A. Vinkus apie Rusiją: tiems, kam kokios nors užsienio šalies pavadinimas kelia baimę, diplomatu dirbti nepatarčiau

Toliau kalbinu Seimo narius, idant Lietuvos visuomenė sužinotų, ką išsirinko ir ką jie veikia, kad gyventume geriau.

Šįsyk mano pašnekovas yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, gydytojas, diplomatas, o dabar politikas, įstatymų leidėjas socialdemokratas Antanas Vinkus.

- Turite net šešis padėjėjus. Kam Jums tiek daug jų? Ar gerai padeda?

- Turiu tiek padėjėjų, kiek man jų paskirta. Visi turi pakankamus darbo krūvius.

- Esate narys šiose grupėse: Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu, Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika, Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija, Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika. Ar esate buvęs visose šiose šalyse ir ką nuveikėte Lietuvai vystant ryšius su šiomis šalimis?

- Seimo nario pareigos reikalauja domėtis ne tik tuo, kas vyksta Lietuvoje, bet ir – tose šalyse, su kuriomis palaikome santykius. Kai kuriose iš jūsų paminėtų šalių esu buvęs, o į tas, kuriose dar nebuvo progos apsilankyti, būtinai nuvyksiu.

- Jaunystėje ketinote tapti kunigu. Kodėl netapote?

- Iš tikrųjų turėjau tokių planų ir rengiausi kunigystei. Tačiau tapau gydytoju, o vėliau teko dirbti diplomatu. Ir mediko profesija, ir diplomato pareigos reikalauja įgūdžių bendrauti su žmonėmis, būti savotišku jų sielos gydytoju. Tad, labai nuo buvusio savo tikslo nenutolau.

- Esate medikas, Jus visada gyrė Santariškių Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų darbuotojai, buvote šios ligoninės generalinis direktorius 1997–2002 m. Kodėl palikote mediciną ir tapote diplomatu, o galiausiai politiku?

- Užleidau vietą jaunesniems medikams. Iki šiol Santariškių klinikose dirba tie gydytojai, kurie, man vadovaujant ligoninei, ką tik buvo pradėję savo darbinę karjerą. Džiugu, kad palikau puikiai veikiančią ligoninę ir stiprų kolektyvą.

- Buvote Lietuvos ambasadorius Estijoje 2002-2006 m., Latvijoje 2006-2008, Rusijoje 2008-2011 m. Kur buvo geriausia ambasadoriauti, kuo skyrėsi patirtys šiose šalyse? Ar baisu buvo Rusijoje?

- Tiems, kam kokios nors užsienio šalies pavadinimas kelia baimę, diplomatu dirbti nepatarčiau. Aš ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Rusijoje stengiausi tinkamai bei garbingai atstovauti mūsų valstybei.

- Ar rusai puola? Ar bus karas?

Linkiu Jums bei Jūsų skaitytojams optimizmo ir džiaugtis vis įsibėgėjančiu pavasariu.

- Ar Jums jaunystėje arba vėliau teko susidurti su KGB? O dirbant Rusijoje ar jutote gauruotą FSB ar kitų spec. tarnybų ranką? Ar teko bendrauti su Vladimiru Putinu ir kitais aukščiausiais Rusijos pareigūnais? Jei taip, kokį įspūdį jis (jie) Jums padarė?

- Nei kaip medikas, nei kaip diplomatas, su minėtomis tarnybomis neturėjau jokių ryšių, nes pagal pareigas man jų nereikėjo.

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu teko susitikti Maskvoje. Susitikimai buvo dalykinio pobūdžio.

- Laisvai kalbate rusiškai ir prancūziškai, teigiama lrs.lt. Ar mokėtės ir estų, latvių kalbų? Ar esate gabus kalboms? Visada galvojau, kad diplomatas turi mokėti bent 10 kalbų.

- Mokytis kalbų niekada ne per vėlu. Gaila, bet estų ir latvių kalbų išmokti, dirbant ambasadoriumi, nepavyko. Ar kas nors iš Lietuvos diplomatų moka dešimt užsienio kalbų, neteko girdėti.

- Viešint pas Jus kabinete telefonai nenutyla, atrodo, kiekviena Jūsų darbo sekundė suplanuota. Kaip spėjate spręsti tiek daug reikalų? Iš ko semiatės energijos, koks Jūsų žvalumo receptas?

- Laikausi sveiko gyvenimo būdo principų ir niekada niekam nieko nepavydžiu.

- Ką gero nuveikėte ir dar žadate nuveikti Lietuvai būdamas Seimo narys? Pažadėkite mums ką nors, po metų kitų pažiūrėsime, ar ištęsėjote pažadą.

- Svarbiausia mano, kaip Seimo nario, pareiga dirbti mane išrinkusiems palangiškiams, kretingiškiams ir Šventosios gyventojams. Tik jie ir galėtų pasakyti, ką jų labui padariau, o ko – dar ne.