„Chevronas“ į teismą paduoda atogrąžų miškų bendruomenes, kurių gyvenamąsias vietas pats užteršė

Gambino nusikaltėlių šeima. Čikagos grupuotė. Lotynų Amerikos kilmės karaliai. Tikriausiai esate girdėję apie šias liūdnai pagarsėjusias nusikaltėlių šeimas, dar žinomas kaip mafija. Donas Korleonė. Suprantate?

Bet ar girdėjote apie Hugo Camacho? Arba Javier Piaguaje? Jų nepavadinsi šeimomis. Ir ne gangsteriais. Ir todėl, kad vienas jų yra campesino ūkininkas, uždirbantis maždaug 200 JAV dolerių per mėnesį, augindamas kakavą. Kitas – tenykštės Secoya genties vadas, ir abu yra iš Ekvadoro Amazonės atogrąžų miškų. Koks jų nusikaltimas? Padavė antrą pagal dydį pasaulyje naftos bendrovę į teismą dėl didžiausios pasaulyje žalos aplinkai, išgaunant naftą. Ir laimėjo.

Bet nuo šiandien Manhatano žemesniosios instancijos teisme jie kaltinami pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą – Reketininkų paveiktų ir korupcinių organizacijų įstatymą (angl. RICO), kuriuo didieji mūsų laikų nusikaltėlių bosai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai naujausias Chevrono išdegintos žemės taktikos manevras, vengiant sumokėti rekordinę sumą už aplinkai padarytą milžinišką žalą, kai ši bendrovė veikė Ekvadoro Amazonės regione nuo 1964 iki 1990 metų.

Chevrono taktikos užmačios yra milžiniškos, ir visiems, kuriems rūpi teisingumas, žmogaus teisės, aplinka ar bendrovių atsakomybė, turėtų per nugarą pereiti šiurpuliai. Jungtinių Valstijų naftos gigantas griebėsi kraštutinės aukos kaltinimo taktikos, bandydamas išvengti 19 milijardų JAV dolerių baudos pagal Ekvadoro teismo 2012 metų vasario mėnesį paskelbtą verdiktą. Chevronas pasirinko teismo vietą, ir, priėmus nagrinėti apeliacinį skundą, šis verdiktas rėmėsi daugeliu paties Chevrono pateiktų parodymų. Chevronas neturi turto Ekvadore, ir šiam verdiktui parodė nosį, tuo bendruomenes, kurias jau ir taip yra sužalojęs, įžeisdamas, šioms 18 metų siekiant valymo darbų, švaraus vandens ir lėšų sveikatos priežiūrai. Taršos paveiktos bendruomenės dabar yra priverstos ieškoti Chevrono turto po visą pasaulį, kad pasiektų teisingumą.

Piaguaje, Camacho ir dar maždaug 30 000 gyventojų pirmą kartą kreipėsi į teismą Niujorke 1993 metais pagal Svetimšalių reikalavimų, kylančių iš delikto, aktą – mažai žinomą įstatymą, priimtą 1789 m. tam, kad aukos, nukentėjusios nuo įvairių šalių piratų, galėtų kreiptis į teismą grobikų gimtojoje šalyje. Byla buvo iškelta Niujorko valstijoje, kadangi ten, White Plainso mieste, Texaco Petroleum bendrovė sukūrė naftos gavybos sistemą savo veiklai Ekvadore, žinodama, kad ši terš aplinką. Texaco apskaičiavo, kad, naudodama pasenusią technologiją ir sąmoningai pažeisdama pramoninius standartus, ji galės sutaupyti porą dolerių už barelį.

Ranka su nafta iš vienos iš šimtų atvirų toksiškų duobių, kurias Chevronas (anksčiau Texaco) paliko Ekvadore Amazonės atogrąžų miškuose prie Lago Agrio. Nuotrauka: Caroline Bennett / Rainforest Action Network

Ir teršti – tą jinai ir darė. Skirtingai nuo vienkartinų naftos išsiliejimų, tokių kaip Exxon Valdez ar BP „Deepwater Horizon“ platformoje Meksikos įlankoje BP Horizon spill in the Gulf of Mexico, Texaco veikė, gręždama ir liedama teršalus 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę beveik tris dešimtmečius. Per tuos 28 metus ji išliejo į aplinką maždaug 18 milijardų galonų toksiškų nuotekų ir apytikriai 17 milijonų galonų žalios naftos. Kažkada buvęs neliestų tropinių atogrąžų miškų regionas ir idiliški 5 vietos genčių namai tapo dykviete su Superfund programos dėmesio vertomis atliekų duobėmis, dujų žybsniais, šimtais mylių nafta padengtų kelių ir išraizgytų vamzdynų ir jų trasų, liejusių toksinus tiesiai į upelius ir upes, iš kurių vietinės bendruomenės gerdavo vandenį, kur maudydavosi, žvejodavo ir skalbdavo.

1992 metais Texaco bendrovė perdavė veiklą valstybės valdomai Petroecuador bendrovei. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės (Chevrono) ankstesnė koncesija – Rod Ailendo dydžio teritorija – buvo neribojamos veiklos zona, ir žmonės joje sirgo bei mirė, bendruomenės iškėlė bylą. Texaco tikėjosi, kad pavyks užglaistyti šį reikalą, atliekus butaforinį išvalymą – užverčiant žemėmis atviras atliekų duobes.

Chevronas nusipirko Texaco 2001 metais, ir prisiėmė jau žinomą ir didėjančią atsakomybę. Chevronas, kaip ir Texaco, beveik dešimtmetį įrodinėjo Niujorko teismuose, kad ši byla priklauso Ekvadorui, tikėdamasi pasinaudoti savo milžiniška politine įtaka dešinei draugiškai verslo atžvilgiu nusiteikusiai Ekvadoro vyriausybei. Ji pateikė 12 raštiškų priesaika patvirtintų pareiškimų, paliudijančių Ekvadoro teismų skaidrumą ir nepriklausomumą.

2002 metais teisėjas perdavė šią bylą Ekvadorui ir įpareigojo Chevroną paklusti Ekvadoro teismams ir bet kokiam Ekvadoro teismų sprendimui. Tačiau, ieškovams vėl pateikus ieškinį 2003 metais, Chevronas tuoj pat pareiškė, kad Ekvadoro jurisdikcija bendrovei negalioja. Ji dešimt kartų įvairiomis progomis susitiko su vyriausybės pareigūnais, mėgindama daryti spaudimą Ekvadorui, kad būtų panaikinta byla. Tačiau vyriausybė teisėtai priešinosi, argumentuodama, kad tai – privačių piliečių pareikštas ieškinys.

Nafta teršia atvirą toksišką vandens telkinį Ekvadoro Amazonės atogrąžų miške prie Lago Agrio. Šį telkinį paliko Texaco (dabar Chevron) po naftos gręžimo darbų, kuriuos baigė 1990 metais, ir jis nebuvo išvalytas. Nuotrauka: Caroline Bennett / Rainforest Action Network

Po beveik dešimties metų bylinėjimosi ir pateiktų daugiau kaip 100 000 dirvožemio ir vandens mėginių, Chevronas buvo pripažintas kaltu ir jam priteista apmokėti nuostolius, siekančius 19 miljardų JAV dolerių. Bet čia slypi gudrybė: Chevronas žinojo iš pat pradžios, kad turi išsigelbėjimo kelią. Kai Antrosios JAV apygardos apeliacinis teismas Niujorke perdavė bylą Ekvadorui, Chevronas perspėjo, kad sutiks su teismo sprendimu tuo atveju, jeigu Ekvadore nebus jokio sukčiavimo. Ir dabar Chevronas teigia, kas jam paranku. Sukčiavimo būta: daugelis Chevrono darbuotojų turėtų būti kalėjime dėl to.

Teismo proceso Ekvadore metu Chevronas:

• Suorganizavo slaptą apgaulingą operaciją, į kurią įtraukė buvusį Chevrono darbuotoją ir teistą sunkų nusikaltėlį, kuris bandė papirkti tuo metu dirbusį teisėją.

• Kai skandalas iškilo aikštėn, Chevronas padėjo buvusiam darbuotojui pervažiuoti į JAV ir tebemoka už jo buto nuomą bei advokatą ir moka dosnų mėnesinį atlyginimą, nors pastarasis ir nebedirba bendrovėje.

• Dirbo su Ekvadoro kariškiais, kad sufabrikuotų melagingą karinę ataskaitą, dėl kurios buvo vilkinamos svarbiausios teismo skiriamos apžiūros užterštose vietose.

• Surinko dirvos ir vandens mėginius iš jai parankių, tačiau nelogiškų vietų – upėse aukščiau taršos šaltinių.

• Mėginių tyrimams atlikti naudojo Chevrono darbuotojo žmonos vadovaujamą „nepriklausomą“ laboratoriją, kurioje mėginiai buvo apkeisti arba sunaikinti.

• Ankstesniam bylos teisėjui pasiūlė tiesiogine žodžio prasme pilną grynųjų lagaminą ir padėjo teisėjui pervažiuoti į JAV, kur Chevronas jam moka 144 000 JAV dolerių per mėnesį – sumą, maždaug 30 kartų didesnę už bazinę algą Ekvadore.

• Verdiktą priėmusiam kitam teisėjui siūlė 1 milijono JAV dolerių vertės kyšį už jam palankaus sprendimo priėmimą. Jis kyšio nepaėmė.

Daugiau apie Chevrono nesąžiningus veiksmus galima rasti čia. Bet, esant iškreiptam teisingumui, didelė dalis šių įrodymų / įkalčių ir visi Chevrono teršimo įkalčiai nebus leistini RICO teismo procese. Iš tikrųjų ten net nebus prisiekusiųjų. Po kelerių palankiausio teismo ieškojimų metų Chevronas rado sąjungininką – teisėją Lewis Kaplaną, anksčiau dirbusį Chevronui atstovavusioje firmoje. Faktiškai Kaplanas pasiūlė Chevronui pateikti kaltinimus pagal RICO įstatymą. Jis davė Chevronui viską, ko šis prašė, išskyrus keletą kruopščiai apgalvotų sprendimų, nesutinkančių su keliais nelabai svarbiais Chevrono prašymais, kad apeliacinio teismo nebūtų nušalintas nuo bylos nagrinėjimo dėl šališkumo. Taigi pats Kaplanas yra ir teisėjas, ir prisiekusieji tikrai duos Chevronui tai, ko jam reikia. Tą jis ir darė pastaruosius trejus metus, Chevronui rengiantis šiam teismo procesui.

Dar didesnis absurdas yra tas, kad Niujorko teisėjas ėmėsi atsakomybės pats spręsti, ar Ekvadoro teismas sąžiningai išnagrinėjo bylą. Teisėjas, nekalbantis ispaniškai ir nesusipažinęs su Ekvadoro teise ar teisine sistema – ir kuris net nėra buvęs Ekvadore – spręs šią bylą visiškai vienas.

Emergildo Criollo, vietinės Cofan genties vadas, uosto vandenį nafta užterštos upės, tekančios šalia jo namų Amazonės atogrąžų miške. Dabar šis vanduo yra užterštas, pasėliai neauga, atsirado naujų ligų ir vėžio formų. Nuotrauka: Caroline Bennett / Rainforest Action Network

Chevronas yra nuo teisingumo besislapstantis bėglys ir daro viską, kad išvengtų atsakomybės, įskaitant ir persekiojimą tų žmonių, kurių gyvenimus jis suniokojo, bei visų kitų, kurie bando jiems padėti. Chevrono aiškinimu, žmonės, tokie kaip Hugo ir Javier, yra nusikaltėliai, o teista ir pripažinta kalta bendrovė – auka. Prie Camacho ir Piaguaje priskiriamas ir Stevenas Donzigeris, ieškovus konsultuojantis teisininkas. Siekis, kad ekvadoriečių kovoje teisingumas nugalėtų, tapo jo gyvenimo kryžiaus žygiu, ir Stevenas Donzigeris su jais dirba daugiau kaip dvidešimt metų.

Tačiau Chevronas, apsiginklavęs daugiau kaip 60 advokatų kontorų, maždaug 2000 teisininkų, geriausiomis viešųjų ryšių bendrovėmis, šešėline Kroll „tyrimų ir rizikos“ valdymo firma ir begale kitų resursų, bando atsilaikyti ir nugalėti ekvadoriečius ir jų advokatus, tokius kaip Donzigeris. Likimo ironija: negalėdamas šio advokato apauti cementiniais batais ir įmesti į Hadsono upę, Chevronas persekioja Donzigerį ir ekvadoriečius, apsiginklavusi įstatymu, kuris geriau būtų taikomas jam pačiam. Ar yra dar koks nors verslas, kuriam kaltinimai pagal RICO tiktų labiau negu naftos pramonei?

Ši RICO byla, prasidedanti dabar, yra dar viena nauja teisinės įstaigos žema pakopa. Be kitų absurdiškų būdų, kuriais bendrovės išsisuka nuo bausmės už baustinus nusikaltimus ir kitas teisingumo parodijas, ji įeis į istoriją kartu su Twinkie defense byla. Tačiau viską pasvarsčius, šis teismo procesas yra bendrovės bandymas išlaikyti savo investuotojus, kad jie neiššoktų iš laivo.

Bendruomenės energingai seka įkandin Chevrono turto Argentinoje, Brazilijoje ir Kanadoje – visose šalyse, kur Chevronas tikisi gauti ir užsitikrinti naują prieigą prie išteklių, kurie yra jo ekonominį gyvybingumą garantuojantis kraujas. Ir RICO verdiktas, priimtas teismo, neturinčio jurisdikcijos Ekvadoro verdiktui ar jo žmonėms, didelei daliai pasaulio mažai ką reikš. Ir tai bloga žinia Chevronui, tačiau gera Hugo, Javier ir kitiems tūkstančiams žmonių, laukiančių, kada nugalės teisingumas.

Vertė Vaiva Bagdonienė

Šaltinis: ecowatch.com