Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Šiame straipsnyje nagrinėsiu vieną visiems visuomeniškai aktyviems žmonėms skausmingą klausimą. Žinių srautas, kad valstybėje vyksta labai blogi dalykai, yra nuolatinis, ir tikrai negalime kaltinti cenzūros, kad piliečiai nieko nenutuokia.
Jei jau pripažįstame, kad egzistuoja politinė korupcija (o nuolatinis ekspertai.eu skaitytojas to nepripažinti negali), tai tuo pačiu turime ir pripažinti, kad egzistuoja neformali piliečių apvaginėjimo schema.
Juk politinė korupcija iš esmės reiškia tai, kad eiliniams vogti yra nusikaltimas, o valdantiesiems – leidžiama.
Tad klausimas būtų toks – kodėl eilinis pilietis stebi visą tą valstybėje vykstančią savivalę, žino, kad yra nuolatos apvaginėjamas, tikriausiai intuityviai nujaučia, kad gerovės esant tokiai aplinkai valstybėje niekuomet nesusikurs, tačiau neprotestuoja ir visai nieko nedaro? Iš kur tas pilietinis abejingumas, ir, dar svarbiau – kaip jį atitirpdyti?
Jei šis abejingumas tikrai būtų susijęs su teisingo informavimo stoka, padėtį ištaisyti būtų paprasta: davei žmogui paskaityti „aitrų“ straipsnį, ir jis jau amžinas protestuotojas. Bet eiliniam gyventojui tokių straipsnių gali kišti kiek nori, jis vis tiek neišsijudina.
Juk valdžios smurtavimas prieš piliečius grobiant vaiką Garliavoje buvo tas lūžio taškas, kuris tikrai būtų visus pažadinęs – jei visuomeninį aktyvumą lemtų žmonių gaunama informacija apie padėtį valstybėje.
Ar eilinis pilietis iš tiesų visuomet toks pasyvus, gal jis apskritai nepajėgus priešintis? Pamėginkime veržtis į jo namus ir sužinosite!
Galbūt pamenate Panevėžio verslininką R. Okuličių, kuris iššaudė kelis jo reketuoti atėjusius banditus?
Ne Mėnulyje gyvename ir puikiai žinome, kad jei kas atvirai kėsinsis į gyventojo turtą ar artimuosius, šis iškart taps agresyvus. Taip ir turi būti.
Tačiau ne tuomet, kai esame apvaginėjami kolektyviai, t. y.
kai valdžioje sėdintys asmenys išvagia biudžeto pinigus, o kiti, teisėsaugoje dirbantys, padeda jiems išsisukti nenubaustiems. Į šią kolektyvinę vagystę eilinis gyventojas aktyviai nereaguoja, pasitenkina niurnėjimu.
Esminis klausimas – kodėl?
Atsakymo turbūt galima ieškoti trijose srityse. Šio reiškinio priežastys gali būti kultūrinės, psichologinės ir sociologinės.
Pradėkime nuo sociologinių. Pats gyventojas savo nusikalstamą neveiklumą teisina sociologinėmis priežastimis: „ Ką aš galiu padaryti, vis tiek nieko nepakeisiu...
“. Tačiau tai tik pasiteisinimas.
Jei kas gatvėje užpultų ir kėsintųsi grobti jo pinigus, tai jis gal juos ir atiduotų, tačiau neapsimetinėtų, kad tai normalu. Tarkime, jei tokį nukentėjusįjį kas nors įtikintų, kad atėjęs į piketą prie policijos turės kad ir nedidelę viltį atsiteisti su banditais, jis nesusimąstydamas taip ir padarytų.
Akivaizdžiausias to įrodymas – kai kurį nors pilietį asmeniškai užgrumdo valdžios neteisingumas, tada jis jau iš tiesų tampa visuomeniškai aktyvus. Tad sociologines pilietinio pasyvumo priežastis siūlau atmesti.
Toliau psichologinės. Įvairios baimės, kompleksai, neigimai ir panašiai. Ar patikėtumėte, kad tokios sudėtingos priežastys sulaiko asmenį nuo stojimo į visuomeninę organizaciją, dalyvavimo mitinge, kreipimosi pasirašymo? Žinoma, ne. Jei dalyvautų ir pasirašinėtų visi aplinkui, eilinis gyventojas kaipmat imtų dalyvauti ir pasirašinėti kartu su kitais. Tai akivaizdžiai matėme Sąjūdžio metais.
Tad lieka kultūrinės priežastys. Ar gali būti, kad mūsų kultūra, mentalitetas lemia pilietinį pasyvumą? Ar gali būti, kad kultūrai tenka atsakomybė už tai, kad piliečiai leidžiasi apvaginėjami? Paprastai mes linkę manyti, kad kultūra gimdo vien gerus dalykus, o visas netinkamas elgesys – kultūros priešingybė, t. y. nekultūringumo apraiškos. Ar tikrai kultūra visuomet tik nepriekaištingai teigiama?
O dabar pilietinės pasyvumo problemos imsimės iš esmės. Visuomenės kultūros (ar mentaliteto) kritika domiuosi jau 5 metus. Esu šia tema išleidęs knygą „Sėkmingos tautos idėja“, kurią galite parsisiųsti nemokamai.
Vos pradėjus nagrinėti nusistovėjusią dabartinę visuomeninio elgesio kultūrą, iš karto į akis kreta didelis atotrūkis tarp dūsavimų ir apgailestavimų gausos ir konstruktyvių veiksmų stokos. Visuomeninėje erdvėje esame maždaug toje padėtyje, kaip tuo metu, kai mūsų didmiesčių laiptinės būdavo nepakeliamai apšniaukštos, tačiau niekas nesiimdavo jų tvarkyti.
Tada visi darėsi „euro remontus“ butų viduje, negailėjo tam pinigų, o bendra erdvė likdavo apleista – neatsirasdavo valios ją sutvarkyti. Gyventojai raukėsi, badė vieni kitus pirštais, teisinosi, kad neturi pinigų, tačiau laiptinės dėl to tvarkingesnės netapdavo.
Šiuo metu panašioje situacijoje yra atsidūrusi valstybė, kuria visi tik naudojasi, tačiau niekas nenori jos tvarkyti. Todėl ji atrodo panašiai, kaip atrodytų mūsų aplinka, jei kiekvieną pavasarį nesusirinktume į apsikuopimo akciją „Darom“.
