2014 m. spalio 30 d.
 

2013-ųjų lietuvių kalbos egzaminas - vis dar miglose

18
Paskelbta: 2012-07-30 20:04 Autorius: Alma Dagienė
Nuotr. iš steponavicius.lt.
Nuotr. iš steponavicius.lt.

2013 metais visi Lietuvos abiturientai laikys vienodą privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, parengtą pagal labai prieštaringai vertinamą naująją lietuvių kalbos mokymo programą. Egzaminą sudarys viena užduotis – samprotavimo ar literatūrinis rašinys iš 500 – 600 žodžių, jei laikomas valstybinis, ar 350–400 žodžių, jei laikomas mokyklinis egzaminas. Tačiau didžiausią nerimą ir diskusijas kelia ne išoriniai egzamino pasikeitimai, bet jo turinio kaita, o tiksliau - tai, kas lemia tą turinio kaitą ir jos kokybę...

2010 – 2014 metų strategijoje (toliau – Strategija) lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose žadama „teikti mokytojams lituanistams kryptingą dalykinę ir metodinę paramą (12.1.2.5.)“, „užtikrinti aukštą lietuvių kalbos ir literatūros programų turinio kokybę (12.2.3.)“, tačiau realybėje tai yra tokia utopija, kuria tikėti nesiruošia nei patys Strategijos rengėjai, nei tie, kurie turėtų pagal ją dirbti – ŠMM (Švietimo ir mokslo ministerija) ir UPC (Ugdymo plėtotės centras).

Esmė paprasta kaip ir viskas Lietuvoje – egzaminą moksleiviai laikys jau po metų, o egzamino užduočių pobūdis, konkrečių reikalavimų „svoris“, mokymo metodika ir net darbų pavyzdžiai vis dar nežinomi! Ir tai egzaminas, kuris vienintelis skaičiuojamas į visas studijų programas, todėl kalbėti apie jo rezultatų per didelį sureikšminimą ar atsimušinėti frazėmis, jog ruošiamės gyvenimui, o ne egzaminui, nesąžininga – egzaminas ir yra to gyvenimo dalis. Netgi labai svarbi.

Unikalūs rašinio žanrai

Samprotaujamasis ar literatūrinis  rašinys nėra visiškai nauji dalykai lietuvių kalbos mokymo sistemoje, tačiau „praturtinti“ privalomais autoriais ir jų kūriniais jie tapo nenuspėjami, neįvertinami ir net sunkiai išmokstami. Įsivaizduokite situaciją – turite samprotauti, pavyzdžiui, apie šių dienų jaunimo vertybes, tad ketinate rašyti apie dažną atitrūkimą nuo realybės, apie virtualaus pasaulio žabangas, o kaip kontraargumentą norėtumėte pateikti savanoriavimo faktus ir jaunų žmonių pasiekimus, bet... savo samprotavimą turite remti... Kristijono Donelaičio „Metais“! Misija neįmanoma?! Deja, ji turi būti įmanoma, nes kitaip gresia ABSOLIUTUS nulis, t. y. visas egzaminas įvertinamas nuliu – nebus svarbu nei apsiskaitymas, nei raštingumas, nei stilius. Todėl pamirškite tai, ką norėjote rašyti, nes visas rašinio mintis šiuo atveju teks užtempti ant K. Donelaičio ir net jo kūrybos konteksto kurpaliaus.

O gal norite rašyti literatūrinį rašinį ir būtinai remtis jau dviem autoriais, iš kurių vienas nurodytas? Atminkite – tekstų niekas neduos. Įdomu, kiek šiuolaikinių literatūros mokslininkų, neturėdami po ranka tekstų, galėtų rašyti tiksliai cituodami, be klaidų? O juk čia kalbame apie mokinius, apie mokyklinę dalyko programą, kuri net nereikalauja mokytis tekstus atmintinai!

Programą interpretuosime kaip romaną?

