Ar Europos Parlamentas baigs posėdžiauti Strasbūre?

Ne paslaptis, kad Europos parlamentarams nepatinka vykti į Strasbūrą. Jie turi būti ten tris su puse dienos per mėnesį, o kai kurie viešbučiai neatsisako malonumo parlamentinės sesijos metu sukelti kainų. Dėl įtempto grafiko jie neturi laiko vaikščioti po miestą, ir jie nemėgsta Strasbūro, skirtingai nei Briuselio. Tarpusavio pokalbiuose parlamentarai lygina Elzaso sostinę su kalėjimu. Ten lengva patekti, bet sunku išeiti.

Labiausiai erzinantis dalykas – susisiekimas šiame mieste yra tikrai vidutiniškas, dėl to kai kurie parlamentarai yra priversti praleisti ketvirtadienio popietės diskusijas, kuriose skiriamas dėmesys žmogaus teisių klausimams. Todėl kai kurie šio posėdžio dalyviai turi likti Elzase dar dviem dienoms prieš sugrįždami į savo tolimą tėvynę. Tačiau sprendimą sumažinti 12 metinių parlamento sesijų Strasbūre priėmė patys Europos Parlamento (EP) nariai.

Iš tiesų, jie pažeidė galiojančius įstatymus, kai 75 proc. balsų patvirtino 11 plenarinių sesijų tvarkaraštį 2012 ir 2013 m. vietoj reikalaujamų Europos susitarime 12. Tačiau 2012 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu privaloma grįžti į savo įprastą rutiną 2013–2014 m.

Rudenį europarlamentarai Ashley Fox ir Geraldas Häfneris pateikė Peticijų ir Konstitucinių reikalų komisijoms ataskaitos projektą, kuris leistų EP apsispręsti, kada ir kur rengti susitikimus ir pasiūlė „susitarimų peržiūrą.“ Kalbama apie susitarimus, kurie „pririša“ EP prie Strasbūro. Be to, net ir tie europarlamentarai, kuriems Strasbūras nėra nesimpatiškas, dažnai balsuoja už tokius pasiūlymus taip stiprindami savo institucijos poziciją.

Kad ir kaip ten bebūtų, Strasbūro oponentai paprastai savo naudai pasitelkia ekonomines ir aplinkos apsaugos išlaidas kelionėms iš Briuselio ir atgal. Europarlamentaras Alexanderas Alvaras, kuris buvo paprašytas įvertinti tokių kelionių poveikį, paskelbė 180 mln. skaičių, o tai sudaro apie 17 proc. viso EP biudžeto. Per šias keliones į orą išmetamas anglies dvideginis pasiekia 18 884 tonų. Nepaisant to, kad pavasarį priimtas ES biudžetas yra smarkiai sumažintas.

Dokumentas bus svarstomas pirmiausia komisijoje spalio 14 d., po to plenarinėje sesijoje lapkričio mėn. 18–21 d. Balsavimo rezultatai palieka mažai abejonių. Negi Elzaso sostinė turės atsisveikinti su EP?

Lisabonos sutarties persvarstymas, kurio siekia EP nariai, reikalauja vienbalsio sprendimo Europos taryboje, t. y. 28 valstybių vadovų ir vyriausybių sutarimo. 2012 metų vasario mėn. savo kalboje Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as neabejotinai pasisakė už Strasbūrą. Politikoje, žinoma, niekada negalima sakyti niekada, bet mažai tikėtina, kad Prancūzija sutiktų su tokiu žingsniu.

Taigi, ši ataskaita primena į jūrą įmestą butelį, bet taip bent atkreipia valstybių vadovų dėmesį į šią problemą. Procesas gali prasidėti nuo diskusijos apie galimas kompensacijas Strasbūrui ir Prancūzijai, jei ji sutiktų atsisakyti Europos Parlamento būstinės. Pavyzdžiui, Jacques Attali siūlo ten įrengti nuolatinę euro zonos parlamento vietą. Be to, girdisi pasiūlymai įkurti pirmąjį Europos universitetą, kuris ruoštų aukščiausius Europos pareigūnus. Kad ir kaip ten bebūtų, bet dėl vieno Strasbūro oponentai ir rėmėjai neturi jokių nesutarimų: Elzaso sostinė įkūnija vieningos Europos kūrimą ir dabar labai svarbu išsaugoti šį simbolį.

Parengta pagal huffingtonpost.fr