Ar „Tvarka ir teisingumas“ atlaikys destrukciją?

Tik Lietuvos „elitiniams“ politologams neaišku, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ (toliau –  PTT) yra mūsų šalies likimu manipuliuojančios grupuotės pagrindinis taikinys. „Drąsos kelias“ aplamdytas, Darbo partijos stubure pastebimi įskilimai. Socialdemokratų partija taip pat yra gerokai apkramtyta, bet iki rinkimų ši partinė struktūra išliks. Ji yra per didelis, kad ir minkštas, amorfinis kąsnis tikriesiems šalies valdytojams.

Dabar jėgos sutelktos ir smūgis nukreiptas į „Tvarką ir teisingumą“. Ši partija taikiniu tapo todėl, kad dar drįsta priminti apie kažkada įvykdytą valstybės perversmą, kurio metu iš Prezidento posto buvo nušalintas Rolandas Paksas, kad ji drįsta ginti Tautą, tikrą šeimą, kad ji yra eurorealistė, nes Europos Sąjungoje mato ne tik pliusus, bet ir minusus ir t.t.

Žodžiu, ji yra nepatogi. O nepatogias politines jėgas reikia naikinti. Ne konkuruoti su jomis, ne remti jas prie politinės sienos svariais argumentais, bet tiesiog traiškyti. Ir tam tinka visos „po ranka esančios“ priemonės. Tokios, kaip teisėsaugos, ypač STT, atakos, žiniasklaidoje užmaišytos purvo vonios, interpeliacijos ir t.t. Ir, aišku, taip pat klasikinis metodas – vidinių intrigų skatinimas.

Priminsiu tik keletą epizodų iš pastarųjų kelių savaičių antitvarkietiškų įvykių kaleidoskopo. Pirmiausia, tai nauja byla Prezidentui Rolandui Paksui poroje su vienu iš žymiausių žiniasklaidininku Gedvydu Vainausku. Antra, tai –  interpeliacija aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui. Trečia, PTT deleguoto vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio politiniai benefisai. Ketvirta, „tvarkietės“ Jolitos Vaickienės perbėgimas pas liberalus. Ir visa tai įvyksta per labai trumpą laikotarpį. Nežinau, kas gali patikėti, kad toks  įvykių vėrinys atsirado atsitiktinai ir savaime. Ypač turint galvoje metų metais trunkantį politinį presingą šios politinės jėgos atžvilgiu. Labiausiai tai panašu į gerai apgalvoto plano įgyvendinimą. Siūlau šią versiją atidžiau pastudijuoti mūsų tikriems politologams ir žurnalistams.

O dabar  apie dar vieną galimą antitvarkietiško plano elementą. Turiu galvoje nuolatinį vidinės partinės krizės provokavimą, kurį vykdo PTT frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis. Jis jau kelias savaites – laikas sutampa su fokusuotos atakos prieš PTT laikotarpio trukme – nuolat svaidosi nuodingais kaltinimais prie PTT frakcijos prisijungusių „drąsiečių“ adresu.

Pareiškimai yra kaip reta grubūs net vertinant lietuviškais antipolitikos standartais. Esame kaltinami ne tik tuo, kad atėjome iš „žmogžudžių partijos“, bet ir tiesioginiu dalyvavimu žudynėse. Man tai nauja patirtis. Praeityje ne kartą buvau apskelbtas „raudonąja kirvarpa“, „Kremliaus ranka“ ir pan. Tačiau dalyvavimu žmogžudystėse esu apkaltintas pirmą kartą... Ir kaltinimus meta žmogus, teisininkas, frakcijos kolega, kuris puikiai žino, kad tai netiesa.

Pirmas paaiškinimas, kuris ateina į galvą perskaičius tuos tekstus – tai medicininis atvejis. Tačiau jis atpuola, kai stebi Seimo nario elgseną apskritai. Ji gana normali. Tuomet imi nagrinėti kitą – provokacinę versiją. Kas gali paneigti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis atlieka kieno nors užduotį provokacijomis griauti frakciją ir partiją iš vidaus ?

Užmanymas paprastas – nuolat įžeidinėti, žeminti buvusius „drąsiečius“, kad pastarieji supykę pasitrauktų iš frakcijos. Po to iš frakcijos su triukšmu galėtų pasitraukti ir R. Žemaitaitis. Taip vienu šūviu frakcija sumažėtų keturiais žmonėmis. Jeigu būtų galima paveikti dar vieną du frakcijos narius, frakcijos neliktų. Destrukciniai procesai paliestų visą partiją.

Užduotis būtų įvykdyta – į rinkimus PTT išeitų gerokai aplamdyta. Tai gerokai palengvintų strateginio plano, kurio esmė – jungtinio bloko „Konservatoriai, liberalai ir Karbauskis“ atvedimas į valdžią, įgyvendinimą. Toks planas po „Tvarkos ir teisingumo“ susilpninimo tampa realistiškenis. Nes į rinkimus susilpnėję eitų visi valdančios koalicijos partneriai – stuburo pažeidimus pergyvenantys „darbiečiai“, nelabai vykusiai informacines atakas atremiantys socdemai. Ir gerokai nukraujavę „tvarkiečiai“. Tuo metu konservatoriai, liberalai ir, galimai, „karbauskininkai“ į rinkimus žengtų kaip „be kaltės pradėtieji“. Taip juos rinkėjams bando ir bandys pateikti šalyje dominuojanti grupuotė.

Kas mano, jog tokio plano nėra ar jis kitoks,  yra laisvas pareikšti savo nuomonę.

P.S. Jūs, mielas Skaitytojau, turite teisę paklausti – kaip paaiškinti tokį Seimo nario R. Žemaitaičio elgesį?  Geriausiai į šį klausimą galėtų atsakyti pats frakcijos kolega. Tegaliu pateikti savąją versiją. Ji yra klasikinė – žmogus nėra laisvas ir kažkas jį verčia elgtis neadekvačiai tiek moralės, tiek teisės, tiek politiniu požiūriu.