2019 m. rugsėjo 21 d.

 

Antakalnio pribaigimas - stiklainiais

3
Paskelbta: 2013-01-02 08:20 Autorius: Janina Gadliauskienė

Vilniečių sąmonėje Antakalnis - vis dar prestižinis, geidžiamas apsigyventi rajonas. Šis įsitikinimas atsirado dar sovietiniais laikais dėl ypatingo rajono išsidėstymo tarp Sapieginės kalvų ir Neries bei dėl jame gyvenančios inteligentijos daugumos. Tačiau ir dabar paėjėję nuo Antakalnio gatvės link Sapieginės išvysime ne vieną aukštomis tvoromis aptvertą privatų gyvenamųjų namų kvartalą. Antakalnis su šalia esančiomis gatvėmis nuo statybų plėtros vis tankėja ir pukši, kaip alaus bačka, ir kenčia, nes nebėra kur plėstis. Bet ne statybų verslui. Plati Neries pakrantė jiems kaip tik. Juk dabar ja bėgioja ar vaikšto visokie dykaduoniai, o brangi žemė neįsisavinta. Paskutinis žingsnis Antakalnio gatvės užbaigimui – Neries rekreacinės teritorijos užstatymas.

Geri planai, o kas toliau?

Vilniaus miesto savivaldybės „Vilniaus planas“  dar prieš metus paskelbė „Vilniaus miesto viešos sporto ir aktyvaus laisvalaikio trasos“ projektinius pasiūlymus. Trasos ilgis - nuo Valakampių paplūdimio iki Vingio parko. Projektiniuose pasiūlymuose numatoma rekonstruoti esamus takus, juos paverčiant pėsčiųjų ar dviračių takais, įrengiant daugybę priemonių laisvalaikiui leisti.

Antakalnio bendruomenė sveikintų šį projektą, jei ne planuojamos statybos P. Vileišio g. 27A. Šią patrauklią vietą prie Neries žaliosios zoną nusižiūrėjo Kaune įsikūrusi UAB "Strateginiai sprendimai". Privatizavus 1981 metais pastatytą dviejų aukštų požeminį garažą ir aplink jį suformavus 42 arų žemės sklypą, nutarta pastatyti didžiulį gyvenamąjį pastatą. Suprojektuotas statinys turėtų įsirėžti į Neries pakrantės žaliąją zoną, įrengiant privažiavimą per specialiai rekreacinėje teritorijoje nutiestą gatvę.

Šią grandį, kurios trūksta planuojamo namo susisiekimui, ir turi užtikrinti savivaldybės „Vilniaus plano“ laisvalaikio trasos projektas. Jame numatyta Vileišio gatvę pratęsti, ją paverčiant ne tik dviračių ar pėsčiųjų taku, bet ir transportui skirta gatve. Tokiu būdu prie Neries žaliojoje zonoje atsirastų didelių gabaritų gyvenamieji namai ir transportui skirta gatvė.

Gyventojai įsitikinę, kad taip suprojektuota laisvalaikio trasa jų gyvenimo kokybę ne pagerins, o priešingai – pablogins. Bendruomenės narė, kultūrologė, aplinkosaugininkė Nijolė Balčiūnienė Antakalnio pusėje esantį Neries krantą įvardija kaip itin vertingą gamtiniu požiūriu. Jos manymu, Neries slėnis tarnauja nuo Valakampių iki Lazdynų ir toliau vykstančiai aeracijai. Be to, kairieji Neries šlaitai itin šaltiniuoti. Tai - paskutiniojo ledynmečio palikimas. O žalioji prie Neries esanti zona kaip tik ir apima šaltiniuotą, šlapią pirmąją Neries terasą. Tačiau įgyvendinus statybų planus žalioji zona bus sumažinta, taip prarandant itin svarbią Antakalniui rekreacinę teritoriją ir padidinant rajono tankumą, kuris ir taip akivaizdžiai yra per didelis.

Statybos inspekcija svarsto

2011 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, reaguodama į bendruomenės kreipimąsi, nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriuos parengė UAB „Senojo miesto architektai“, prieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui. Mat, Vilniaus miesto savivaldybės 2009-12-18 išduotose sąlygose numatyta, kad užstatymas gyvenamaisiais namais galimas tik toje dalyje, kuri Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniuose skirta intensyviam užstatymui, ir neturi viršyti P. Vileišio gatvėje vyraujančių penkiaaukščių namų aukštingumo. Tačiau detaliajame plane ne tik viršytas aukštingumas, bet ir neišlaikyta penkiaaukščių namų užstatymo linija. Todėl statybos inspekcija pateikė neigiamą išvadą.

