A. Kubilius: panaši liga plinta per visą Centrinę Europą, atsibeldė ir iki mūsų durų

Žaliesiems valstiečiams sujudinus valstybinio-komercinio transliuotojo LRT reikalus, savo nuomonę ilgoje analizėje išsakė ir konservatorius Andrius Kubilius.

Socialiniuose tinkluose ofšorų fanatu tituluojamas vyras išplatino pranešimą pavadinimu „KALĖDŲ PROGA: APIE NETIKRUS SKAIDRUMO APAŠTALUS“.

„Nesijaučiu, kad būčiau labai charizmatiškas ir labai mylimas žurnalistų. Jeigu kokią dieną neperskaitau bent vieno teksto, kad „Kubilius yra kaltas“, jaučiuosi nejaukiai, lyg kažko natūralaus ir įprasto trūktų. Gal dėl to ir pats nejaučiu kažkokios ypatingos meilės „žurnalistų klasei“. Visko yra abejose pusėse: ir politikams trūksta skaidrumo, ir žurnalistai nėra „šventieji“.

Niekada nebuvau ir nacionalinio transliuotojo didžiausias „rėmėjas“: kai praeitoje kadencijoje kolegos Seime rūpinosi, kaip padidinti jo biudžetą, buvau tarp skeptiškiausiai nusiteikusių. Skaidrumo nacionalinio transliuotojo veikloje taip pat galėtų būti daugiau.

Tačiau....

Tačiau, kai tokio skaidrumo iš nacionalinio transliuotojo imasi nuožmiai reikalauti Ramūnas Karbauskis, aš suprantu - dėl kažkokių (mums dar nežinomų) priežasčių Ramūnas yra desperacijoje ir to viena iš svarbesnių priežasčių yra nacionalinio transliuotojo veikla. Galiu tik spėti kokios priežastys lemia tokį agresyvų puolimą - noras nacionalinį transliuotoją padaryti „kišeniniu“, noras užgniaužti jo kritinį potencialą valdžios atžvilgiu, ar noras įsiteikti komercinėms televizijoms, sumažinant nacionalinio transliuotojo biudžetą. Ar nenoras atsakyti į klausimus apie trąšas...

Jeigu, kas nors galvoja, kad tokio puolimo prieš nacionalinį transliuotoją tikslas yra tiesiog „skaidrumas“ - naiviai apsigauna. Ramūnas nėra skaidrumo apaštalas...

Reikia svarstyti, kaip nacionalinio transliuotojo veiklos skaidrumą priartinti prie BBC standarto (apie tai toliau tekste), tačiau to negalima siekti tokiomis politinėmis priemonėmis, kurios grasina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui.

Kai valdžios partijos „galva“ pradeda nagrinėti nacionalinio transliuotojo ir atskirų žurnalistų (pagal apibrėžimą turinčių būti nepriklausomais) veiklos finansinį skaidrumą - nelauk nieko gero. Supranti, kad „galva“ jaučiasi nepalankios viešosios opinijos įvarytas į kampą ir yra pasiryžęs išeiti į „karo taką“.

O kai „galva“ ima grasinti, kad jo koncernas už viešai užduotus klausimus, paduos nacionalinio transliuotojo populiariausios laidos vedėją į teismą, - tai neišvengiamai prisimeni, kaip Ramūnas ir jo koncernas tave po teismus tampė už tariamą šmeižtą, paskelbtą tekste apie Rusijos hibridines grėsmes, kuriame buvo kalbama ir apie Ramūno verslo ryšių su Kremliui artimais trąšų gamintojais ypatybes. Ir taip pat prisimeni, kaip jis tą bylą pralaimėjęs, vis tiek visur gyrėsi, kaip jis su byla "nutildė Kubilių" (nors ir nenutildė). Svajonė apie „nutildymą“ per šiuos metus yra tik dar labiau sustiprėjusi...

Kai „galvos“ bendražygė, nesenai tapusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke (!), per Kalėdų šventes imasi viešai nagrinėti kur dirba nacionalinio transliuojo žurnalistų ir prodiuserių žmonos - supranti, kad valdantieji paskelbė karą, kuriame su priemonėmis nebus skaitomasi.

Kai 62 Seimo nariai „didžiai pasipiktinę“, reikalauja, kad jiems nacionalinio transliuotojo vadovybė skubiai pateiktų atsakymus į dešimtis klausimų, susijusių su nacionalinio transliuotojo veiklos finansiniais aspektais, - gerai supranti, kad Seimo nariams rūpi ne nacionalinio transliuotojo finansų skaidrumas, o būsimas pavasarinis konkursas dėl nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus posto.