Tad kaip atrodo mūsų kultūra, įsižiūrėjus objektyviu žvilgsniu, ir ar tai padėtų paaiškinti mūsų tragišką pasyvumą? Po kelerių metų analizės susidariau tokią nuomonę: mūsų oficialioji ir tikroji kultūra yra pasukusios skirtingais keliais, todėl turime didelį atotrūkį tarp to, kaip žmogus kalba, kokiu save pristato, ir kaip elgiasi iš tiesų. Niekur šis skirtumas nėra toks ryškus, kaip nagrinėjant pilietinį eilinio gyventojo elgesį.
Oficialiai mes – už Lietuvą, laisvę, demokratiją, teisingumą. Tai skelbia mūsų iškabos, vėliavos ir plakatai.
Bet tikr0sios daugumos žmonių vertybės yra visai kitokios. Pavyzdžiui, apklausose dauguma prisipažįsta, kad savo šalies ginti ginklu neitų.
Regis, viena svarbiausių gatvių Vilniuje visai be reikalo pavadinta Laisvės prospektu. Piliečiai patys pripažįsta, kad laisvė nėra jų prioritetų viršuje.
Net jei jie ir negintų tokios Lietuvos , kodėl tuomet nepakrutina piršto dėl kitokios ?
Neoficialiai, tačiau praktiškai savo gyvenimu eilinis Lietuvos žmogus pasisako už visai kitą vertybių rinkinį: garbina tą, kuris ne teisingas, bet įtakingas, nori gauti nieko neduodamas mainais („chaliava“), trokšta įvairiausių pasismaginimų ir pasitenkinimų, net jei dėl to kitiems tektų patirti skausmo. Vienas svarbiausių šiuolaikinės visuomenės bruožų – iš sovietijos paveldėtas įprotis „nešti“ (šiuo žodžiu sovietinis pilietis apibūdindavo formaliai neteisėtą, tačiau visuotinai pateisinamą vogimą iš valdiškų gamyklų).
Rinkos ekonomikoje įprotį „nešti“ gerokai pristabdė griežtesnė kontrolė privačiame sektoriuje, tačiau valdiškame – kaip „nešė“, taip ir „tebeneša“. Vienintelis neesminis skirtumas tas, kad mažam valstybinės įstaigos žmogeliui „nešti“ dabar nelabai leidžia, „nešimą“ organizuoja viršininkas.
Tačiau grobstymo mastai, manau, dėl to tikrai nesumažėjo.
Tad vogimo kultūra po sovietmečio nedingo, o tik mutavo į kitas formas. Anksčiau sovietinis pilietis sakydavo: „ Mes apsimetame, kad dirbame, jie apsimeta, kad mums moka “.
Taip tinginystė buvo pateikta kaip protesto forma. Lygiai taip pat ir su „nešimu“.
Eilinis gyventojas pasivogdavo iš valdiškos įstaigos, nes tylomis nutardavo, kad ši neteisingai su juo elgiasi, ir kad jam iš tiesų priklauso daugiau. Tokios „protesto“ kultūros kulminacija galbūt galėtų būti Zbygnievo iš „Radijo šou“ pareiškimas: „ Mes prie rusų gėrėme vodkę ir taip prieš sovietų valdžią kovojome!
..“
Kaip jau minėjau, įprotis „nešti“ niekur nedingo, tik pakeitė formas. Kad tai įrodyčiau, pirma patikslinkime, kuo „nešimas“ skiriasi nuo įprastinės vagystės.
Nedidelis skirtumas – tai, kad „nešimas“ yra visuotinai (kultūriškai) pateisinamas. Pavyzdžiui, dauguma piliečių visai nemano, kad už filmo peržiūrą derėtų susimokėti, ir parsisiunčia nelegalią jo versiją.
Prieš užsidarant filmų nuomos punktams vieno jų darbuotojas man pasakojo, kad į pabaigą jie sulaukdavo vos vieno lankytojo per valandą, o vienas tėtis savo vaikui tiesiai šviesiai paaiškino – tegu jis tik išsirenka, ką nori žiūrėti, o grįžęs parsiųs savo atžalai tą filmą iš interneto. Jei jau tėtis apie tai kalba vaikui, tai tikriausiai nesijaučia darąs nusižengimą, ar ne?
Kitos dvi sritys, kur liaudis mielai „neša“ ir nejaučia sąžinės priekaištų – tai mokesčiai už automobilio parkavimą ir apskritai mokesčiai valstybei. Esame, it kokie tadai blindos, įsitikinę, kad ponai mus ir taip baisiai išnaudoja, todėl nesumokėti jiems visos reikiamos sumos – kone garbės reikalas!
Ir jau tikrai retai sutiksi tokį, kuris viską mokėtų vien tam, kad ant jo sąžinės nenugultų vagystės nuodėmės. Toks daugumai atrodytų keistuolis, ar ne?
O jei keistuolis, vadinasi, kultūriškai nutolęs. Tad galime drąsiai tvirtinti, kad Lietuvoje įsigalėjusi vogimo kultūra.
Vagia dauguma, visiškai nieko nevogti laikoma nukrypimu nuo normos.
Pakilkime vienu visuomenės laipteliu aukščiau. Smulkiausi verslininkai ar prekiautojai „neša“ nesumokėdami mokesčių, šiek tiek stambesni stengiasi „nešti“ mokėdami kuo varganesnius atlyginimus darbuotojams (pastarieji atsako stengdamiesi ką nors iš verslininko nusigvelbti).
Laikoma normaliu dalyku susikurti sau gerovę skurdinant kitus. Nors tai ir teisėta, tačiau nedora.
Nugali ne dorovė, o kultūra. Tuo tarpu žemiausiame valdiškų įstaigų lygmenyje matome vieną aiškiai vagių ar apskritai nusikaltėlių kultūrai būdingą bruožą – vergišką nuolankumą viršininkui.
Čia stabtelėsime ir pasižiūrėsime kiek atidžiau, kokios yra nusikaltėlių kultūros apraiškos. Kaip jau parodžiau, esame iš esmės vagių visuomenė, kurioje visi po truputį vagia.
