Ar teisėjai skaito teismo sprendimus, kuriuos pasirašo?

Birželio 14 d. 9 val. įvyko Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime, kurioje buvo pateikta informacija apie išskirtinį „teisingumą“ Lietuvoje ir teisėją, beveik metus laiko nesprendusį teismui pateiktų procesinių dokumentų priėmimo nagrinėjimui klausimų.

Kodėl taip elgiasi teisėjas?

Kodėl šiuos teisėjo veiksmus dangsto teismų vadovai?

Kodėl šiam teisėjui nekeliama drausmės byla?

Visas pranešimas

Šiandien birželio 14-oji – pirmųjų mūsų tautos trėmimų diena. Paminėkime šią dieną rimtai ir ramiai, be dirbtinumo. Geriausia, ką galėtų šiandien padaryti Lietuvos valdžia – atsiprašyti tautos dėl kelis kartus didesnio Lietuvos piliečių emigravimo ir valdžios apsimetimo, kad nesupranta to priežasčių.

Pakalbėkime apie vieną pagrindinių dabartinės emigracijos priežasčių – teisingumo nebuvimą. Pasaulio bankas 2015 m. Lietuvos pažangos vertinime nurodė, kad bankroto procedūros yra viena trijų pagrindinių Lietuvos valstybės problemų, trukdančių Lietuvos pažangai.

2013-08-21, 2014-10-30, 2015-10-22 spaudos konferencijose paaiškinau, kokią kainą moku dėl tiesos sakymo prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus. Nepavykus po šių rinkimų suburtos 5 prokurorų grupės antpuoliui prieš mane, pasibaigusiam 2011-02-15 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, konstatavusiu, kad BAB „Oruva“ turtą iššvaistė kreditorių komitetas finansų ministerijos atstovų balsavimais, bandoma tai pasiekti civilinėse bylose. Finansų ministerija teismams teikė žinomai melagingą informaciją, kad UAB „FF Lizingas“ 2002 m. pirko iš BAB „Oruva“ turtą, tariamai įkeistą finansų ministerijai. Tuo pagrindu 2011 m. rugpjūtyje teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - UAB „FF Lizingas“ turto areštą 7 mln. Lt apimtimi, kuris nulėmė įmonės bankroto bylos iškėlimą 2013-11-13 d. Pritrūko dienos, kad šis melas būtų laiku atskleistas – tą dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino 2013-01-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl 7 mln. Lt priteisimo. Po šio įvykio finansų ministerija sumažino 7 mln. Lt reikalavimą iki 86,4 tūkst. Lt. Melas buvo atskleistas, bet UAB „FF Lizngas“ bankrotas prasidėjo.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas D. Rinkevičiaus bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ nemotyvuotu teikimu 2014-06-12 d. patvirtino 1`697`250 Lt AB DNB banko reikalavimą UAB „FF Lizingas“, nors tuo pat metu Vilniaus apygardos teismas ginčą dėl šio reikalavimo nagrinėjo iš esmės civilinėje byloje Nr.2-3366-232/2014, kurioje paaiškėjo, kad UAB „FF Lizingas“ laidavo šiam bankui ne pagal tą banko sutartį su skolininku, o pagal kitą, kurią bankas atsisakė pateikti teismui. Todėl bendrininkai teisėjas D. Rinkevičius, UAB „Admivita“ ir AB DNB bankas išsprendė šią problemą tiesmukai – be motyvų ir nagrinėjimo patvirtino šį finansinį reikalavimą UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, nors įstatymas draudžia tą pačią bylą nagrinėti dviejose bylose. Po to civilinę bylą Nr.2-3366-232/2014 teismo paprašė nutraukti.

Dėl šios 1`697`250 Lt žalos atlyginimo UAB „FF Lizingas“ dėl bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ ir teisėjo D. Rinkevičiaus neteisėtų veiksmų kreipiausi į teismą. Teisėjas D. Rinkevičius 2015-05-27 d. nusišalino nuo bankroto bylos nagrinėjimo. UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą Lietuvos apeliacinis teismas perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Teisėjas G. Koriaginas.

2015-06-08 d. teismui pateikiau keletą prašymų dėl proceso atnaujinimo UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, t.t. ir dėl AB DNB banko 1`697`250 Lt finansinio reikalavimo panaikinimo. Tai padaryti man patarė ne koks beraštis, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas R. Norkus, kuriam oficialaus priėmimo pas jį metu paaiškinau apie teisėjo D. Rinkevičiaus stebuklingą AB DNB banko finansinio reikalavimo patvirtinimą.