Nekvalifikuotai parengtos vidurinio ugdymo ir egzamino programos labiau primena sudėtingas mįsles, nei aiškų ir patikimą dokumentą: keisti, niekur nei ugdymo procese, nei vadovėliuose ar metodikose nevartoti terminai, reikalavimų dviprasmiškumas, neatitikimai kelia daugybę klausimų, į kuriuos atsakyti niekas nesiima. Kas ta gilioji struktūra, kurią turėsime įvertinti, nors nei apibrėžimo, nei pavyzdžių, nei mokymo ar vertinimo taisyklių nė su žiburiu nerasime? Bandymas aiškinti, kad paviršinė struktūra – tai, kas žodžio pavidalu išeina pro burną, o gilioji – jos priešingybė, sukėlė tik ironišką juoką. O mokiniams, ypač siekiantiems aukščiausių rezultatų, visai nejuokinga – jie nenori žaisti loterijos, jie nori žinoti ir mokėti, tik, deja, nėra iš kur mokytis...

Geriausieji moksleiviai nuskriausti ir kita prasme – egzamino programoje visur kalbama tik apie reikalavimų minimumą, kurį turi atitikti darbas, kad egzaminas būtų išlaikytas. O maksimumas paliktas laisvai vertintojų interpretacijai – tai, kas vienam atrodys „puiku“, kitam – tik „patenkinamai“, kas vienam originalu, kitam – klišė... Apie kokį vertinimų objektyvumą tokiu atveju galime kalbėti?

Bet žvelkime dar giliau: kuo rašinyje reikia remtis – autoriumi ar jo kūryba? Skirtingose egzamino programos vietose nurodoma skirtingai... Tad kiek taškų gauna mokinys, egzamine asmenybės tapsmą iliustravęs tik Jono Biliūno ar Maironio biografija - nulį ar maksimumą? Kaip vertinamas literatūrinis rašinys, kuriame mokinys nagrinėja ne du, o tik vieną autorių, bet kelis skirtingus jo kūrinius, tarkim,  romanus – minimumu ar maksimumu taškų?

Įdomus ir kitas faktas – egzamino programoje aiškiai pasakyta, kad jis rengiamas iš lietuvių autorių (13.3.1. valstybiniam brandos egzaminui pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso), tad klausimas apie Adomo Mickevičiaus tautybę, jei ir nesukels tarptautinio skandalo, turbūt greit persikels į Briuselį, nes kai kurie programos rengėjai žada pristatyti net penkių profesorių parašus, jog A. Mickevičius – tikrų tikriausias lietuvis, todėl jo kūryba gali būti privaloma per lietuvių kalbos egzaminą. O kad įrodytų, jog tiesa yra to, kurio ir jėga, privertė A. Mickevičių įrašyti ir į bandomojo egzamino (jis buvo atsargiai pavadintas tyrimu) užduotį. Nėra ką sakyti – užuot prisipažinę klydę ir taisę programą, jos rengėjai tvirtina, jog programa tobula, ir dėl jos tobulumo pasiryžę žūtbūtiniam mūšiui, o mokiniai vos ne ramunės žiedlapiais buria – gali būti A. Mickevičius egzamine ar ne, „apsimoka“ jį mokytis ar ne...

Vertinimo instrukcija – taškų „kainininkas“, kurio vis dar nėra

Štai čia pereikime prie gyvenimo prozos – egzamino vertinimo instrukcija gali ir turi (!) parodyti, kurie darbo aspektai yra vertingiausi, daugiausia „kainuoja“, o kur dėl kokio taškelio neverta aukoti laiko ir jėgų. Jei pasitelktume lietuvių taip mėgstamą analogiją su krepšiniu, tai sakytume, kad ne visada pražanga yra blogas dalykas – kai kada ji, tyčia padaryta, išgelbsti nuo daug didesnio pralaimėjimo. Tačiau bėda ta, kad naujojo rašinio vertinimo normų ir net principų vis dar nėra! Jokioje kitoje gyvenimo srityje toks absurdas beveik neįsivaizduojamas – juk tai reiškia, kad metus laiko mokytojai ir mokiniai dirbo aklai, kaip pasakytų eilinis darbininkas, tuščiais apsisukimais. Ar ne iš čia kilo masinis pasipiktinimas perkrautomis programomis? Ar vertėjo, pavyzdžiui, pusę metų krimsti senąją Lietuvos, net ne lietuvių, literatūrą, jei jos cituoti mokiniai vis vien nesugebės arba cituodami pridarys klaidų? Paminėtas ar net pacituotas autorius nebūtinai pelno tašką, užtat kiekviena rašybos ar skyrybos klaida tikrai tuos taškus atima! Galite stebėtis ir piktintis kiek norite, bet didelė dalis mokytojų, užuot mokę literatūros, vienuoliktokus ėmė mokyti gramatikos siaurąja prasme, nors tokiam dalykui naujojoje programoje vietos visai neskirta. Taip sužaidžiama ir vertintojų psichologija – retam ir tik itin profesionaliam vertintojui pakyla ranka rašyti mažesnius įvertinimus už turinį, kai prieš juos raštingo moksleivio darbas.