Iš kur atsirado tokia kultūra? Jei pamenate, sovietmečiu visuomenę buvo gana giliai persmelkęs lagerio žargonas ir netgi įpročiai.
Pavyzdžiui, akivaizdu, kad sovietinės kariuomenės „diedovščinos“ praktika labiau pritiktų kalėjimui, nei kariuomenei. Manau, ir šiandien nemažai tos „diedovščinos“ apraiškų esama versle, valdiškose įstaigose ir mokykloje tarp mokinių.
Kaliniai, žinia, suformuoja savo normas, savo „etiką“. Vienas svarbiausių jos bruožų – oficialių normų atmetimas, priešinimasis joms.
Pavyzdžiui, kaliniai ypač neigiamai vertins „ stukačius “ (tuos, kurie praneša apie padėtį kalėjimo administracijai). Tai laikoma išdavyste – baisiausiu nusikaltimu, kokį tik gali padaryti kalinys.
Kaliniai netrunka sukurti savo etikos taisyklių rinkinį. Šis neturi nieko bendro su morale, t.
y. neatlieka skirties tarp gėrio ir blogio, o kaip gėrį pristato tai, kas gerai nusikaltėliams, ypač jų vadams, o kaip blogį – visa, kas nusikaltėliui kartina gyvenimą.
Nekvestionuojama, gerai ar blogai būti nusikaltėliu – tai savaime laikoma gėriu, kurį reikia ginti. Nusikaltėliui būti nusikaltėliu atrodo tam tikras gėris, nes šis statusas jam leidžia daryti nusikaltimus ir iš to turėti naudos.
Paprasčiau kalbant, nusikaltėlis nori ir toliau būti nusikaltėliu dėl to, kad tada jis gali pavogti, apiplėšti, nebaudžiamai žeminti, t. t.
Tokių veikų naudą jis ir suvokia kaip gėrį. Todėl jam reikia naujos etinės sistemos, kuri nusikaltėliškumą įteisintų kaip normą ir padėtų ją apsiginti nuo likusios visuomenės dalies puolimo.
O dabar grįžkime į biurokratinę įstaigą, į žemiausią jos lygmenį. Čia matome viršininkui padus laižantį nelaimėlį, kuris tokiu elgesiu „saugo savo darbo vietą“.
Panašiai kalėjime elgiasi eilinis gaujos narys, kuris labiau už viską bijo netekti gaujos apsaugos. Todėl jis taikstosi su bet kokiu vado neteisingumu ir siekia jį apmaldyti akla ištikimybe bei begaliniu nuolankumu.
Tiek kalėjime pas zekus, tiek biurokratinėje įstaigoje eilinis žmogus nesidomi, kas teisinga, o kas ne, svarbu tik, ką sako viršininkas.
Nuolat žeminamam žmogui išsivysto sadomazochistinis kompleksas. Tapęs mazochistu prieš savo galingąjį, toks asmuo yra linkęs pavirsti sadistu, vos tik pasitaikys proga kam nors silpnesniam primesti valdžią.
Todėl tiek senas kalėjimo zekas , tiek biurokratinės įstaigos sraigtelis daro karjerą per žeminantį nuolankumą viršininkui. Kol jis pavaldinys – žeminasi savęs negailėdamas, o kai pats tampa vadu – dar labiau negailestingai pradeda žeminti kitus.
Iz griazi v kniazi (rus. iš purvo į kunigaikščius).
Tai paaiškina, kodėl eilinis valdiškos įstaigos tarnautojas ieško progos pažeminti, apkartinti gyvenimą savo klientui. Iš valdiškos įstaigos sklinda lagerio raugas.
Pamažu aiškėja, kodėl pilietis toks pasyvus. Tačiau pakilkime dar laipteliu aukščiau.
Čia mes tiek kalėjimo hierarchijoje, tiek įstaigoje sutinkame vidurinės grandies viršininką. Ar verta minėti, kaip tokie mąsto?
Visi vadai, kurie yra aukščiau manęs, man yra šventa, jų valią vykdau nesusimąstydamas. Visi esantys žemiau – apgailėtini menkystos, kuriais reikia pasinaudoti, kad kuo labiau sustiprinčiau savo ir savo vadų padėtį.
Kitaip tariant, tai vilkų gauja, kurioje nelieka vietos teisingumui ir žmogiškumui.
Galiausiai – aukščiausias valdžios sluoksnis. Šis ypatingas tuo, kad į jį jokiu būdu negali patekti asmenys, kurių lojalumas zekiškai etikai kelia abejonių.
Įsivaizduokite, kas būtų, jei į „Cosa nostra“ vadus prasimuštų tie, kuriems galbūt sugrįš sąžinės graužatis. Tokie žino viską, tad dėl jų visa gauja greitai nukeliautų už grotų.
Nemanau, kad tai jiems atrodo blogiausia – tokie ir kalėjime valdys. Baisiausia jiems tai, kad atsiranda asmuo, kuris pamina jų teisę vogti, žudyti ir prievartauti – su tokiu „blogiu“ jie taikstytis negali.
Todėl nusikalstamoje hierarchijoje aukščiausias valdžios sluoksnis atitenka tam, kuris įvykdo pačius brutaliausius nusikaltimus. Pavyzdžiui, kad taptum mafijos galva, turi nužudyti nieko tau nepadariusį žmogų – tik dėl to, kad to pageidauja tavo bosas.
Panašiu principu tvarkoma ir mūsų valstybė. Dideliu viršininku gali tapti tik tas, kuris įvykdo rimtų nusikaltimų, todėl saugumas turi prieš jį kompromatą.
Tai garantija, kad valstybinės įstaigos viršininkas ar įtakingas politikas nesukils prieš „tvarką“. Tad mes susiduriame su „įteisinto vagies“ reiškiniu, kai nusikaltėlių etikos sistema ima užgožti D-vo mums duotą moralės sistemą, ir valstybė pradedama valdyti pagal lagerio logiką.
Jei norėtumėte daugiau sužinoti, kaip iki to priėjome, siūlau pažiūrėti filmą „Vory v zakone“ (rus. įteisinti vagys).