Valdantieji žino - net jeigu ir nepavyktų padaryti įtakos konkursui, tai bent pagąsdinti vadovybę, žurnalistus ir prodiuserius, kad nebūtų valdančiai partijai ir jos „galvai“ tokie kritiški, visada yra gerai. Štai ir stengiasi „lojalūs“ Seimo nariai, o nacionalinis transliuotojas irgi supranta taisykles - nacionalinio transliuotojo ekrane vis dažniau matome Premjerą, o „Dėmesio centre“ turi galimybių pavirsti į reguliarią „Kas geresnio, Premjere?“. Nieko nėra blogiau, kaip valdžios „išgąsdintų“ žurnalistų nesąmoninga „autocenzūra“ ar pavloviškas savaiminis refleksas „palaižyti maitinančią (ar baudžiančią) ranką“.

Tai, ką tokioje situacijoje, toliau daryti?

Karbauskio pradėto karo atveju, visiškai netrokštu atsidurti viename iš „apkasų“: nesijaučiu nei vienos, nei kitos pusės didelis draugas. Tačiau matau pavojingas tendencijas, kurias geriau stabdyti pačioje pradžioje.

Kad Ramūnas Karbauskis turi atsakyti į viešus klausimus - tą visi žinome. Kad neatsakys - taip pat žinome. Kad bandys visus nutildyti - ką teismais, ką komisijomis, ką šiaip pagąsdindamas - tą taip pat žinome. Kad dėl to tik dar atkakliau klausimus kartosime (ir ne tik pačiam Ramūnui) - tai taip pat yra akivaizdu.

Bet ką daryti su nacionalinio transliuotojo skaidrumu, kad ne tik Ramūnui, bandančiam primityviai pasislėpti nuo nepatogių klausimų, bet ir kiekvienam Lietuvos piliečiui neliktų jokių abejonių. Ir kad to skaidrumo paieškos nepavirstų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo "griuvėsiais".

Ir čia į pagalbą kaip tik ir galima pasitelkti BBC pavyzdį. Karbauskio ir Co karo su nacionaliniu transliuotoju metu, viešoje erdvėje jau ne kartą yra nuskambėjęs „skaidrumo“ šalininkų argumentas: pažiūrėkite į BBC metines ataskaitas, jose pateikiami duomenys apie visus atlyginimus (iš tikrųjų yra pateikiamos - štai 2017 metų ataskaitoje yra nurodoma, kad laidos vedėjas Chris Evans per metus uždirba virš 2 mln. 200 tūkst. svarų, kiti skelbiami atlyginimai - nemažesni nei 100 000 svarų per metus). Šį pavyzdį Seime ir viešoje erdvėje mėgsta rodyti, kaip įrodymą, kad Seimo nariai turi teisę reikalauti, kad viešai būtų atskleisti visi duomenys, kam kokius atlyginimus nacionalinis transliuotojas moka ir kokius kontraktus pasirašo. Tariamai BBC pavyzdys įrodo, kad valdanti partija ir dešimtys Seimo narių yra teisūs, reikalaudami iš nacionalinio transliuotojo visų duomenų, o jeigu jie nepateikiami (tai aiškinant duomenų apsaugos įstatymais) tai traktuojama, kaip „nepagarba“ Seimui, demokratijai ir net Konstitucijai. Jeigu nepateikia finansinių duomenų, reiškia juos slepia, o jeigu slepia - reiškia kažką negero su tais finansais daro, o jeigu taip - tai greičiausiai vagia. Politikai žino, kad tokią formulę yra patogu naudoti. Ramūnas ir naudoja...

Tačiau politikai, ypač valdantieji turi žinoti ir tai, kad Britanijoje dešimtys parlamentarų nelaksto po BBC viešai reikalaudami, kad visi finansiniai duomenys būtų atskleisti. Toks parlamentarų spaudimas Britanijoje būtų traktuojamas kaip pasikėsinimas į nacionalinio transliuotojo BBC nepriklausomumą. Mūsų nacionalinis transliuotojas nuo BBC skiriasi tuo, kad BBC veiklą aprašantis įstatymas („BBC Charter“) tiksliai ir detaliai aprašo, kaip turi būti tvarkomasi su BBC skirtomis viešosiomis lėšomis, kaip jos turi būti valdomos ir audituojamos, ir kaip turi būti viešai atsiskaitoma už BBC metinę veiklą, tame tarpe ir už finansinę. Jeigu iškyla kokie nors nauji iššūkiai BBC veiklos skaidrumui, yra svarstomos BBC įstatymo pataisos ir tokiu būdu nustatomos naujos prievolės BBC veiklos ataskaitai. Taip tik 2009 metais atsirado naujas reikalavimas BBC ataskaitai, kad joje būtų atskleisti ir pagrindinių darbuotojų bei laidų vedėjų atlyginimai.

Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas palyginus su BBC Charter yra labai jau skurdus: vienas straipsnis apie finansus ir vienas sakinys apie metinę ataskaitą. Nei kokie duomenys turi būti pateikiami ataskaitoje, nei kokie auditai turi būti atliekami - įstatymas nieko nepasako. Štai čia ir paaiškėja, kad Seimo nariai, rodydami BBC ataskaitas kaip pavyzdį nacionaliniam transliuotojui, reikalaudami iš jo tokio pat britiško viešumo, visų pirma BBC pavyzdį turi patys sau parodyti: iš BBC Charter galima būtų pasimokyti, kaip lietuviškame nacionalinio transliuotojo įstatyme turi būti detaliai aprašytas finansų valdymas, auditavimas ir ataskaitų išsamumas. Tada nebeliktų ir pagrindo Seimo politikams skelbti karų už nacionalinio transliuotojo „skaidrumą“, kai iš tikrųjų norima tik mažiau kritikos.

„Skaidrumą“ galima garantuoti ne nuožmiais karais už nacionalinio transliuotojo kontrolę, o civilizuotais įstatymais. Tačiau iškyla natūralus klausimus - ar šis Seimas ir jo dauguma yra pajėgūs tokį įstatymą priimti? Ar jiems, svarstant tokį įstatymą, tikrai rūpėtų nacionalinio transliuotojo skaidrumas ir nepriklausomumas, ar tik - primityvi kontrolė.

Nes pirmas klausimas, kuris iškyla - kas turėtų inicijuoti tokias nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisas? Pagal visus Seimo atsakomybių apibrėžimus - tai turėtų daryti Seimo Kultūros komitetas. O jam vadovauja tas pats Ramūnas Karbauskis. Bet jis savo pradėtu nuožmiu karu jau įrodė, kad šiuo klausimu jis nesugebės būti nei objektyvus, nei garantuojantis nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl ir nepajudėsime su BBC lygmens skaidrumu, nes komiteto pirmininkas visiškai ne to siekia.

Vilties, kad gali būti kitaip, suteiktų vienas įvykis...

Būtų gerai, kad Ramūno Karbauskio racionalesnieji kolegos Seime greičiau išdrįstu pasiūlyti savo „neklystančiam vadui“ jau pailsėti nuo vadovavimo nacionalinei kultūrai. Nes viskas prie ko prisiliečia komiteto pirmininkas - baigia sugriūti: nacionalinis kalnas tapo ekstremalios padėties visoje valstybėje priežastimi; nacionalinis paminklas neiškyla; nacionalinė opera vis dar be vadovo; nacionaliniam transliuotojui paskelbtas visuotinis karas. Po ketverių metų tokio „darbo“ - beliks tik nacionaliniai Naisiai ir nacionalinis Ramūnas. Ir neatsakyti klausimai apie trąšas.

O jeigu rimtai - valdžios pasikėsinimas į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą (nepaisant to, kuo jis nebūtų pagrindžiamas) yra rimtos ligos valdžioje požymis. Ramūno Karbauskio pretenzija tapti „skaidrumo apaštalu“ - yra tradicinė tokios ligos reakcija. Dar blogiau, kad ligonis net neįtaria, jog yra sunkiai apsirgęs. Panaši liga plinta per visą Centrinę Europą, atsibeldė ir iki mūsų durų...“, - teigia A. Kubilius

Keli susiję:

Žinoti, kaip leidžiami valstybinio-komercinio LRT pinigai, gali tik „nepriklausomi subjektai“, o ne Seimas ar piliečiai

LR Seimo narys Andrius Kubilius Ukrainoje atskleidė visos Lietuvos požiūrį į gėdingą pinigų plovimą  

Pajamos iš komercinės reklamos padeda valstybės išlaikomam transliuotojui LRT išsilaikyti