Ar Latvija taps naujuoju Kipru?

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Latvija taps 18 euro zonos nare. Bendra valiuta pakeis nacionalinę valiutą – latus. Viena vertus, Ryga atitinka euro stabilumo Mastrichto kriterijus. Kita vertus, vis dažniau kalbama, kad mokesčių lengvatos gali padaryti iš Latvijos „mokesčių rojų" euro zonoje. Kai kurie ekspertai perspėja apie galimą „naujojo Kipro" atsiradimą.

2010 metais parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį užsieniečiai gali gauti penkerių metų leidimą gyventi Latvijoje, o su juo – atitinkamą naudą. Pavyzdžiui, judėjimo laisvė ES viduje. Sąlyga gauti tokį leidimą – nusipirkti Latvijoje bent 140 000 eurų vertės nekilnojamojo turto. Nuo įstatymo įsigaliojimo meto užsieniečiai investavo į Latvijos nekilnojamojo turto rinką daugiau nei 377 mln. eurų.

„Taip, mes pastebėjome klientų pagausėjimą ir naujų sąskaitų skaičiaus didėjimą", – pasakojo DW Latvijos "Rietumu Banka“ nekilnojamojo turto skyriaus vadovas Andrejus Ščerbakovas. Šiame privačiame banke savo pinigus laiko daug imigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos. Pasak A. Ščerbakovo naujų klientų srautas suaktyvėjo po dabartinės krizės Kipre. „Šie klientai naudojasi Latvijos bankais kaip finansų centru, ir mes matome investicijų diversifikavimą, – aiškina A. Ščerbakovas. – Žmonės ne tik įneša pinigus į naują banką, bet ir perka nekilnojamąjį turtą ir investuoja Latvijoje."

Nuo 2013 m. sausio įsigaliojo naujas mokestis korporacijoms, kuris sudaro palankesnes sąlygas kontroliuojančiųjų bendrovių kūrimui. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamento narys Vokietijos žaliasis Svenas Giegoldas neseniai duodamas interviu žurnalui „Der Spiegel" pavadinęs Latvija „nauju mokesčių rojumi euro zonoje".

„Iš esmės Latvijoje yra noras sukurti bankų sektorių, kuris aptarnautų ne rezidentus", – pripažįsta ekonomistas Janis Oslejsas, kuris sutinka su S. Giegoldu. J. Oslejsas susirūpinęs, kad Ryga bando pritraukti kapitalą parduodant turtą rusams ir kitų posovietinių šalių piliečiams. „Jei Latvija negalės pasiekti spartų augimą pagrindinių pramonės šakų, sukurti tvirtą pagrindą šalies ekonomikai, atsiras nestabili piramidė, kurią mes matėme Kipre", – perspėja Janis Oslejsas.

Tuo tarpu Natalija Tkačenko, „Baltic International Bank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Rygoje nepastebi aštraus užsieniečių indėlių šuolio į banką. Šis bankas specializuojasi aptarnaujant klientus iš Rusijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės.

Tuo pačiu metu, N. Tkačenka pastebėjo padidėjusį susidomėjimą kontroliuojančiųjų bendrovių Latvijoje kūrimu. Bankininkė sako, kad verslo žmonės iš NVS šalių „tikrai nori perkelti savo verslą į Latviją“. Šiuo atžvilgiu, pasak N. Tkačenko, Latvijos itin „patraukli geografinė padėtis: tarp Rytų ir Vakarų.“

Europos centrinis bankas ir Europos Komisija savo naujausiuose pranešimuose išreiškė susirūpinimą, kad didelę Latvijos bankų indėlių sąskaitų dalį sudaro užsienio kapitalas. Latvijos ministras pirmininkas V. Dombrovskis guodžiasi: „Jei Kipro bankų turtas buvo 700 ir 800 procentų bendrojo vidaus produkto, tai Latvijoje šis santykis siekia tik 130 procentų BVP."

Užsienio kapitalo laikomų indėlių Latvijos bankuose dalis 2012 m. sudarė 48,9 proc. Tai yra oficialūs skaičiai iš Latvijos finansų ir kapitalo komisijos. 2002 m. šis skaičius siekė 54 procentų, o 2009 m., kai Latvija išgyveno gilią recesiją, sumažėjo iki 38 proc.

„Mes griežtai vykdome visas taisykles, ir prižiūrime kiekvieną dolerį, eurą ar kitą valiutą", – tikino šios komisijos pirmininkas Kristaps Zakulis. „Mes patikriname kiekvieną investiciją: iš kur ji atsirado, ar jos teisėta kilmė", – sako K. Zakulis, turėdamas omenyje galimą pinigų plovimą.

Pasak jo, 13 iš 29 bankų Latvijoje daugiausia dirba su užsienio klientais. Šiems bankams yra padidinti reikalavimai, pabrėžia K. Zakulis.

Tačiau ne visi pritaria jo optimizmui. Marcus Mainzeris Vokietijos nevyriausybinės organizacijos Mokesčių teisingumo tinklas vyresnysis analitikas mano, kad Ryga ruošia „pavojingus mokesčių įstatymus."

„Ši politika yra sugedimas, kai Latvijoje leidžiamos tokios tarifų ir mokesčių lengvatos", – sako ekspertas. Jo nuomone, padėtį blogina griežtos banko paslapties taisyklės ir nesėkmės kovojant su pinigų plovimu. Tuo pačiu metu Mainzeris mano, kad kitose šalyse, ypač Vokietijoje ir Nyderlanduose, yra problemų.

Parengta pagal DeutsheWelle