„Barnevernet“ 2015 m. ataskaita: daugėja įvaikintų imigrantų

2015 m. „Barnevernet“ (tai netikslus pavadinimas, pilnas pavadinimas – Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas, Barne-, ungdoms- og familiedirektoratet, „Bufdir“, arba tiesiog Norvegijos Vaikų apsauga) ataskaitoje, paskelbtoje 2016 m. birželio 16 d. bei šios tarnybos dokumente, paskelbtame 2016 m. liepos 4 d., teigiama, kad 2015-aisiais norvegų vaikų ekspertams teko susidurti net su beveik 400 vaikų (berniukų ir mergaičių) lytinių organų niekinimais. Ši problema tiesiogiai susijusi su didėjančiu pabėgėlių iš Sirijos skaičiumi.

40 proc. Norvegijos Vaikų apsaugos tirtų atvejų pernai buvo susiję su priverstinėmis santuokomis, 32 proc. su smurtu, padaugėjo vaikų ir jaunuolių, išvežtų į užsienį prieš jų valią.

Imigracijos direktoratas (UDI), Nacionalinė policijos imigracijos tarnyba (PU) ir Vaikų apsauga aiškinasi ir stebi vaikų vedybų atvejus, kurie yra įstatymo pažeidimas.

2015 m. vaikų vedybų skaičius tarp atvykėlių iš Sirijos, lyginant su 2014 m., padidėjo nuo 4 iki 28.

„Bufdir“ 2015 m. padėjo 399 bylose, jų nuo 2014 m. metų sumažėjo nuo 414.

40 proc. „Bufdir“ tirtų bylų susiję su imigrantais, jų šalyje daugėja. 49 iš 1000 vaikų yra migrantų vaikai, tarp jų pačioje Norvegijoje gimsta 32 iš 1000 visų vaikų, kurių tėvai imigrantai.

83 proc. imigrantų vaikų, kuriais tenka rūpintis, yra iš ne Vakarų šalių, daugelis jų – berniukai ir jaunuoliai nuo 13 iki 22 metų. Daugelis jų į Norvegiją atvyko vieni, be suaugusiųjų palydos.

2015 m. „Bufdir“ padėjo 53 439 vaikams ir jaunuoliams. 60 proc. buvo suteikta pagalba namuose, 40 proc. iš namų paimti. 78 proc. vaikų, paimti iš namų, gyvena įsūnyti ar įdukrinti.

Šaltinis: bufdir.no

Susiję:

Išskirtinis „ekspertai.eu“ interviu su „Barnevernet“

Norvegija: plonytė riba tarp rojaus ir pragaro

Norvegijoje, kurioje dabar gyvena 5 mln. žmonių, – vienas didžiausių gimstamumo rodiklių Europoje: XIX a. pabaigoje norvegės turėdavo po penkis, kartais dešimt vaikų, vėliau jų skaičius šeimose sumažėjo iki trijų, dviejų. Šiuo metu vidutinė norvegų šeima turi du vaikus. Etniniai Norvegijos gyventojai yra norvegai ir samiai, gyvenantys šalyje 8000 metų, nuo seno esama žydų, kvenų, suomių, romų bendruomenių. Pastaraisiais dešimtmečiais į Norvegiją iš viso pasaulio ėmė plūsti imigrantai, prieglobsčio prašytojai: iš Pakistano, Šri Lankos, Kinijos, Filipinų, Rusijos, Lenkijos, Graikijos, Albanijos, buvusios Jugoslavijos, Irako, Somalio, Turkijos, Maroko, Lotynų Amerikos. Po 2004 m. ES plėtros Norvegijoje ypač padaugėjo lenkų, estų, latvių ir lietuvių. 2015 m. 13 proc. Norvegijos gyventojų buvo imigrantai, iš jų 75 proc. – imigrantai ne iš Vakarų šalių. Iš šių 660 tūkst. imigrantų 62 proc. turi Norvegijos pilietybę. Daugiausia Norvegijoje lenkų (apie 100 tūkst.), švedų (38 tūkst.), somaliečių (36 tūkst.), lietuvių (36 tūkst.), pakistaniečių (34 tūkst.), irakiečių (30 tūkst.), vokiečių (27 tūkst.), vietnamiečių (22 tūkst.), danų (21 tūkst.), filipiniečių (20 tūkst.), rusų (20 tūkst.).

Labiausiai Norvegijos vaikų priežiūros sistema skundžiasi lenkų ir lietuvių, taip pat negausios čekų ir rumunų bendruomenės. Gerai apmokamų advokatų pasamdyti žurnalistai  Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje sukūrė ištisas epopėjas apie neva grobiamus iš šeimų vaikus. Tai sudarė precedentą manyti, kad Norvegijoje vos ne visi vaikai atiminėjami iš šeimų, tačiau taip nėra.

Manau, kad pirmiausia reikėtų pažvelgti, iš kokių (ar socialiai tvarkingų) šeimų vaikai perkeliami į kitas šeimas, o tik tada teisti vaikų teisių prižiūrėtojus.