„Įteisinto vagies“ fenomenas mums gali paaiškinti, kodėl taip įstrigo pedofilijos bylos nagrinėjimas netgi tuomet, kai viskas ten jau atrodė visiškai aišku. Ar nusikaltėliai išduos savo kolegą, kuris sąžiningai laikėsi jų „etikos“ normų?
Kaip minėjau, kalėjime tai baisiausia išdavystė. Nes jei kalinys nėra ištikimas nusikaltėlių susikurtai etikai, jis kelia pavojų visiems.
Tada tie visi turi rinktis – arba atsisakyti nusikaltėliško gyvenimo teikiamų privalumų ir pradėti gyventi sąžiningai, arba pritrėkšti tą, kuris kelia grėsmę jų dabartiniam gyvenimo būdui.
Dabar jau galime aiškiai ir paprastai paaiškinti pilietinio pasyvumo priežastis. Eilinis gyventojas yra persmelktas zekiškos lagerio kultūros, tačiau nėra to įsisąmoninęs.
Todėl jis elgiasi kaip elgtųsi eilinis kalinys – trypčioja prieš galingesnius, leidžiasi jų apvagiamas, o nuostolius stengiasi kompensuoti pavogdamas iš kitų. Sukilti – jam nesuvokiama, nes jis įsivaizduoja, kad vadai grumdys be gailesčio.
Be to, sukilti prieš ką? Jei sukylu prieš vogimo kultūrą, tai nejau nebegalėsiu ir pats nugvelbti?
Kaip bus su filmais? Jų nebematyčiau, nes reikės mokėti?
Tiek to, tegu viskas lieka kaip buvę, nes nusikaltėliškos veiklos teikiamos naudos man per sunku atsisakyti.
Bet tam, kuris neatsispiria pagundai pavogti ar kitaip pažeisti moralės dėsnius, reikia priminti, kad už viską anksčiau ar vėliau teks atsakyti. Biblijoje, Išėjimo knygoje 21:37 sakoma, kad tas, kuris pavogė jautį ar ėriuką, už tai turės sumokėti penkiskart tiek už bulių ir keturiskart tiek už ėriuką.
Todėl kuo daugiau asmuo pavagia, tuo daugiau vėliau netenka. Pranašas Jeremija 17:11 sako: „Tas, kuris kaupia turtus nepaisydamas teisingumo, įpusėjus jo gyvenimui turtai jį paliks“.
Todėl jei išliks dabartinė tvarka, esame pasmerkti nuvaryti Lietuvą į visuotinį skurdą, kur kovosime tik dėl buitinio išgyvenimo. Jei tokio likimo nenorime, pakeiskime savo nuostatas ir nebetoleruokime politinės korupcijos, bet kokių savo ir kitų vagystės apraiškų.
Komentarai (33)
25 - as komentaras labai gerai nusako situaciją, panašiai, kaip pokaryje - nežinai, kas yra kas. Kuris yra tikrasis kovotojas, kuris perverbuotas, kuris saugumietis? Žmonės vėl bijo, nes visos šios istorijos parodė, kad žmogaus, piliečio, negina niekas - nei teisinė sistema, nei ta pati visuomenė, kur kiekvienas bijo dėl savo kailio. Taip pat nesinori apsikvailinti, patikėjus veikėjais, kurie siekia asmeninių tikslų, arba, kaip tik nori sukompromituoti pilietinius judėjimus.
Tai ir taip aišku, kad blogis plinta iš blogio imperijos per rusų kolaborantus - komunistus ir kgbistus (darbiečius). Kaip ta ateistinė "kultūra" skiriasi nuo tautinės - patriotinės - katalikiškos !!!!
Aciu.:)
aciu, kad ESI...
Kvepavimas Atrask ,kurdamas nepertraukiamo galvojimo tarpus,vidine erdve. Be tokiu tarpu tavo mastymas taps besikartojanciu,neikvepianciu,neturinciu jokios kurybines kibirksties,kaip kad yra daugeliui planetos zmoniu. Tu neturi nerimauti del tu tarpu trukmes. Kelios sekundes yra pakankamai gerai. Palaipsniui,be jokiu papildomu tavo pastangu, jie patys ilges. Daug svarbiau nei ju trukme yra tai kaip daznai tu tai darysi,nes tokiu budu i tavo kadsienius darbus isiterps erdve. Kai kas neseniai man parode dideles dvasines organizacijos metines programos bukleta. Idomiu uzsiemimu ir seminaru ivairove ir gausa padare ispudi. Tai man primine "svediska stala" kai is dideles ivairoves gali pasirinkti tau patinkanti patiekala. Tas zmogus manes paklause ar negaleciau rekomenduoti viena ar du kursus." As nezinau atsakiau. Jie visi atrodo tokie idomus. Bet viena as tikrai zinau",pridejau." Stebek savo kvepavima taip daznai kaip tik gali,kai tik prisimeni. Daryk tai vienus metus,ir tai bus labiau transformuojanti galia,nei visu kursu lankymas. Ir tai nemokama". Demesio sutelkimas i kvepavima atitrauks demesi nuo galvojimo ir kurs erdve. Tai vienas samoningejimo budu. Nors pilnas samoningumas jau yra cia tik neisreikstas,o mes esame cia tam kad inestume ji i si lygmeni. Buk demesingas kvepavimui. Stebek pati kvepavima. Jausk kaip oras ieina ir iseina is kuno. Stebek kaip issipucia krutine ir pilvas ikvepiant ir kaip nezymiai susitraukia iskvepiant. Vienas samoningas ikvepimas (du ar trys butu dar geriau). atliktu daug kartu dienoje,yra idealus budas inesti erdves i tavo gyvenima. Net jei tu medituoji stebedamas savo kvepavima dvi ar daugiau valandu,ka kai kurie zmones daro,bet ir vienas ikvepimas yra tai i ka tau reikia sutelkti demesi ir kam tu turi tapti budriu. Visa kita yra prisiminimai ir ateities projekcija,kitaip sakant, mintys. Kvepavimas is tikro nera tai ka tu darai,o yra tai ka tu stebi vykstant. Kvepavimas vyksta savaime. Tai daro kuno intelektas. Visa ka tu turi daryti,stebeti tai. Tame nera nei pastangu nei itampos. Taip pat stebek ikvepimo trukme ir ypac iskvepimo pabaigoje esanti, pries ikvepima,sustingusios ramybes momenta. Daugelio zmoniu kvepavimas yra nenaturaliai negilus. Kuo labiau sutelksi demesi i kvepavima,tuo labiau atsistatys naturalus kvepavimas. Kadangi kvepavimas neturi to kas vadinama forma,jis