„Kišeniniai“

Pasvarstyti šia tema paskatino Seimo opozicijos lyderio ekspremjero Andriaus Kubiliaus pasisakymas, paskelbtas portale Alfa.lt, kur rašoma: “Pasirodžius informacijai, kad praeitą savaitę valdančiosios koalicijos politinė taryba aptarė generalinio prokuroro Dariaus Valio atstatydinimo galimybę, Andrius Kubilius stebisi šia iniciatyva ir kelia klausimą, ar politikai, dėl kurių veiksmų yra atliekami įvairūs tyrimai, nesiekia tiesiog pasiskirti „kišeninio“ prokuroro.“ Andriui Kubiliui dera atsakyti klausimu į jo klausimą, kas yra „kišeninis“ ir kas kieno kišenėje sėdi? Kitaip tariant, hipotetiškai reikia pamėginti atnarplioti gana painias nesenų laikų istorijas ir schemas, kurios šiandien ryškėja kaip nuotraukos ryškalų bakelyje. Po prezidentės „pozityvistinio“ metinio pranešimo Seime ėmė vertis nesunkiai nuspėjamas mūsų valstybės politinės raidos scenarijus bent šešeriems metams į ateitį. Ne vienas akylesnis komentatorius pastebėjo, kad jos kalbos retorika ir stilistika buvo tarytum sukurpta TS-LKD rašytojų ir referentų. Sustrateguota labai logiškai. Dabartinė vyriausybė ir Seimo dauguma trypčioja vietoje, sverdi ir yra bet kada pažeidžiama. Nėra reikalo dabar rimtai tampyti jos už skvernų, matant perspektyvą, kad po būsimų prezidentės rinkimų pakaks šiai Seimo daugumai ir vyriausybei sprigto į ilgą nosį, ir tvirta daugumos koalicija subyrės kaip kortų namelis. Tuomet avanscenon vėl įjos ant balto dvikuprio kupranugario Andrius Kubilius su Ingrida Šimonyte, lydimi kišeninių paternalistinių eunuchų iš Generalinės prokuratūros, VSD, LRT ir kitos žiniasklaidos svitų.

Šis scenarijus jau pradeda pildytis. Portalas Delfi.lt skelbia: „Seimas antradienį svarstė siūlymą įteisinti naują valstybės institucijų vadovų galvų kapojimo mechanizmą, kurį inicijuoja „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis. Balsavimas dėl šio siūlymo Seime virto chaosu – iš pradžių pataisai pritarta minimalia vieno balso dauguma, tačiau antruoju bandymu pasiūlymas atmestas.

P. Gražulio siūlymo esmė – jei Seimas nepritaria parlamentui ar prezidentei atskaitingos institucijos metinei ataskaitai, inicijuojama jos vadovo atleidimo procedūra. Tokių institucijų – net 15. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir daugelis kitų įstaigų.“

Spėkite iš trijų kartų, kaip balsavo ekspremjeras Andrius Kubilius? Galima mėgti arba nemėgti P. Gražulio dėl jo ekscentrizmo, intelektualinių galių ar seksualinės orientacijos, bet jo siūloma permaina tikrai turėjo racijos. Dabar tų institucijų vadovai, kad ir toks A. Siaurusevičius, duodamas Seimui metinę ataskaitą, galės laikyti špygą kišenėje, puikiai suvokdamas, kad taip sukomponuotų valdžių sąrangoje yra nepakrutinamas. Taigi paskaičiuokime, kas yra kišenėje. Visų pirma – prezidentės lojalusis kišeninis A. Kubilius, parodęs savo iešmučio stuburą per FNTT skandalą, dabartinis premjeras A. Butkevičius, kurio pažiūros radikaliai keičiasi tris kartus per dieną, nes reikia išsaugoti regimybę, kad vyriausybėje viskas gerai, nors yra visiškas chaosas, 15-os institucijų vadovai, plaukiantys pasroviui ir svirduliuojantys ant ledo lyčių, pagrindinis valstybės finansininkas, „nepriklausomi“ žiniasklaidininkai ir „politologai“, pučiantys į vieną triūbą, ir Seimas, kuris per pusmetį sugebėjo tapti Lietuvos atstovybės parodija.

Kur kitur lieka ieškoti tos kišenės – gal ant mėlyno sarafano, kuriuo mėgsta vilkėti mūsų pirmoji ponia, bet gal ir ne ten? Siuvėjas, pasiuvęs tą rūbą, labai įtikėtina, kad siuvo ir eilutę V. Putinui su labai daug kišenių. Kišenėj kišenė, o toje dar kišenėlė, o jau toje planas „Striekoza“. Pozityvus kalbėjimas, sėkmių eksponavimas yra tik kamufliažinis lopas, slepiantis kišeninę valstybės tikrovę.