Artėjant rinkimams, Lietuvos televizijos (LTV) naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis davė aktualų interviu politologui Vladimirui Laučiui. Blaiviu profesionalo žvilgsniu apžvelgęs provincialų Lietuvos gyvenimą, jis pastebėjo daug negerovių ir pasidalino svariomis įžvalgomis, kurios vertos tapti programinėmis ne tik jo vadovaujamos tarnybos, bet ir visos šalies žiniasklaidos nuostatomis.
“Dalies žiniasklaidos susitapatinimas su garsiau rėkiančių, civilizuoto elgesio normų nepaisančių, teismų sprendimus ignoruojančių asmenų spiečiumi yra nepagarba savo profesijai ir auditorijai. O pasivertimas tribūna nesveikas aistras kurstantiems ir ant to rankas besišildantiems politikieriams, mano nuomone, yra atgrasus cinizmas”, - sakė vienas nacionalinio transliuotojo strategų.
Nors savo profesiją gerbiantys žurnalistai turėtų laikytis atokiai nuo Garliavos istorijos ir vulgarių bei necivilizuotų spiečių, į kuriuos renkasi tokie asmenys, kaip disidentai Nijolė Sadūnaitė, Robertas Grigas, Alfonsas Svarinskas, Algiradas Patackas, rašytojai Vytautas Rubavičius ir Saulius Šaltenis, akademikas prof. Leonas Ašmantas, dirigentas prof. Saulius Sondeckis ir daugybė kitų, LTV naujienų tarnybos vadovas apgailestavo, kad dar ne visi kolegos paklūsta šiam moraliniam imperatyvui.
“Kita vertus, reikia suprasti ir tiesioginių TV transliacijų bei interneto diktuojamu beprotišku tempu dirbančius žurnalistus, turinčius čia pat ir nuolat patiekti žinių porciją. Todėl aprašomi bei parodomi net ir, pavyzdžiui, keistoki sambūriai kur nors prie VRM ar Prezidentūros, kur raišomos žalios virvelės ant durų rankenų ir mušami šamanų būgneliai, kad būtų išvaryta savaip įsivaizduojama „neteisybė“. Tokia egzotika turi daug šansų patekti į žinias, ko kaspinėlių rišėjai ir šamanų būgnelių mušėjai veikiausiai ir siekia, vis labiau artėjant rinkimams. Bet ar tai atspindi tikrąjį valstybės gyvenimo vaizdą? Ar kaspinėliai ant durų rankenų yra tai, kuo mūsų visuomenė gula ir keliasi?” - klausė iškilus žurnalistas.
Akivaizdu, jog visuomenė turi gultis ir keltis su kitomis mintimis, tad savo auditoriją gerbiantys profesionalai privalo imtis priemonių, kad apsaugotų ją nuo egzotiškų ir vulgarių spiečių demonstravimo, o “vadinamiesiems visuomenininkams”, kaip pabrėžė A. Matonis, “nėra ko pykti”, “kad kartą ar kitą sušmėžavę žiniasklaidoje” daugiau jos nebedomina, nes “du kartus iš to paties anekdoto nesijuokiama”.
Ekspertai.eu primena, jog misiją atspindėti “tikrąjį valstybės gyvenimo vaizdą” LRT vykdo itin sėkmingai, dozuodamas informaciją ar visai nepranešdamas apie tokius menkaverčius ir dėmesio nevertus reiškinius, kaip tūkstantinės eisenos sostinės Gedimino prospektu ar vaikai, policijos suimti už tai, kad viešoje vietoje kreidelėmis rašė žodį “Tie-SOS”.
Idėjinį atsparumą tokiems įvykiams LRT žurnalistai išsiugdė dar nuo 2009 metų lapkričio 28 dienos, kai profesionaliai ignoravo a. a. advokato Kęstučio Čilinsko judėjimo surengtą mitingą Kaune, į kurį susirinko maždaug keturi tūkstančiai žmonių, naujienų laidose nė žodžiu neužsimindami apie šį ir kitus nereikšmingus sambūrius, tuo metu vykusius visoje šalyje.
Tačiau tik provincialūs asmenys tokį nacionalinio transliuotojo elgesį gali vadinti cenzūra, nes po to, kai iš jo neseniai pasitraukė Gintaras Aleknonis ir Tomas Dapkus, cenzūruoti nebeliko ką.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