nuo seno laiku buvo prilyginamas dvasiai-beformei gyvybei." Dievas is zemes dulkiu suformavo zmogu ir per nosi ipute gyvybes kvepavima ir zmogus atgijo." Vokiskai kvepavimas vadinamas -atmen -,pavadinimas atejo is senoves Indijos(Sanskrito) zodzio Atman,reiskiancio ikvepianti dieviska dvasia. Faktas kad kvepavimas neturi formos yra viena priezasciu kodel budriai kvepuojant tai tampa ekstremaliai efektyvus budas inesti, didinancia samoninguma, erdve i tavo gyvenima. Tai idealus meditacijos objektas, o tiksliau butent todel kad jis ne objektas ir neturi formos. Kita priezastis ta,kad kvepavimas yra toks subtilus ir nezymus fenomenas,"maziausias dalykas",anot Nyces kuris suteikia "didziausia dziaugsma". Ar jus praktikuosi demesinga kvepavima,kaip meditacijos forma, ar ne yra tavo reikalas. Taciau iprasto ,zinomo meditavimo forma,nera kasdienio erdves i tavo gyvenima inesimo pakaitalas. Budamas demesingu savo kvepavimui busi priverstas buti Dabarties momente - tai ir yra visos vidines transformacijos raktas. Kai tu samoningai kvepuoji,tu esi absoliuciai tikroveje. Taip pat zinok,kad tu negali tuo paciu metu galvoti ir buti sutelkus demesi i kvepavima. Samoningas kvepavimas sustabdys tavo prota. Bet,tai toli grazu ne tai kas buna esant transe ar snuduriuojant,tu esi visiskai budrus ir labai demesingas. Tu nepuoli zemiau galvojimo,o pakyli virs jo. Ir jei paziuresi atidziau,tu pamatysi kad tie du dalykai -pilnas izengimas i Dabarties momenta ir nustojimas galvoti,neprarandant samones - yra vienas ir tas pats:is erdves kylantis samoningumas. Eckhart Tolle
jooo,idomu dar pasaulyje kur nors yra tokia debiliska demokratija,kur protestuot negali daugiau negu 10 zmoniu??????bijo TIE musu bailiai.
labai gerai viska isdestete ,patys susiskaldo tarp saves...
A Kamiu „Maištaujantis žmogus“ teigia: Laisva ir Teisinga visuomenė neįmanoma be stiprios pasipriešinimo dvasios. O tada savbaime atsiranda Solidarumas ir kuriasi laisva, pati save valdyti gebanti visuomenė. Tačiau jis nubrėžė maišto ribas, - pasipriešinimas neturi būti pagiežingas. Jis neturi virsti revoliucija, kuri sutrypia Žmogaus teises ir laisves. Revoliucijos yra blogis, užkrečiama liga, maras. JAV prezidentas Dž. Karteris teisininkams: „Teisė nėra jūsų nuosavybė, o Teisingumas nėra „išimtinė“ teisėjų ar prisiekusiųjų sritis. Teisingumas – ne teismų ar teisės veikalų biznis, o kiekvieno iš mūsų atsidavimas Laisvei bei abipusei Pagarbai".
Si pavasari tauta buvo pasiruosusi sukilti tol, kol autoritetingi pilietinio judejimo lyderiai nepradejo kaltinti vieni kitu tarnavimu blogio jegoms. Kuriuo lyderiu pasitiketi? Kuria pateikta informacija pasitiketi? Pasiskaitykite, cia pat Ekspertuose vienas straipsnis skatina Prezidente ivesti tvarka. T. y. , pageidauja Putino tipo valdzios. Kaip man po to tiketi tame straipsnyje pateikta kita informacija? Dalyvavau mitinge, kuriame N. Ozelyte sveikino "patvorinius". Po keliu menesiu N. Ozelyte smerke drasiecius. Entuziastingai skaiciau ivairiuose portaluose A. Medalinsko straipsnius, dziaugiausi D. Kuolio veikla. Veliau radau A. Medalinsko raginima visuomenininkams nesusideti su D. Kuoliu. Per rinkimus ULL net nebande agituoti uz save. Drasos kelias i gala nurase A. Naka. A. Nakas V. Vasiliauska, atrodo, "infiltruotu" laiko. L. Pociuniene pareiske su A. Medalinsku ir A. Naku i zvalgyba neisianti. ULL dalis tautininkai tautos valia, pareiksta rinkimuose, nori anuliuoti. Vienintelis D. Kuolys nieko nekaltina, bet liko vienisas ir tylus. A. Medalinsko, B. Genzelio, K. Stoskaus visai nesigirdi. Ir t. t. Visa sita paranoja - vos per kelis menesius. Pasianalizuokite pirmiau, lyderiai, savo asmenybes, o paskui filosofuokite apie tautos mentaliteta. Savo asmeninio pilietinio pasyvumo priezastis isdesciau pakankamai aiskiai, ar ne?
man akivaizdu,kad pats autorius yra tikras dūšios ubagas. Nes kaltina visuomenę. Darant tokio dydžio nebaudžiamą LT turto grobstymą ,tam yra labai ir labai gerai pasiruošta- trumpai - "apie viską yra pagalvota". Sveiko kailio apsaugai pilnai naudojama ir policinė prievarta ,ir įstatymai(draudimas susirinkt daugiau nei dešimt protestuotojų) ,šiam atvejui laaabai operatyviai suveikia ir ta keikiama "teisinė sistema" ,pajungta žiauri propagandos mašina , kaip laikrodukas veikia ir saugumiečiai,etc. Tai ką veikt tokioj situacijoj sveiko proto turinčiam piliečiui,nors ir teisingai suprantančiam ,kas vyksta aplinkui. Juk išparceliavus turtą ,atėjo eilė milijardiniams grobimams parceliuojant valstybinius interesus - nuo Naujųjų bus teisėtai imanoma pradėti parceliuoti net šalies teritoriją.... Todėl visuomenė tikrai išprusus ir nesiruošia kaišiot pirštų tarpdurin,kad ir kaip provokatoriai besistengtų. Manau ,šiuo metu jau nieks neabejoja valdžion pastoviai užsiropštančiųjų nei tikruoju patriotizmu,nei nagučių palinkimo puse,nei pridarytų ir toliau daromų tikrųjų nuostolių Lietuvai apimtimi. Akivaizdžiai laukiama šių gudručių klaidos,paslydimo ,ar budrumo susilpnėjimo momento. O jau tada...
cia kazkoks guoga apie zekiska mentaliteta trelina? O ka apie ji zinai? Gal esi prie gaidziu?
