Didžiajam šeimų gynimo maršui apie rinkimus ir pilietybes

Be abejo yra daug priežasčių dėl ko taip, o ne kitaip, vyksta Lietuvoje. Tačiau atidus stebėtojas mato labai konkrečius dalykus, kurie nevyksta dėl labai konkrečių priežasčių. Pradžioj atrodo, kad gal suklydo, gal nesuprato, gal dar reikia paaiškinti. Tačiau matome, kad nevyksta tai, kam prisiekia Seimo nariai ir prezidentai. O tai jau parodo tyčinį veikimą, o ne netyčinį suklydimą.

Pagrindinė priežastis dėl ko Seimo kokybė blogėja, dėl ko yra nesprendžiami klausimai yra rinkimai, kurių pasekoje išrenkami iš anksto numatytieji ir visa laiką mažiau kompetentingi, vyksta neigiama selekcija.  LR Konstitucijoje yra trys 55, 78 ir 119 straipsniai, kurie nustato rinkimų tvarka Seimui, Prezidentui ir savivaldybėms. Visuose trijuose straipsniuose nustatytas vienodas būdas, vienoda tvarka kaip yra renkama – lygiai ir tiesiogiai.

Sąvoką „lygiai“ teisingai išaiškino LR Konstitucinis Teismas: „2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.“

Na o „tiesiogiai“ tai be tarpininkų, be sąrašų, na taip kaip prezidento rinkimuose 78 straipsnyje. Turime, kad sąrašiniai (daugiamandačiai) rinkimai yra ir nelygūs ir netiesiogiai, pilnai pažeidžia LR Konstituciją, yra nelegitimūs, neteisėti. O tai reiškia, kad Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimai yra neteisėti, niekaip neteisėti. Seimas jau aštuonis kartus yra išrinktas neteisėtai, jo valdžia niekaip teisėtai negalioja. LR Konstitucinis Teismas šiuo klausimu tyli, ignoruoja, pažeidžia LR Konstituciją vienu iš pačių svarbiausių klausimų.
Vytauto Landsbergio ir signatarų sugalvotas 1992-07-09 sakinys Seimo rinkimų įstatyme: „Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.“ leido suprasti klastą, kuri tęsiasi iki šiol.

Daugybėje publikacijų tas klausimas yra nagrinėjamas, LR Konstitucinis Teismas informuotas ne kartą, Seimas yra informuotas ne kartą, tačiau tyli kaip žemę praradę, absoliučiai tyli. Ruošiasi įvesti pilnai sąrašinius (daugiamandačius) rinkimus, o prezidentą rinkti Seime.  Tai yra vykdyti neteisėtus rinkimus, kurie yra nei lygūs, nei tiesioginiai. Kovoja sąmoningai prieš LR Konstituciją.  Tai kgbistis būdas patekti į valdžią.

Dar yra vienas klausimas, kuri reikia paliesti ir kuris yra svarbus emigrantams ir imigrantams. Tai dviejų pilietybių klausimas, ne „dvigubos“ pilietybės klausimas, kuris po šiuo pavadinimu yra visai išvoliotas, kad susimaišytų visiškai. LR Konstitucinis Teismas yra kaltinamas LR Konstitucijos neteisingu aiškinimu, jos sąmoningu iškraipymu. LR Konstitucijos 12 str. 1 dalis sako: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.”  Tai reiškia, visiems, kurie yra gimę Lietuvoje pilietybė yra neatimama, taip kaip yra visame pasaulyje. Štai kaip išsaugoma pilietybė, jokio referendumo nereikia. Šito konstitucinio sakinio LR Konstitucinis Teismas nemato, Seimas nemato lyg jo nebūtų, o tas sakinys yra ir jis reiškia, visada reiškia. LR Konstitucijos 12 str. 2 dalis sako: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“   

LR Konstitucinis Teismas teisingai išaiškino šią nuostatą: „Tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais.“  Tačiau aiškiai tuoj pat pamatęs, kad negali pakenkti pradėjo aiškinti, kad tai reti atvejai, lyg LR Konstitucija apimtų tik retas išimtis, o ne apimtų visus piliečius. Tuo tarpu atskirais įstatymo nustatytais atvejais reiškia, kad žodis „atskiras“ reiškia atskirai gyvenantis. Taip yra Didžiajame lietuvių kalbos žodyne. Kas yra atskirai, tai ne kartu. Tuo būdu kiekvienas gimęs Lietuvoje ir išvykęs gyventi kitur nepraranda Lietuvos pilietybės ir natūralizacijos būdu ar kitaip gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Tai toks yra neprigalvotas aiškinimas. Jokių daugybinių pilietybių nenumatyta, pagal LR Konstituciją yra tik dvi pilietybės. Teisinė doktrina „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“ yra kgbistinis išmislas.