Dėl valdžios neveikimo signatarai kreipiasi į teismą

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Zigmas Vaišvila š. m. kovo 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentę, Vyriausybę ir Lietuvos banką dėl Lietuvos integracinių procesų į euro zoną stabdymo, derybų dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos pradėjimo.

Signatarų gauti ir negauti atsakymai patvirtino, jog Lietuvos valdžia vengia priimti sprendimus dėl Lietuvos valstybės, neatsižvelgia į esminius įvykius euro zonoje, kurie sparčiai vystosi galimo euro zonos iširimo kryptimi, taip pat ir į konkurencinėje geopolitinėje JAV ir Kinijos kovoje dėl pasaulinės rezervinės valiutos.

Įvykių raida po š. m. kovo 24 d. signatarų spaudos konferencijos patvirtino, jog kreipimąsi pasirašiusių signatarų nuomonė dėl klaidingo Lietuvos ar Europos Sąjungos sprendimo stoti Lietuvai į euro zoną buvo teisinga – šis sprendimas neatitiko nacionalinių Lietuvos interesų.

Dėl šio valdžios neveikimo signatarai kreipiasi į teismą.

Šia proga 2015 m. gegužės 14 d. Seime įvyko spaudos konferencija „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“.



„Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“ komunikatas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Zigmas Vaišvila š.m. kovo 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentę, Vyriausybę ir Lietuvos banką dėl Lietuvos integracinių procesų į euro zoną stabdymo, derybų dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos pradėjimo.

Signatarų gauti ir negauti atsakymai patvirtino, jog Lietuvos valdžia vengia priimti sprendimus dėl Lietuvos valstybės, jos piliečių santaupų ir pajamų spartaus nuvertėjimo, neatsižvelgia į esminius įvykius euro zonoje, kurie sparčiai vystosi galimo euro zonos iširimo kryptimi. Lietuvos valdžia nevertina ir konkurencinės geopolitinės JAV ir Kinijos kovos dėl pasaulinės rezervinės valiutos. Vienintelis dalinis atsakymas gautas iš Lietuvos banko, kuris paaiškino, kuo remiantis ši įstaiga naikina iš apyvartos išimtus litų banknotus ir monetas, pateikė informaciją, kiek jų jau sunaikinta.

Tolimesnė įvykių raida patvirtino, jog š.m. kovo 24 d. kreipimąsi pasirašiusių signatarų nuomonė dėl klaidingo Lietuvos ar Europos Sąjungos sprendimo stoti Lietuvai į euro zoną buvo teisinga – šis sprendimas neatitiko nacionalinių Lietuvos interesų. Euro zonos krizę pripažino ir Europos Komisijos vadovas Ž. K. Junkersas. Panašu, kad Lietuvos valdžia nesiruošia blogiausiam galimam scenarijui.

Todėl signatarai kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl valdžios neveikimo dėl likusių jų š.m. kovo 24 d. prašymo reikalavimų. Teismo prašoma įpareigoti atsakovus Seimą, Prezidentę, Vyriausybę (formaliai – jų kanceliarijas) ir Lietuvos banką tenkinti signatarų prašymą visose jo dalyse arba motyvuotai atsisakyti tai daryti.

Paaiškėjo ir Lietuvos valdžios formali motyvacija dėl stojimo į euro zoną. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutarties) 140 straipsnio 2 dalimi, Europos Vadovų Taryba pagal nustatytus kriterijus ir jų atitikimą Mastrichto sutarties reikalavimams panaikino Lietuvai taikytą išimtį naudotis nacionaline valiuta litu. Tačiau Lietuvos valdžia nepaaiškina visuomenei, kad pagal šios sutarties 140 straipsnio 1 dalies nuostatas Europos Sąjungos valdymo struktūros tai daro šalies (šiuo atveju Lietuvos) prašymu.

Sąmoningai klaidinantys yra ir Lietuvos valdžios argumentai, kad stojimo sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos (Mastrichto sutartyje) tariamai Lietuva įsipareigojo įsivesti euro, kad 2004 m. referendume Lietuva balsavo už stojimą į ES ir stojimo sąlygas. Referendume, kuris nesurinko konstitucinės daugumos balsuojant net dvi dienas, balsuota tik dėl principo, ar Lietuva stoja į ES. Europos Sąjungos sutartyse šalys-narės susitarė dėl jų dalyvavimo bendroje Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Sąvoka pinigų sąjunga nereiškia, kad tai yra ne įvairių nacionalinių valiutų sąjunga, o privalomas vienos valiutos euro funkcionavimas šioje sąjungoje.

Lietuvos bankas, remdamasis 2014-07-23 d. įsigaliojusio LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir 2014-08-05 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-137 „Dėl litų banknotų ir litų bei centų monetų naikinimo“, nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo naikinti Lietuvos Respublikos nacionalinę valiutą. Iki 2015 m. balandžio 1 d. jau sunaikinta 68 proc. (144 mln. vnt.) išimtų iš apyvartos ir atsargų fonduose buvusių banknotų, 23 proc. (84 mln. vnt.) monetų.

Dėl šių priežasčių signatarai V. Baldišis, E. Grakauskas, E. Klumbys ir Z. Vaišvila stebisi LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą priėmusių Seimo narių neatidumu. Siekdami ginti Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus bei užtikrinti mūsų valstybės monetarinės politikos funkcionavimą ir mūsų piliečių interesų apsaugą, š.m. gegužės 14 d. prašymu signatarai kreipiasi į Seimo Pirmininkę skubos tvarka inicijuoti įstatymo dėl LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios priėmimą, taip pat į Lietuvos banko valdybą skubos tvarka pripažinti netekusiu galios 2014-08-05 Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr.03-137 „Dėl litų banknotų ir litų bei centų monetų naikinimo“ bei sustabdyti Lietuvos nacionalinės valiutos banknotų ir monetų naikinimą.



Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei 2015 m. gegužės 14 d. Vilnius

p. Loretai Graužinienei ir Lietuvos banko valdybai

DĖL IŠIMTŲ IŠ APYVARTOS LITŲ IR CENTŲ NENAIKINIMO

Lietuvos bankas, remdamasis 2014-07-23 d. įsigaliojusio LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir 2014-08-05 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-137 „Dėl litų banknotų ir litų bei centų monetų naikinimo“, nuo 2014 m. spalio mėnesio pradėjo naikinti Lietuvos Respublikos nacionalinę valiutą. Iki 2015 m. balandžio 1 d. jau sunaikinta 68 proc. (144 mln. vnt.) išimtų iš apyvartos ir atsargų fonduose buvusių banknotų, 23 proc. (84 mln. vnt.) monetų.

Šių veiksmų nepagrįstumą Jums išdėstėme 2015 m. kovo 23 d. signatarų V. Baldišio, E. Grakausko, E. Klumbio ir Z. Vaišvilos prašyme „Dėl Lietuvos dalyvavimo euro zonoje“, tačiau iki šiol negavome nei Seimo, nei Respublikos Prezidentės, nei Vyriausybės, nei Lietuvos banko atsakymo, kuriuo šis mūsų prašymas dalyje dėl Lietuvos nacionalinės valiutos nenaikinimo būtų tenkintas ar būtų motyvuotai atsisakyta tai daryti.

Euro zona atsidūrė labai rimtoje krizėje, tai viešai patvirtino ir Europos Komisijos vadovas Ž. K. Junkersas. Dėl šių priežasčių ir siekiant ginti Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus bei užtikrinti mūsų valstybės monetarinės politikos funkcionavimą ir mūsų piliečių interesų apsaugą, prašome:

1. Seimo Pirmininkę – skubos tvarka inicijuoti Seime įstatymo dėl LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios.

2. Lietuvos banko valdybą – skubos tvarka pripažinti netekusiu galios 2014-08-05 Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr.03-137 „Dėl litų banknotų ir litų bei centų monetų naikinimo“ bei sustabdyti Lietuvos nacionalinės valiutos banknotų ir monetų naikinimą.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Vilius Baldišis Eimantas Grakauskas Egidijus Klumbys Zigmas Vaišvila



FORUMAS MŪSŲ VALSTYBĖS TIKSLAS

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2015-05-13 Vilnius

Forumo Mūsų valstybės tikslas, kurį organizuoja signatarai, pasirašiusieji Kreipimąsi vardan Lietuvos, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, praneša, kad keičiasi numatytas šio renginio laikas 2015 m. gegužės 30 d.
Forumo Mūsų valstybės tikslas Lietuvos mokslų akademijoje pradžia - 2015 m. birželio 03 d. 9 val.

Renginio organizatoriai dėl šio pasikeitimo ir galimų nepatogumų labai atsiprašo kviečiamų prelegentų ir dalyvių. Tikimės konstruktyvaus ir produktyvaus forumo darbo.

Dr. Zigmas Vaišvila
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Akad. Eugenijus Jovaiša
Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininko pavaduotojas