Labai pritariu "Jurgio Paketurio" ir "Lietuvio" komentarams. Zinoma, pirmiausiai tai 100% sutinku su autoriumi. Taciau... yra tas "taciau". Visi zinom patarle - Teisybes iesko tik kvailys. As asmeniskai esu is tu teisybes ieskotoju. Galiu pasakyti, kad geriau jos neieskoti, arba turi buti labai stiprus ir fiziskai, ir dvasiskai. Arba turi tureti gera uznugari. Na teisybes sieke ir a. a. Kedys, ir Venskiene. Vienas po zeme, kitam kuo viskas baigsis - neaisku... Bent pakolkas as nematau galimybiu, kad pas mus kas nors pasikeis i geraja puse. Per daug jau mes uzvaldyti.
To kas negali buti ivardinta..
pedofilinio klano banditai kuriuos dengia teisesaugos mafija komentatorius po teismus taso!!!!!Zmones bauginami kalejimais. Bandoma teisiskai visus uztildyti,ibauginti ir psihologiskai sugniuzdyti!!!!
Pasirinkimo galia Pasirinkimas talpina savyje samoninguma-auksto laipsnio samoninguma. Be sito,tu neturi pasirinkimo. Pasirinkimas prasideda tuo momentu kai tu atsiriboji nuo proto ir jo salygojanciu pastangu tuo momentu,kai izengi i Dabarti. Kol pasieksi si taska,tu esi nesamoningas,dvasingumo prasme. Tai reiskai tu verciamas galvoti,jausti,veikti butent taip,kaip esi salygojamas savo proto. Niekas nepasirinks neveiksmingumo,konflikto,skausmo. Niekas nepasirinks beprotybes. Tai atsitinka todel,kad nepakankamai esi Dabartyje kad isnyktu praeitis,nepakanka sviesos,kad apsviestu tamsa. Tu neesi pilnai cia. Tu neesi pakankamai prabudes. Siuo metu tavo gyvenima valdo salygojantis protas. Panasiai,jei tu esi vienas is daugelio zmoniu kurie tebeturi priekaistu savo tevams,jei tavyje vis dar slypi nuoskauda del to ka jie padare ar nepadare,reiskia tu tebetiki,kad jie turi pasirinkima-kad jie gali padaryti kazka kitaip. Visada atrodo,kad zmones turi pasirinkima,bet tai iliuzija. Tol kol salygojantis protas valdo tavo gyvenima,tol kol tu esi tavo protas,koki tu turi pasirinkima? Jokio. Tu net neesi cia. Susitapatinimo su protu busena yra disfunkcine. Tai beprotybes forma. Bveik kiekvienas skirtingu laipsniu kencia nuo sios ligos. Tuo momentu kai tu tai suvoksi,tavyje nebeliks nuoskaudos. Kaip tu gali neatleisti kazkieno ligai? Tinkamas tam budas tik uzuojauta. Jei tave valdo protas,tol kol tu neturi pasirinkimo,tau teks kesti savo nesamoningumo pasekmes ir tu tebekursi kancia. Tu nesi baimes,konfliktu,problemu ir skausmo nasta. Bet,galu gale kancia isstums tave is nesamoningumo busenos. Tu negali pilnai atleisti sau ir kitiems tol kol tavo saves pojutis kyla is praeities. Tik izenges i Dabarties momento galia,kuri yra tavo paties galia,tik tuomet tu pajegsi is tikruju atleisti. Tai padarys praeiti bejege ,ir tu giliai savyje suvoksi,kad niekas ka tu padareikada nors ar tai kas tau buvo padaryta,negali nei trupucio paliesti tavo spinduliuojancia esme,to kas tu esi esme. Kai tu susitaikai su tuo kas yra ir tampi pilnai dabartyje,praeitis praranda galia tau. Tau jos daugiau nereikia. Svarbiausia yra Dabartis. Svarbiausia tikrove. Tol kol priesinimasis neatskiriamas nuo proto,nebesipriesinimas-susitaikymas-yra proto kaip tavo seimininko pabaiga,apsisaukelis apsimetantis tavimi yra netikras dievas. Visas smerkimas ir negatyvumas isnyksta. Buties realybe,kuri buvo uztemdyta proto,atsiveria. Staiga visaapimanti tyla ir taika,nesuvokiamas ramybes jausmas uzvaldo tave. Ir toje ramybeje didis dziaugsmas. O tame dziaugsme,-meile. Ir pacioje to serdyje yra kazkas sventa,sakralu,neismatuojama,tai Tai kas negali buti ivardinta. Eckhart Tolle
Absoliučiai teisingas straipsnis . Rašau -"teisingas" - mat visiškai atspindi mano nuomonę, kuri yra ( deja, deja... ) visai nepriimtina ir su pašaipa priimama daugelio mano draugų ir prietelių. Todėl, kad daugelis apie save galvoja daug geriau, negu, kad yra iš tikrųjų - esam apgailėtini. Susitaikyti su tuo, kad daugumoje mes - mulkiai ir baudžiauninkai - ypatingai sunku, bet tenka... Komentatoriui jurgiui paketuriui - pagarba - akcentus straipsniui sudėliojo vykusiai - gražu, kai žmonės moka taip mintis sukloti ...
straipsnis geras bet ne vien kultura mus slegia bet svarbiausia poziuris i zmogu o norint ka keist turime kiekvienas pradet nuo saves kas mes esame ko mum reikia ir kiek mum reikia vagia tie kurie neturi saiko ir mano kad gyvens amzinai o kad gvenimas yra trumpas ir kad juo dalintusi vieni su kitais matyt mazetu ir vogimas ir zeminimas vienas kito as manau kol nebus atsizvelgta ir vedamas kelias prie zmogaus zmogiskumo istekliu kol nebus gana taip mes ir gyvensim tad reikia vienit ir vest tauta ir zmones vienus pas kitus artint kad jie jaustu vienas kita juk vienas karys lauke ne karys tikiuos kad mastantys apie tai galvos
Jau juokingiausia ir labai apgailėtina, kai čia kai kurie kaltina, kad 1992 metais "išsirinkom komunistus ir stribus". Bet ponai, 1996 metais juk išrinkom TS, kurie turėjo konstitucinę daugumą. Ir ką jie nuveikė? Gal sutvarkė teisėsaugos įstatymus? Tai juk ne. Gal padarė liustraciją? Nepadarė. Jie tik puolė griauti, priiminėti savo gaujai naudingus įstatymus ir šmeižti visus kurie ne jiems priklausė. Todėl priežastis ne čia ir, manau, ne tam begaliniam nuolankume, kurį A. Guoga mini ir iš dalies yra teisus. Priežastis abejingumas viskam kas manęs asmeniškai neliečia. Juk galima stoti, kad ir į tas tradicines partijas, masiškai stoti ir jas pakeisti iš vidaus, kaip tai bando daryti donkichotiškas Puteikis. Bet nestojam, aktyvesni prisikuriam visokių partijikių, kad atrodytumėm patys sau svarbesni ir vis laukiam gelbėtojų, kurie tai padarys už mus. Rezultatas liūdnas.
Tikrai daug tiesos pasakyta. Daugeliui turbūtų būtų sunku ir sau patiems prisipažinti, kad esame vagys. Pakelkit rankas, kiek iš mūsų naudojamės tik legaliomis kompiuterių programomis. Vis dar ruošiamės tokias įsigyti, bet vis pinigų labiau prireikia kam nors kitam...
Na va, čia yra tas retas atvejis kuomet su A. Guoga turiu sutikti. Autorius labai taikliai įvardijo esmę. Kažkas iš kolegų komentatorių piktinasi kad, girdi Autorius per daug apibendrina, girdi ne visi piliečiai tokie kaip rašo Guoga. Na, Autorius ir neteigia jog absoliučiai visi. Bet, kad ryški dauguma atitinka zekišką "klasifikaciją", tai yra realus faktas. Gal kažkam nelabai patogu prilausyti tokiai "tautai" kokia tapo mūsų tauta, tačiau, kaip sakoma - veidrodis nekaltas... Pažvelkime į rinkimų razultatus -ideali straipsnio Autoriaus teiginių iliustracija. Beveik pusė "piliečių" neatėjo balsuoti. "Balsavusieji"gi, vieni pasirinko eldėdėpistus-neokapital-komunistus kuriems vogti yra "vsio zakonno", dar kiti nubalsavo už kitos gaujos "blatnuosius", treti už kitos, tarsi tautiškai " apsirėdžiusius koncervuotus "patriotus", ... ir t. t. ir pan. iš 2 500 000 rinkėjų vos 100 tūkst. rinkosi DK ar pan. - moralines vertybes deklaruojančius kandidatus. Būkim biedni ir teisingi - iš to vargano 100 tūkst. dar apie pusė yra nelabai susivokiantys naivuoliai, kurie per kiekvienus rinkimus ieško "mesijų". Jeigu nebųtų DK, anie balsuotų už šokėjus, dainorėlius ar klounus. Tai "etatiniai" protesto balsai. Taigi reziumė: max. 50 tūkst. daug. maž sąmoningesnių piliečių. Tačiau iš tų 50 t. kiek realiai ateina į protesto mitingus? Kiek? 50? 100? 1000? Manau, kad realiai iš 50 000 potencialiai pozityviai mąstančių, realiai, labai pritemtai optimistiškai skaičiuojant, vargu surinktume 5 tūkst. konkrečius veiksmus darančių. "Žūrim ką turim": Dėl emigracijos ir demografinės padėties, tas 5 tūkst. būrelis nuosekliai mažės, kol sutirps iki saujelės keistuolių. Visa kita "Marijos žemėje" yra įvairių kąstų"zekų" valioje. Tikitės stebuklo? Šį kartą stebuklo nebus. Mes turėjome šansą 88-91 metais. Tą šansą mums davė Dievas. Jis mums davė galimybę pasirinkti Laisvę, Teisingumą ir Gerumą. Tačiau 1992 m. rinkimuose, lietuvaičiai niekšiškai spjovė dangiškąjam Tėvui į veidą ir pasirinko... Barabą. Dievas yra gailestingas nuskriaustiesiems ir nelaimingiems. Dievas yra negailestingas niekšams. Nėra ko keikti likimo - esame niekšų tautelė. Nusipelnėme išnykti. Dievas teisingas. Aleliuja.
Pastebejau vienos komentatores nesutikima , kad viskas per juodai aprasyta, nupaisyta.... Ir negalima visu statyti i viena katila. Einu paziureti komentatores vardo. Maryte Miskinyte- Ulciniene. Na gal cia kaipo is to anekdoto apie optimizma ir pesimizma. Vienas kapinese dejuoja kiek daug zmoniu mirusiu, o optimistas mato daug pliusu (kryziuose)Mano nuomone autoriaus staipsnyje nesimato nei dalies "realios juodybes", nes jeigu mes isigilintume i daugeli situaciju, konkreciu situaciju, musu "saugikliai" neatlaikytu tos perkrovos kuria isauktu tas realus juodumas. Yra neblogas posakis kad skirtumas tarp optimisto ir pesimisto, tik informacijos stoka. Visa laime, kad mes nezinome tos "nieksybes anatomijos" kuri mums zmonems budinga. Galima ja butu pavadinti "jonaitienes anatomija" kur biologine gimdytoja del melo meiluziui smaugia savo vaikus pakeliui i futbolo treniruote... Jezaus istorija , joje irgi telpa visa "nieksybes anatomija" Siu dienu Lietuvos rinkimai ir valdanciuju elgesys labai mazai nusileidzia tokioms istorijoms. Straipsnyje nieks nenupiesta juodziau nei yra is tikruju. Geras straipsnis ir nereikia saves "uzliuliuoti"! Reikia nors stengtis , kovoti, kad butu kuo geriau. Zmones nebukime pasyvuiais ir nekartokime:-..." yra kaip yra , ir kitaip nebus...."
