2024 m. gegužės 5 d.
Tikslesnė paieška
Trumpai Politika Antimafija Kultūra Užsienis Pranešimai ir laiškai Video XXX Redakcija Archyvas ©

 
Užsienis

Beprotiški burbulai ir visaapimantis spekuliatyvus pamišimas

11
Paskelbta: 2021-02-06 13:47 Autorius: ekspertai.eu

Įspūdingas pagreitis – 9,4 trilijono dolerių per 11 mėnesių nuo 2020-ųjų kovo 1 iš išsivysčiusių šalių septynių centrinių bankų. Jie tvirtai ir užtikrintai eina susinaikinimo keliu, kelio atgal nebėra. Iškraipymai plataus spektro finansinių aktyvų rinkose tokie dideli, o biudžetinės sistemos priklausomybė nuo skolos monetizacijos tokia tvirta, kad sustoti jie tiesiog negalės. Įstabus eksperimentas su žinoma baigtimi, tačiau pats judėjimo procesas link „rezultato“ neįprastas. Bent jau todėl, kad analogų tam istorijoje nebuvo.

Histogramoje: Federalinė rezervų sistema + Europos centrinis bankas + Japonijos bankas + Anglijos bankas + CNB + Kanados centrinis bankas + Australijos centrinis bankas


Dabartinės emisijos apimtys daugiau nei 4 kartus didesnės nei krizės pike 2009 metais ir bet kuriuo iš 2015-2017 metu periodu, kai agresyviai buvo didinamas sistemos likvidumas.

Kad geriau suprasti kas yra 10 trilijonų dolerių... Per šimtmetį iki 2007 metų imtinai bendrą septynių centrinių bankų balansą pavyko padidinti mažiau nei 4 trilijonais dolerių. O čia 10 trilijonų per metus!



Visas monetarinis atsakas į 2009 metų krizę sudarė mažiau nei 2,5 trilijono dolerių iki 2011-ųjų. Laikotarpyje nuo 2008-ųjų iki 2017 metų pabaigos pagrindiniai centriniai bankai padidino balansą beveik 10 trilijonų dolerių ir 1 trilijonu jį sumažino iki 2020-ųjų pabaigos, tačiau su monetariniu atsaku į 2009 metų krizę balansai padidėjo 11,5-11,7 trilijono dolerių. Todėl dabartiniai 10 trilijonų per metus yra absoliučiai beprecedentis kiekis net lyginant su epizodine monetarine pasiutpolke nuo 2008 iki 2019 metų.

Nuo 2020-ųjų kovo 1 iki 2021-ųjų sausio 31 d. balansai verčiant doleriais padidėjo taip:

Federalinė rezervų sistema – 3,3 trln., Europos centrinis bankas – 3,4 trln., Japonijos bankas – 1,4 trln., Anglijos bankas – 500 mlrd., Šveicarijos nacionalinis bankas – 265 mlrd., Kanados centrinis bankas – 350 mlrd., Australijos centrinis bankas – 140 mlrd., Švedijos centrinis bankas – 66 mlrd., Naujosios Zelandijos centrinis bankas – 34 mlrd.

Jie atlieka milžinišką ir neįtikėtiną darbą – tiktai per 1 metus sugriauti tai, kas buvo kuriama amžiais? Totaliniai iškraipymai ir deformacijos visų klasių ir grupių aktyvuose, beprotiška blogų paskolų ekspansija iš beveik visų institucinių grupių pusės. Fenomenalus toksiško šlamšto kaip SPAC, kriptovaliutos iš panašių į juos abejotinų projektų ir surogatų, kilimas.

Beprotiški burbulai ir visaapimantis spekuliatyvus pamišimas, ką neseniai patvirtino WallStreetBets. Bet jei anksčiau tai neprasiskverbdavo į realią ekonomiką, buvo izoliuota, tai dabar patenka į ją tiesiogiai (per „sraigtasparnio“ biudžetines subsidijas) arba netiesiogiai (per perteklinę pinigų masę). Jei anksčiau rinkos buvo sąlyginai priklausomos nuo monetarinių programų, tai dabar nuo jų priklausomos absoliučiai. Liko visai nedaug, greitai prasidės patys įdomiausi dalykai!.