Neigiamai plėtros planus įvertinusi statybos inspekcija taip pat nurodė, kad suplanuoti „stiklainiai“ neatitinka savivaldybės išduotų sąlygų. Galvotiems vyrukams iš Kauno tai galėjo tapti akstinu siekti pakeisti planavimo sąlygas. Ir išties, 2012 metais sąlygos buvo pakeistos ir dabar galbūt jau atitiktų detalųjį planą.

Seimo narė Aurelija Stancikienė išsiuntė statybos inspekcijai paklausimą, kuo remdamasi savivaldybė pakeitė planavimo sąlygas. Jos nuomone, tokia praktika nėra taikoma, o sąlygų kaitaliojimo nenumato nei įstatymai, nei kiti teisės aktai. Jei planavimo sąlygų terminas baigiasi, jis turi būti pratęsiamas, tačiau sąlygos nekeičiamos. Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojas A. Lukošius į šį paklausimą neatsakė ir tik patikino, kad teigiamos išvados neteiks, jei bus pažeisti teisės aktai.

Bendruomenė – paskutinis slenkstis statybininkams

Pasidomėjus planuojamų „stiklainių“ istorija, paaiškėjo, kad seniau toje vietoje stovėjo garažas. Jam skirta teritorija buvo iš dviejų dalių: vienoje, kuri lygiavosi su penkiaaukščių užstatymo linija - garažo pastatas, kitoje – požeminėje dalyje – apželdinta teritorija. Pagal seniau išduotas sąlygas gyvenamuosius namus leista statyti tik toje dalyje, kur stovėjo garažas. O apželdintoji dalis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniuose ir buvo skirta intensyviam apželdinimui.

Tačiau UAB „ Strateginiai sprendimai“ nori užstatyti ir šią, intensyviam apželdinimui skirtą dalį. Įmonės atstovu prisistatęs K. Masalskis tikina, kad planuojant "statinius" bus atsižvelgta į bendruomenės norus, pasiūlymus, ieškoma kompromisų. Jis teigia jau ne kartą susitikęs su bendruomenės nariais ir pasirengęs tarpininkauti, įgyvendinant gyventojų prašymus. Tačiau planų užstatyti rekreacinę teritoriją ir padedant savivaldybei nutiesti pravažiuojamąją gatvę neatsisako.

Tad bendruomenei lieka du pasirinkimai: arba sutikti su statybininkų planais, arba toliau priešintis, gelbstint rajoną nuo tolesnio sutankinimo, o Neries upės apsaugos zoną – nuo sunaikinimo. Galima tikėtis, kad statybininkai surengs dar ne vieną susitikimą, kuris taps išbandymu bendruomenei. Ar ji išlaikys šį egzaminą, turėtų rūpėti visiems miestiečiams. Juk Neris šviežiu oru aprūpina ne tik Antakalnį, bet ir visą miesto centrinę dalį, o ir pakrančių žaliąja zona mėgaujasi ne tik antakalniečiai. Vis dėlto mums visiems, kurie esą taip mylime miestą, gali kilti ir kitų klausimų - ar tas oras tikrai gaivus, kai nuo Gariūnų upė atneša vien smogą, ir ar upės pakrantės, pritaikant dviračių takams, nebus užstatytos visuomenės išjuoktais gugenheimais?..

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
3. .
(2013-01-04 10:32:12)
(194.110.220.12) Parašė:

Gal kur web'e galima pamatyt ką jie ten nori statyt?



2. A
(2013-01-03 18:42:17)
(78.60.156.126) Parašė:

Visiems, norintiems išsaugoti kultūrinį ir gamtinį paveldą, reikia vienytis ir sukurti gyvą informatyvų internetinį portalą. Po vieną, jūs tik šiaudeliai.



1. sekla
(2013-01-02 23:25:41)
(78.62.156.80) Parašė:

Vilnius nemylimas ir nesaugomas.Svarbiau,kad jis butu patogus uzsienieciams,kad jie paliktu pinigu, o kad jis darkomas ir zalojamas ,lietuviams,atrodo, i tai nusispiaut.Tikru vilnieciu ten nedaug, o lenkams,rusams ir atvykeliams visada viskas buvo dzin...Lietuviai dar nemoka gerbti ir saugoti praeities.Cia jau reiketu mokytis is lenku, gyvenanciu Lenkijoje.Vilnius internacionalinis,bet ne lietuviskas.Cia galima butu pasimokyti ir is Kauno, kur praeities suniokota siek tiek maziau.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras