Ar įmanoma atsijungti nuo centrinio šildymo? (I dalis)

Kol vyriausybė derasi su „Gazprom“, ruduo tampa vis šaltesnis. Turbūt dažnai artėjant žiemai pagalvojate: „Ir vėl bus kosminės sąskaitos už šildymą, imsiu ir nusipjausiu radiatorius.“ Norime šilumos, tačiau nelaukiame didelių sąskaitų už šildymą. Ne vienas tikriausiai pagalvojo – ar yra alternatyvus būsto šildymo būdas? Ar įmanoma atsijungti nuo brangaus centrinio šildymo? Tai ypač aktualu tiems, kurie turi nenaudojamą būstą ar bando šildytis kitais būdais. „Ekspertai.eu“ redakcija pabandė išsiaiškinti, kaip atsijungti nuo centrinio šildymo daugiabutyje Vilniaus mieste. Kiek laiko tai užtruktų ir kiek prireiktų pastangų. Pirmoji išvada – atsijungti įmanoma, bet turėsite apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis biurokratų bei kaimynų malonės.

Rašant šią publikaciją teko paskambinti 14 žmonių, dauguma jų siuntė kuo toliau nuo savęs ir siūlė kreiptis į kitus. Vilniaus energetikos inspekcijos atstovas pareiškė, kad jis atsakys į klausimus tik raštu, nes paskui būna kokio žodžio nepasakęs ir ne taip suprastas, todėl jis gali atsakyti tik per 20 dienų, ir tai sunkiai, nes visi labai užsiėmę „saulės energijos kompensavimo darbais“. O „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai labai gyrė centrinį šildymą ir minėjo, kad vis daugiau žmonių prie jo jungiasi.

Vienam butui atsijungti labai sudėtinga

Atsijungimas nuo centrinio šildymo pagal priimtą Šilumos ūkio įstatymą – paprastas ar sudėtingas dalykas? „Civilinis kodeksas nustato, kad daugiabučiame name atskiras butas gali atsijungti tik nepažeisdamas kitų patalpų savininkų interesų, o tai padaryti yra labai sudėtinga. Pabandykite tiesiog nukirpti savo radiatorius ir palikite butą visai be šildymo, tai jis vis tiek neužšals, nebus taip, kad vanduo sušaltų į ledą. Jis gaus šilumą iš kaimynų. Toks butas vogs, liaudiškai kalbant, šilumą iš kaimynų, esančių aukščiau, žemiau arba greta jo“, – sakė Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų Teisės skyriaus vedėjas Algirdas Glodenis. Pasak jo, atsijungę nuo centrinio šildymo butai ne visada pasirenka alternatyvų šildymo būdą: „Žinome tokių atvejų, kai nieko nepasirenka. Su šia problema teko susidurti Palangoje. Ten yra daug tokių butų, kurie naudojami tik vasaros sezonu, o kitu laiku tas butas paliekamas likimo valiai, nes kam savininkui tos išlaidos? Tegul kaimynai jį pašildo. O pastarieji sukandę dantis šildo jį, kas jiems belieka.“ Taip kaimynai gauna didesnę sąskaitą už šildymą. „Jeigu toks butas yra viduryje pastato, jo ir lubos, ir grindys, ir sienos yra šaltos, tai atsiliepia viršuje, apačioje ir šone gyvenantiems kaimynams. Visi šie butai atiduoda savo šilumą nuo šildymo atsijungusiam butui. Tada jiems reikia kur kas daugiau sunaudoti energijos savo butui apšildyti. Toks atsijungimas yra labai problemiškas. Jeigu nori atsijungti, reikia atjungti visą namą“, – tvirtino pašnekovas. Anot jo, norint realiai sudaryti tokias sąlygas atsijungti, reikėtų apšiltinti sienas, lubas, grindis, kad atsiribotum nuo kaimynų ir neimtum iš jų šilumos. „Tai yra didžiulės investicijos, ir vargu ar jūs jų imsitės. Atsijungti žmonės paprastai nori tam, kad nemokėtų arba mokėtų mažai“, – kalbėjo A. Glodenis. Pasak pašnekovo, namą atjungti gal ir būtų galima, net gal ir tikslinga, bet vėlgi namo Palangoje kelerių metų sąskaitų analizė prieš atsijungimą ir po jo parodė, kad iš esmės jie visą ekonomiją gavo ne iš to, kad pigiau kainuoja šildymas, – jis pigiau nekainuoja, – bet iš to, kad įsirengė autonominį šildymą kiekviename bute ir šildėsi tik tiek, kiek jiems reikia. Kiekvienas turėjo dujinį katiliuką. „Centralizuota šiluma dėl ekonomijos masto yra pigesnė nei alternatyvinė, tarkim, dujos, prie kurių dažniausiai pereinama atsijungus nuo centrinio šildymo. Taip pat yra ir Vilniaus pavyzdys, tokia įmonė „Balterma“ šildo dujomis keletą namų, o gal porą kvartalų Ukmergės gatvėje. Jie įrengia sistemas, dujinius katilus kiekvienam namui, ir žolė nežaliuoja vidury žiemos, nes nėra trasų. Tačiau vis tiek jų kilovatvalandės kaina yra didesnė nei „Vilniaus energijos“, kuri šildo miestą centralizuotai“, – sakė Teisės skyriaus vedėjas.

Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Tumas pasakojo, kad norint atsijungti nuo centrinio šildymo pirmiausia reikėtų kreiptis į namo administratorių, kuris suorganizuotų gyventojų susirinkimą. Tuomet reikėtų gauti daugumos jų pritarimą (50 proc. + 1). Tada, jeigu administratorius taip pat duoda sutikimą, reikia pateikti savivaldybės Miesto plėtros departamentui atsijungimo projektą paprasto remonto aprašui gauti. „Su „Vilniaus energija“ šiuo atveju susitinkate paskutinėje stadijoje, kai gaunate rašytinį pritarimą iš savivaldybės. Kai jau dokumentai sutvarkyti, jie („Vilniaus energija“) jums tik atjungimo faktą pasirašo“, – teigė V. Tumas.

Ar apsimoka šildyti elektra?

Vilniaus miesto savivaldybė visą miestą yra paskirsčiusi į tam tikras zonas: mišrioji, centralizuota, konkurencinė. Ten, kur geriausiai yra išplėstas centrinis šildymas ir kur tankiausiai gyvena žmonės, galimas tik centrinis šildymas – arba elektrinis, arba atsinaujinančių šaltinių. To priežastys: gali neužtekti dujų pralaidumo ir yra aplinkosaugos reikalavimų. Tarkim, gyvenant antrame devynaukščio namo aukšte ir turint dujinį katilą, pramoniniam šildymui sunaudojamas nemažas dujų kiekis, į aplinką išskiriama nemažai anglies dvideginio, kuris turėtų išeiti pro kaminą, tačiau daugiabučiuose jų nėra numatyta, todėl išmetimas į išorę viršytų aplinkosaugos reikalavimus, nes namai yra visai šalia vienas kito. Savivaldybė yra nusprendusi, kur įmanoma, nedidinti užterštumo. Minėtos zonos ir yra skirstomos pagal užterštumą ir gyventojų tankumą, todėl net ir nusprendus visam namui atsijungti nuo centrinio šildymo tai nebūtų leista padaryti esant centrinio šildymo zonoje. Taip pat svarbu, kiek namas turi kaminų, kur gali išmesti panaudotas dujas, arba gali turėti vieną aukštą kaminą, kuris nedidintų taršos tame regione, nes svarbu, ar dujos išmetamos į 30, ar, tarkim, į 7 metrų aukštį.

Tai patvirtino ir Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas V. Tumas: „Pagal specialųjį planą miestas yra paskirstytas šilumos tiekimo zonomis, ir centralizuoto šilumos tiekimo zonoje gali būti tik elektros energija arba kitais atsinaujinančiais šaltiniais šildomi pastatai. Jeigu jūsų pasirinktas alternatyvus būdas atitinka specialiojo plano reikalavimus, galite bandyti atsijungti. Jeigu sugalvosite šildytis dujomis, tai galite nevargti, niekas jums to atsijungimo pritarimo neduos.“ Paklaustas, ar elektra šildytis brangiau nei dujomis, pašnekovas negalėjo į šį klausimą atsakyti: „Nežinau, kaip čia pasakius. Sudėtingas klausimas. Norint įsirengti dujinį šildymą, reikia didelės investicijos, kokių 10 tūkstančių: katilas, pakeisti visą schemą, apšiltinti stovus, kurie pereina per jūsų butą. Tai nežinau, kada jums tos investicijos sugrįš.“ Drąsesnis buvo A. Glodenis: „Tai skaičiuokite, labai elementaru. Šilumos kilovatvalandės kaina yra mažiau nei 30 centų, o elektros – daugiau nei 50 centų. Va jums ir atsakymas.“ Tačiau į klausimą, kad galbūt dujų ir elektros suvartojimas šildymui nėra vienodas, pašnekovas atkirto: „Tada galima taupyti kaimynų sąskaita.“ Vis dėlto statybų žinovai šildymą elektra įvardija kaip vieną brangiausių šildymo būdų.

Be centrinio šildymo, yra konkurencinės ir mišriosios zonos, kur nėra labai stipriai išplėtotas centrinio šildymo tinklas, pavyzdžiui, Žvėryno dalis arba tarp Justiniškių ir Pašilaičių pastatytas naujų gyvenamųjų namų kvartalas. Šiose vietose jau reikėtų keisti vamzdžius, jų pralaidumą, norint įvesti centrinį šildymą, todėl savivaldybė pagalvoja, kad miestui tai ekonomiškai neapsimoka, ir paskiria tą sritį į konkurencinę zoną, – taip šios vietos gyventojai gauna teisę atsijungti nuo centrinio šildymo ir įsivesti dujinį šildymosi būdą, jei to nori. Todėl pirmiausia reikėtų susižinoti savivaldybėje, kurioje šildymo zonoje yra jūsų namas.

Jums pavyko atsijungti nuo centrinio šildymo? Papasakokite savo istoriją skaitytojams, rašykite mums [email protected]