Šaltinis: spydell.livejournal.com

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002

 
Komentarai

 
11. Romas/Dzukas > 4. K
(2021-02-07 19:20:38)
(77.111.247.160) Parašė:

Konkreciu skaiciu tikrai nezinau ir mano nuomone ju nezino nieks, nes po 1973 nera kas galetu riboti FED emisijos galimybes, gal tik popieriaus ir dazu stoka. Doleris, tai preke, todel, kol ja perka, negali buti jokiu apribojimu. Juolab, pagrinde, tik 10% atspausdintu doleriu dalyvauja JAV vidines rinkos apyvartoje. Kas liecia ECB, Kanados, Japonijos, Anglijos, likusiu atzvilgiu info neturiu, visi jie negali laisvai spauzdinti piniga. Jie privalo tai derinti su FED ir tai, daugumoje priklauso nuo turimo kiekio JAV vertybiniu popieriu ir turimos rezerve dolerio mases. JAV akciju paketai, kaip kyla, taip ir krenta. Siaip galiu pasakyti - korporatyviniai popieriai neturi dideles reiksmes, rimti bankai ju nepriima, kaip rimta aktyva. Jie kyla ir krenta dirbtiniu budu - tai birzos spekuliaciju zaidimai, neturintys nieko bendro su realybe. Reiksme turi tik valstybiniai aktyvai, o jie (JAV) smunka. Padarysiu prielaida, kad artimiausiu laiku dolerio verte kris kokiu 10%.


10. Trigrašis su prašymu
(2021-02-07 10:22:05)
(178.16.34.170) Parašė:

Nežinau,ar teisingai supratau.Bet perskaičiau straipsnį,ir susidariau nuomonę,kad visas pasaulis skolinasi,t.y.didina sunaudojamų pinigų kiekį,jo niekuo nepadengdamas,nei auksu,nei pagaminta produkcija.Vadinasi,gyvename svetima sąskaita,kurią kažkada reikės grąžinti.Tik iš ko?Ir dar.Beveik nėra valstybių,kurios neturėtų skolos.Jei jos skolingos viena kitai,kodėl nenurašo skolas viena kitai?O jei skolos priklauso bankams,tai kas jų savininkai,kad jų turtas skaičiuojamas šimtais trilijonų?


9. Burbulai visada sprogsta
(2021-02-07 06:26:00)
(84.15.188.37) Parašė:

Kaip neperseniai sprogo nekilnojamo turto burbulas . Zinau tokiu kas sumokejo uz buta 300000 nors pasirode paskui kad ir150000 nera vertas . Sumokejo 300000 litu pakola paemes . Tada bankas pareikalavo perteklinius sumoketus pingus grazinti Dabar isdulkintas gyvena. Turi didele skola o buto ne. Gavosi jau ne burbulas o uzlipt koja ant priestankines minos...


8. Nelaime
(2021-02-07 01:59:35)
(107.77.173.17) Parašė:

Plamen


7. Nelaime
(2021-02-07 01:59:02)
(107.77.173.17) Parašė:

Planned Paskov CCCL 06-02-21.25,58.val.koks lito kodas,ar ir pagal ta paty kurpaliu?!


6. U-2
(2021-02-07 00:28:29)
(185.220.101.12) Parašė:

Supaprastinsiu. Cia visai kaip su garsiuoju jankiu "abramsu". Teoriskai jis yra, praktiskai jo su jo 70 tonu gryno svorio neatlaiko niekas(Rytu Europoje ypac) ir gaunasi, kad y jy rusams net saudyti nereikia. Jis pats nudves su savo antsvoriu ir dykumu komufliuazu...


5. -(3)
(2021-02-06 23:15:44)
(188.69.207.196) Parašė:

Esamoms sąlygom nepavyksta sumodeliuoti priimtiną karšto karo spektalį; tad kovidas bus eksplotacijoje ilgai nuobodžiai -iki duos priimtinus rezultatus


4. K To 3. ROMAS
(2021-02-06 22:39:01)
(5.20.244.73) Parašė:

Romai,gal tu žinai, kokius pinigų spausdinimo pajėgumus jie turi, kad kompensuoti natūralius Biržos kritimo nuosmukius? Kur jų Riba? Amerikos akcijų paketai nerimti, bet jie kyla?!



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 




© 2024 Ekspertai.eu - vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje. Draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti ekspertai.eu skelbiamą informaciją be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]. © Copyright - 2007-2024 Global Gaze Network / ekspertai.eu. All rights reserved. Linkėjimai visiems eurazijiečiams!