Baigiamasis Inžinerijos bataliono rezervo karių mokymų akordas – lauko taktikos pratybos

Spalio 9 d. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (toliau – Inžinerijos batalionas) baigėsi trijų savaičių parengtojo kariuomenės rezervo karių mokymai, kuriuos vainikavo baigiamosios lauko taktikos pratybos Gaižiūnų poligone ir iškilminga išleistuvių ceremonija bataliono rikiuotės aikštėje Kaune.

Parengtojo rezervo karių mokymuose anksčiau karybos pagrindus įgijusiems kariams instruktoriai padėjo atnaujinti karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius bei supažindino su modernėjančios Lietuvos kariuomenės nauja ginkluote, inžinerine įranga, technika tam, kad prireikus rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti valstybės gynyboje.

Kariai, per pirmąsias dvi savaites atnaujinę individualius įgūdžius bei karinės taktikos žinias bei prisiminę, kaip veikti skyriaus ir būrio sudėtyje, parengtojo rezervo karių mokymus užbaigė baigiamosiomis lauko taktikos pratybomis Gaižiūnų poligone. Šių pratybų tikslas – įvertinti parengtojo rezervo karių pasirengimą vykdyti būrio lygmens specializuotas inžinerinių padalinių kovinės paramos užduotis: atlikti kelio, maršruto inžinerinę žvalgybą, padaryti perėjas per minų laukus, įrengti sprogstamąsias ir nesprogstamąsias kliūtis, veikti pakliuvus į priešo ugnį.

Inžinerijos bataliono 2 inžinerijos kuopos vadas ir pratybų vadovas kpt. Aurimas Morkūnas, paprašytas įvertinti rezervo karių pasirengimą ir baigiamąsias pratybas, labiausiai akcentavo aukštą karių motyvaciją, atsakingą požiūrį į užduotis ir rodomą iniciatyvą.

„Pratybų atmosfera labai gera, karių įgūdžiai labai geri. Atsižvelgiant į vyresnį karių amžių ir galimai prastesnį fizinį pasirengimą, pratybos planuotos šiek tiek mažesnio intensyvumo, pasirinktos mažesnio masto užduotys, tačiau matau, kad kariai tikrai būtų atlaikę ir didesnius krūvius“, – savo pastebėjimais dalijosi kapitonas ir teigė, kad darbas su tokiais motyvuotais kariais yra ne tik malonumas, bet ir labai gera patirtis, kurią bus galima pritaikyti dirbant su kitomis karių laidomis.

Kad baigiamosios lauko pratybos nekėlė pernelyg daug iššūkių patvirtino ir kalbinti jose dalyvavę parengtojo rezervo kariai.

„Trumpai ir aiškiai pasakysiu – nesu dar tas rezervo karys, kuriam giltinė kvėpuoja į nugarą, tad tikrai nematau sunkių dalykų, kurių negalima būtų įveikti. Gal kažkuriose situacijose yra sunkiau, kažkurias užduotis įvykdyti sudėtingiau, bet viską darant su galva ir palaipsniui, viskas, manau, pavyksta“, – geros nuotaikos nestokojo j. eil. Donatas Aželskas. Šis karys džiaugėsi naudingais mokymais ir naujomis inžinerinėmis žiniomis, kurių jam atliekant tarnybą Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje (dabar – KASP) prieš beveik du dešimtmečius, tiesiog dar nebuvo.

Tuo tarpu Donato tarnybos kolegai j. eil. Raimundui Karpavičiui, privalomąjį karinį parengtumą įgijusiam anksčiau Inžinerijos batalione, nežinomų dalykų beveik nebuvo, daug ką tereikėjo tik prisiminti.

„Tarnavau Inžinerijos kuopoje, tai tik koncertinų gal neteko dėti, bet teko ir minuoti, ir minų laukus daryti, ir išminuoti, - viskas, kaip ir žinoma. Labai sunkaus nieko nėra, viskas įveikiama“, – sakė j. eil. R. Karpavičius.

Savo įžvalgas apie pratybas išsakė ir rezervo karys j. eil. Marius Rimkus, taip pat privalomąją karo tarnybą prieš penkiolika metų atlikęs Inžinerijos batalione. Jo nuomone, būtų dar įdomiau, jei visas mokymų kursas nuo pat pradžių vyktų miške, nes šveisti ginklus ir mokytis teorijos kareivinių klasėse suaugusiems vyrams nėra taip įdomu.

Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas - karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą, o jų turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose. Pašauktiems į mokymus aktyviojo rezervo kariams už tarnybos aktyviajame rezerve dienas mokamas atlyginimas, jie aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, taikomos socialinės garantijos. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas.

Lietuvos kariuomenės informacija.

Šaltinis: KAM