Toks mokytojų ir mokinių prakticizmas labai siutina švietimo valdininkus, jie vis dar gieda giesmes apie išlaisvintą kūrybiškumą ir atgautą tapatybę, apie naujas literatūros mokymo kryptis ir prasmes, o mokiniai ir mokytojai... vis daugiau “skaičiuoja”.

Melas – sąmoningas ar nekaltas?

Šiuolaikinė psichologija skiria juodą ir baltą, sąmoningą ir nekaltą melą. Įdomu, kuri melo rūšį geriausiai įvaldžiusios ŠMM ir UPC – įstaigos, daugiausiai lemiančios mokyklos gyvenimą. 

Tiesa būtų paprasta – reorganizavus senąjį Švietimo plėtotės centrą ir įvairiais būdais dingus jo specialistams, kurti Strategijoje numatytą dalykinę ir metodinę medžiagą, programas, teikti kvalifikuotą pagalbą pedagogams tiesiog nėra kam. Net dešimtys anksčiau paruoštų kvalifikuotų ugdymo turinio ar egzamino vertinimo konsultantų paleisti kas sau. Tad valdininkams belieka viena -  meluoti  ir  sekti pasakas apie tobulą programą, apie išlaisvintą kūrybiškumą, apie vis aukštesnius lietuvių kalbos ir literatūros mokymo horizontus. Pedagogai tokiomis pasakomis jau seniai netiki, bet švietimo valdininkų tikslas kitas – ne įtikinti, bet išgąsdinti atviru ir nebaudžiamu melu, o visuomenės pyktį dėl nuolat prastėjančios situacijos mokyklose nukreipti į neva nekūrybiškus ir dirbti nenorinčius kai kuriuos mokytojus.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
 
Komentarai

 
18. 10-okas
(2013-06-03 16:25:20)
(78.61.219.192) Parašė:

reiks varyt i uzsieni indus plaut :(



17. Pardoseli, pardoseli epoxidice, pardoseli industriale
(2013-02-05 06:22:40)
(86.120.131.24) Parašė:

A person essentially assist to make seriously articles I'd state. This is the first time I frequented your website page and thus far? I surprised with the analysis you made to create this actual submit extraordinary. Wonderful job!



16. Lady Gaga
(2013-01-14 14:42:13)
(77.90.99.175) Parašė:

Šventa tiesa, bet jei tylėsim, nesusivienysim visos Lietuvos lituanistai, tol niekas nepasikeis. Pagalvokite, už kokias nuodėmes taisome visus 2 metus po 100 darbų kiekvieną mėnesį, kurių apimtis po 500 ž., o kiek mums moka už tai-tiek, kiek ir biologui ar istorikui, ir gerai, ir tylu, dirbam per naktis. Nemokamai. Dar po 1000 ž. tegu rašo, tylėsim... Baisiai jau visi gudrūs mokytojui atsakomybę sukraut, visi išmano, kaip rašyti, vertinti reikėtų, o kaltas tik mokytojas... Juk jau visa visuomenė beraščiais tampa per tą mandrybę, testai, kalbėjimai, gal diktanto gero užtektų, kalbos kultūros užduočių ir laisvo rašinio apie skaitytus kūrinius, bet kur tau...Kai paskaitai taisydamas 250 rašinių VBE, tai verkti norisi—visų rašinys kaip vieno rašytas, o tik keli be rašybos, skyrybos klaidų. Ne mokymas vyksta, o vaidyba, rašybai nė val. 11-12 kl. neskirta, o rašinį turi jie parašyti per 1,5 val. ,nors apimtis 500-600 ž. Ir sėdi mokytojas po 7 pam., leidžia ateiti ir rašyti...Bet jam taip ir reikia, juk jis mokytojas, nemokamai turi dirbti. Raskit jūs ką dirbantį savivaldybėj 18val., nebent šampaną gertų... O apie vertinimą—tyliu. Kažkokia mistika, negi negalime kaip visi žmonės, o čia tai pati neobjektyvumo viršūnė. o mokiniui tai nulemia gal ir gyvenimą... Pyksta visi, bet kaitos jokios nematyti...



15. Rasa
(2012-12-19 15:27:49)
(85.232.151.236) Parašė:

GAL VIENĄ KARTĄ PAGALIAU APSISPRĘSKIT?



14. ciocė
(2012-10-21 16:24:34)
(77.79.37.231) Parašė:

kam atrodo, kad vis mokytojai blogi, kad JŲ vaikai beraščiai, tai eikite ir dirbkite mokytojais, studijuokite pedagoginiame, jei bent 12 klasių baigėte (už pinigus ir beraščius priima), kam užkraunate savo "profesorius" beraščiams ir dykaduoniams mokytojams???



13. Be zodziu
(2012-09-19 16:29:26)
(78.62.150.89) Parašė:

Tai ka jau reik pradėti ieškoti kokio žuvų fabriko Norvegijoje...



12. Kerstas
(2012-08-14 09:31:03)
(188.69.225.200) Parašė:

Uz geros vietos sugnybti reikie ta nec.tegul pabando kitais metais beprociuoti,tai neduosiu as jiems ramybes parazitams.



11. zivile
(2012-08-12 14:44:26)
(188.69.226.142) Parašė:

Kodel niekas nekalba, kad UPC Kalbu poskyrio vedeja ponia Zita sedi ne savo vietoje ir baigia sunaikinti visa metodine baze, kurta desimtmeti. Ar galima buvo deti i programa literaturini rasini su privalomu autoriumi, kai net susapnuoti nesugeba, kaip toks rasinys atrodo ir kaip ji ivertinti. Bandomasis egzaminas parode, kad per visa Lietuva neatsirado gero literaturinio rasinio, geriausieji mokiniai, desimtukininkai, devintukininkai, rase ne tema, o apie autorius, vertinimo normose nebuvo pasakyta, ka tokiu atveju daryti - vertinti labai gerai ar nuliu. Bet ar vaikai kalti, kad gauna nulius, nors moka be klaidu rasyti ir yra iskale daugybe informacijos apie privalomus autorius ir net skaite privalomus kurinius? Lituanistai turetu rasyti peticija ir pareikalauti, kad panele Zita parodytu, kur mokiniui yra isdestyti rasinio reikalavimai ir kaip tokio rasinio mokytis. Tegul parodo, kur nors maziausia info mokytojams, kur bent vienas pavyzdys. Lituanistai tiesiog turi reikalauti atsakomybes ir is ministerijos, ir is UPC.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 




Rekomenduojame
  
Vyriausybė patvirtino Valstybės mobilizacijos planą

Vyriausybė patvirtino Valstybės mobilizacijos planą 118

Labai įdomus teletiltas tarp separatistų ir Ukrainos karininkų (I d.)

Labai įdomus teletiltas tarp separatistų ir Ukrainos karininkų (I d.) 40

JAV viceprezidentas patvirtino apie didelį Vašingtono spaudimą Europos Sąjungai dėl sankcijų Rusijai

JAV viceprezidentas patvirtino apie didelį Vašingtono spaudimą Europos Sąjungai dėl sankcijų Rusijai 30

Prezidentė prisijungė prie „Maisto banko“ akcijos

Prezidentė prisijungė prie „Maisto banko“ akcijos 61

Realybė: Konstitucija neveikia, įsipareigojimai krašto apsaugos sistemai nevykdomi, Valstybės gynimo taryba neveiksni

Realybė: Konstitucija neveikia, įsipareigojimai krašto apsaugos sistemai nevykdomi, Valstybės gynimo taryba neveiksni 11

Naujausi komentarai
iš dainelės >16.
IP 84.46.238.251 | 17:38:21 "bo ir drąsūs vyrai kartais viarkią"...