Teisėjas G. Koriaginas beveik metus nesprendė šio ir dar dviejų mano prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo nagrinėjimui teisme, nors privalo tai padaryti per 3 darbo dienas. Kodėl? Todėl, kad mano oponentas Juozas Matonis, savo vadovaujamos UAB „Baltic arms“ vardu 2009 m. Prezidento rinkimų metu neteisėtai perėmęs UAB „Skomė“ valdymą iš kitų akcininkų (o tai yra 7500 kv.m ploto komercinės patalpos Konstitucijos pr. 12 Vilniuje), UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ vardu ne tik bando prisiteisti šią sumą dėl AB DNB banko reikalavimo patvirtinimo iš manęs UAB „FF Lizingas“ naudai, bet ir tuo pretekstu prašo teismą pripažinti UAB „FF Lizingas“ bankrotą tyčiniu. Mane, kuris gyniau įmonę nuo bankroto dėl žinomai melagingais finansų ministerijos paaiškinimais teisme pasiektais įmonės turto areštais, nori padaryti atsakingu už bankroto bylosmiškėlimą! Absurdas? Taip. Bet svarbiausia –pasiekti tikslą!

Kauno apygardos teisme svarstant UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ pareiškimą dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, Z. Vaišvilos prašymą dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimo nusikalstamai suorganizuotu ir dėl akivaizdžiai šališko bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ nušalinimo, teisėjo G. Koriagino ne kartą prašiau išspręsti mano 2015-06-08 prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo teisme klausimus, nes tai tiesiogiai įtakoja šio teisėjo svarstomus klausimus. 2015-07-03 Kauno apygardos teismo nutartimi šis teisėjas sprendė tik vieno mano prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą – dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia. Tačiau teisėjas G. Koriaginas reaguodavo ramiu tylėjimu, prisipažinimu teismo posėdyje, kad reikėtų tai išspręsti, bet tai nedarė.

2016-03-07 d. teismo posėdyje dėl to, kad 9 mėnesius nesprendė mano prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimų, teisėjui G. Koriaginui pareiškiau nušalinimą. Kauno apygardos teismo CBS pirmininkas M. Šimonis pareiškimą dėl teisėjo G. Koriagino atmetė, net nevertinęs šio išskirtinio proceso pažeidimo, pasamprotavęs apie tai, ar galima atnaujinti procesą bankroto bylos dalyse. Tačiau, teisėjau M. Šimoni, ne Jūs nagrinėjate šią bylą, nes Jūs tai turite vertinti! Tam, kad teismas galėtų vertinti šiuos prašymus, juos reikia priimti nagrinėjimui teisme. Arba motyvuotai atsisakyti juos priimti.

Kadangi tokiai M. Šimonio nuomonei pritarė ir šio teismo pirmininkas N. Meilutis, todėl 2016-04-11 d. pareiškiau nušalinimą visam Kauno apygardos teismui. Nustebino Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkė E. Tamošiūnienė, kuri taip pat nepasisakė dėl Z. Vaišvilos argumento, kad teisėjas G. Koriaginas jau net 10 mėnesių nesprendė trijų Z. Vaišvilos prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo teisme klausimų. Ši teisėja mano argumentą pakeitė kitu - Z. Vaišvila esą nepatenkintas tuo, kad teisėjas G. Koriaginas neišsprendė klausimų dėl proceso atnaujinimo, o pareiškimą dėl teismo nušalinimo atmetė. Ponia teisėja E. Tamošiūniene, Jūs negalite nesuprasti, kad spręsti proceso atnajinimo klausimus galima tik priėmus nagrinėti teisme prašymus dėl to! Pakeitėte mano argumentą ar tiesiog neskaitote, ką pasirašote? Ir tai daro Lietuvos apeliacinio teismo CBS pirmininkė!

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui R. Norkui rekomendavus, kreipiausi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Tačiau šios komisijos pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Norkūnas, akivaizdžiai šališkai siekdamas apginti teisėją G. Koriaginą, atsisakė nagrinėti Z. Vaišvilos prašymą dėl drausmės bylos iškėlimo, pareiškęs, kad patikrinus LITEKO sistemos duomenis nepasitvirtino Z. Vaišvilos teiginiai, kad teisėjas G. Koriaginas ilgą laiką nesprendžia Z. Vaišvilos prašymų.

Šį melą demaskavo pats teisėjas G. Koriaginas, kurio 2016-05-20 d. raštu paprašiau išspręsti šių trijų mano prašymų priėmimo teisme klausimą ir padaryti tai iki 2016-05-30 d. teismo posėdžio, kuriame turėjo būti nagrinėjami klausimai dėl tyčinio ar nusikalstamai suorganizuoto bankroto, administratoriaus nušalinimo, susiję ir su mano prašomais atnaujinti ginčo dalykais. Ir ką jūs manote? Iki 2016-05-30 d. teismo posėdžio teisėjas G. Koriaginas to neišsprendė, bet tai padarė jau po posėdžio kitą dieną – atsisakė juos priimti nagrinėti teisme. Tačiau tokiu būdu teisėjas G. Koriaginas teismo nutartimi patvirtino, kad beveik metus laiko nesprendė šių trijų mano prašymų!

Matydamas šią atvirai vykdomą patyčią, 2016-06-10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikiau ieškinį prieš valstybę dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjo D. Rinkevičiaus, Kauno apygardos teisėjų, visų pirma G. Koriagino ir CBS pirmininko M. Šimonio, Lietuvos apeliacinio teismo CBS pirmininkės E. Tamošiūnienės ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko A. Norkūno neteisėtų veiksmų įvertinimo ir konstatavimo, kad neužtikrinamas nepriklausomas ir nešališkas mano atžvilgiu UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimas. Dėl drausmės bylų iškėlimo šiems teisėjams kreipiausi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, pasiūlęs jos pirmininkui A. Norkūnui nedalyvauti savo paties drausmės bylos iškėlimo svartyme.

Dėl paties teisėjo G. Koriagino prisipažinimo, kad beveik metus nesprendė šių mano prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo teisme klausimų, tuo pačiu atskleisdamas kitų teisėjų, vertinusių jo galimybę nagrinėti UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą, melą teismo dokumentuose bandant gelbėti šį teisėją ir pasiekti bendrą tikslą prieš Z. Vaišvilą, 2016-06-13 d. vėl pateikiau pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo.

Tam apsispręsti padėjo dar vienas teisėjo G. Koriagino šioje byloje parodytas stebuklas. 2016-06-02 Kauno apygardos teismo nutartimi jis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (sustabdė finansinių reikalavimų tenkinimą daliai pirmos eilės kreditorių, t.t. Z. Vaišvilai) pagal teismui pateiktą 2016-05-17 Mindaugo Žuromskio prašymą. Teisėjo G. Koriagino prolema ta, kad šis teisėjas tik 2016-05-19 Kauno apygardos teismo nutartimi M. Žuromskį patvirtino trečios eilės smulkiu kreditoriumi. Tik po šios teismo nutarties įsiteisėjimo, t.y. geriausiu atveju gegužės pabaigoje M. Žuromskis galėjo tapti šios bankroto bylos dalyviu, galinčiu kreiptis į teismą. Kokiu būdu šis jaunuolis spėjo susipažinti su 30 tomų bylos medžiagos ir net nebūdamas bylos dalyviu, tai jau ikiteisminio tyrimo klausimas.

Kas slepiasi po šiuo vargšu statytiniu? Atsakymo reikia ieškoti 2016-06-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, po kurios priėmimo įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo J. Matonio įvykdytas UAB „Skomė“ valdymo perėmimas pripažintas neteisėtu nuo 2009 m. gegužės.

Į klausimą, kodėl po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R. Norkaus patarimo man pradėjo keistis teismų praktika bankroto bylose dėl proceso atnaujinimo jos dalyse galimybės, paprašiau Lietuvos apeliacinio teismo, apskudęs teisėjo G. Koriagino priimtą 2016-05-31 Kauno apygardso teismo nutartį dėl atsisakymo priimti mano prašymus dėl proceso atnaujinimo. Atskirajame skunde dėl šios teismo nutarties dėl šio akivaizdaus konstitucinių teisių kreiptis į teismą suvaržymo ir CPK 366 str. 3 d. atitikimo mūsų Konstitucijai paprašiau teismą kreiptis į Konstitucinį teismą. Toleruojant tokią teismų darbo praktiką užtenka tik iškelti bankroto bylą ir paskirti administratorių. Visa kita, prisidengus viešo intereso gynimu, tampa tik formalumu. Faktiškai Lietuvoje bankroto bylose teisingumą vykdo ne teismai, bet bankroto adminsitratoriai.