Apie valstybinio komercinio banko idėją

Neseniai teko susipažinti su delfi.lt publikuojamu straipsniu (jį galite perskaityti ČIA), kuriame rašoma apie įvairių partijų pažadus apie valstybinį banką ir jo potencialią funkciją. Kiek keista buvo matyti TS-LKD, socialdemokratų ir Darbo partijos pasvarstymus ta tema, ypač žinant, jog jos nieko nedarė ta kryptimi, nors buvo prisilietusios prie valdžios. Vienu ar kitu metu net būdavo valdančiose koalicijose, tačiau vykdė palankią politiką tarptautiniam finansiniam kapitalui. Turiu omenyje ne tik vietinių bankų žlugdymus ir bankinės sferos atidavimą skandinavų bankams, nesugebėjimą juos kontroliuoti, bet ir mūsų monetarinės politikos sužlugdymą. Apie kokią bankinę ir finansinę politiką galima kalbėti, neturint svarbių tam įnagių?

Ką aš manau šia tema? Vienas iš prioritetų turi būti mūsų nacionalinės valiutos – lito, susigrąžinimas. Antra, mūsų centrinis bankas turi turėti jo emitavimo (spausdinimo) teises. Trečia, pamąstyti ar tikrai verta lietuvišką pinigą „pririšti“ prie dolerio ar euro.

Tačiau grįžkime prie valstybinio komercinio banko. Tai gali būti ir geras, ir blogas įnagis. Blogas, nes kai kurios partinės-politinės gaujos gali prie jo įsitaisyti ir siurbti sau pinigėlius. Geras, nes valdomas rūpestingų rankų gali nešti naudą Lietuvos žmonėms. Bet iki to reikėtų pasidaryti kai kuriuos saugiklius. Išvardysiu, kuriuos aš palaikyčiau:

– Teikti paskolas už palūkanas gali tik Lietuvos valstybinis komercinis bankas. T. y. Šis bankas monopolizuotų šią paslaugą.

– Visi valstybiniai ar viešojo sektoriaus subjektai privalės atsiskaityti ar laikyti pinigus tik Lietuvos valstybiniame komerciniame banke. Valstybė negarantuoja pinigų saugumo tų, kurie juos laikys ne Lietuvos valstybiniame komerciniame banke.

– Visa materialinė parama iš užsienio valstybių Lietuvoje veikiančioms NVO (nevyriausybinėms organizacijoms) turės eiti per Lietuvos valstybinį komercinį banką.

Kam reikalingi šie punktai? Tam, jog kontroliuotume į Lietuvą patenkančius bei jos viduje cirkuliuojančius pinigus. Tam, jog visi vieši bei asmeniniai subjektai laikytų lėšas tik šiame banke. Kodėl? Tam, jog bankas turėtų pakankamai lėšų sėkmingam veiklos vystymui. Kur tas bankas panaudotų surinktą pelną už savo pinigų skolinimą (palūkanas)? Yra keli variantai (pirminiai):

– Beprocentinės paskolos iš Lietuvos valstybinio komercinio banko siekiantiems mokslo.

– Beprocentinės paskolos iš Lietuvos valstybinio komercinio banko siekiantiems įsigyti pirmąjį būstą. Porai susilaukus vaiko, už kiekvieną gimusį nurašyti 10% nuo pirminės paskolos sumos.

Nors pats esu prieš palūkanų politiką, tačiau norint turėti lėšų, jog būtų galima sau leisti subsidijuoti tam tikrus projektus, vis tik, reikėtų gauti pelną. Kodėl išskiriu būtent aukščiau paminėtus punktus? Nes jie liečia jaunimą ir jų galimybes gauti prieinamą išsilavinimą bei įsigyti būstą, t.y. pasiruošti gyvenimo pradžiai ir įsikurti Lietuvoje, kurti gausesnes šeimas. Kodėl to reikia?

– Nėra jaunų žmonių, kurie čia kurs šeimas – ateityje neturėsim dirbančių žmonių, iš kurių surinktų mokesčių mokėsime pensijas (tas visiems aktualu, nepaisant dabartinio amžiaus).

– Nebus jaunų ir čia dirbančių žmonių – tik laiko klausimas kada į Lietuvą atvyks imigrantai iš trečiųjų šalių. Norime etniškai, religiškai bei kitaip homogeniškos ir stabilios visuomenės? Mąstykime apie demografiją jau dabar. O lengvesnis būsto įsigijimas yra vienas iš svarbesnių žingsnių, norint siekti geresnių rezultatų.