Tai nusikaltimu istorija.Karas-tai kitos valstybes zmoniu turto grobimas.Valstybes tikslas issaugoti didziausiu nusikalteliu interesus ir turta.Kultura skirta pateisinti ir slovinti sadistus ir nieksus,bei gyvena is ju kruvinu pinigu.Tiesos ir teisybes ieskotojai inkvizicijos baudziami sudeginimu.
Autorius lygina sedinchius kalejime ir valdininkus...Tamsiuosius ir issilavinima turinchius..Isgyvenancius ir ant valstybes Sprando sedincius biudzetininkus...
Naiviai 1992 m. issirinkta LDDP komunistus,stribus, kgbistus ir prasidéjo léta degradacija Lietuvos.Kol kolaboracija néra moraliskai ir teisiskai ivertinta,pasmerkta tol vyksta tai kas vyksta.
Apie uždarą sistemą (rus. krugovaja poruka) geriausiai parodo prieš rinkimus spaudoje pasirodžiusi informacija, kad į Seimą braunasi galimai neteisėtai praturtėję, t. y. nusikaltėliai, tačiau jų pavardžių negalima atskleisti. Taigi dabar tikriausiai jau juos Seime ir turime, o ten jie sugebės užgniaužti, kad į spaudą nepatektų tokie "negražūs" dalykai. Jei nuo nepriklausomybės pradžios LT būtų vairavę sveikos moralės žmonės, tai šiandien nereikėtų niekam bėgti iš Tėvynės. Žuvis puva nuo galvos - ne tuščias pasakymas. Su mūsų (nesutikčiau kad "zekiška") baudžiauninkiška matavimosi pagal poną elgsena, atkartojamas "ponų" elgesys. Tie, kurie išsigydę baudžiauninko kompleksą, lieka mažumoje ( pagal rinkimų rezultatus 100 -150 tūkstančių) Taigi lyg ir aišku, kad reikia "gero pono". Prezidento paskutinių rinkimų rezultatai parodė, kad žmonės norėjo permainų t. y. "gero pono" Taigi norėjo kaip geriau, gavosi kaip visada. Tokie akibrokštai ne vienam atmuša norą bandyti ką nors keisti. Šie Seimo rinkimai, kada jau buvo reali galimybė įnešti šviežio vėjo išrenkant antisistemines jėgas, parodė, kad vis labiau mažėja savarankiškai mąstančių gretos.
Labai geras straipsnis.Atspindi tarybinio žmogaus mentalitetą.Tradicijos visiškai nepasikeitę.Žmonės išrenka valdžią ir laukia, kada gyvenimas pagerės.Patys nieko nedaro,valdžios nekontroliuoja.Valdžia daro kaip jiems geriau,o ne piliečiams.Valdžiai piliečių nuomonė neįdomi.
Geras straipsnis.Išnagrinėta visa valstybės valdymo ANATOMIJA nuo "A" iki "Z"
laikas keisti (uždaryti į cypę) švietimo ministrą ir jo klerkus. Auklėja ir augina nusikaltėlius, vietoj jiems patikėto mūsų brangiausio turto- jaunimo.
jėgos vėl pabando susivienyti.
Įdomūs samprotavimai, bet šiek tiek ir perdėti. Apkaltinti visą be išimčių visuomenę zekišku mentalitetu – tai, švelniai kalbant, kiek per radikalu. Ne visiems vogimas iš valstybės, mokesčių nusukinėjimas – savaiminė vertybė, o ir servilizmu serga anaiptol ne visi. O štai toks teiginys ....." eilinis valdiškos įstaigos tarnautojas ieško progos pažeminti, apkartinti gyvenimą savo klientui. Iš valdiškos įstaigos sklinda lagerio raugas. " ...... išvis glumina, nes gal ne apie tą pačią šalį kalbame? Aš, kaip ir visi žmonės, vaikštau po tas valdiškas įstaigas, bet nieks man ten gyvenimo nekartina. Priešingai, sutinku geranoriškas ir padėti besistengiančias tarnautojas (praktikai vien moterys ir dirba "su žmonėmis". ) Ir kai šiek tiek nutuoki apie jų darbo krūvius ir nesibaigiančią kovą už būvį summa summarum, tai kaip, sakykite, čia suprasti? Kaip, gerbiamo A. Guogos nuomone, turėtų jaustis štai tokia eilinė vargo pelė valdiškos įstaigos tarnautoja(s) pasiskaičius tokį straipsnį?? Dėl neprotestavimo. Išskirčiau psichologinę zoną. Anot autoriaus: "Įvairios baimės, kompleksai, neigimai ir panašiai." Kažkodėl tapo madinga visur viską nurašyti baimei. O jei jos nėra? O jei tai įsisenėjęs PSICHOLOGINIS NUOVARGIS? Tai galingas ir nelabai suvaldomas veiksnys. Sprendžiu iš savo asmeninės vidinės patirties. Na, baikime vienąsyk žmones kaltinti!! Siūlykime sprendimus, siūlykime pagalbą!!!
Šiai dienai mes turime pasekmes, kurių ištakos glūdi 1989-93 metais. Norėčiau priminti, kad Lietuvos policija ( tuometinė milicija ) įvykdė savo funkcijas nepriklausomybės siekime ,t. y. , užtikrino visuomenės saugumą, kaip vieną iš valstybingumo požymių Lietuvai neturint savų karinių pajėgų. Na o po to prasidėjo policijos valymai, skyrimai į postus nekompetentingų asmenų, bet lojalių vienai ar kitai partijai. Trumpiau tariant prasidėjo policijos griovimas, nes reikėjo privatizuoti valstybinį turtą visais įmanomais būdais ( daugiausia nusikalstamais ), reikėjo panaikinti mechanizmą galintį užkirsti tam kelią – ir visi plojo katutes valdžiai, nes patys ką sugebėjo nusigvelbė ( kas fermos duris, kas visą fermą, kas gamyklos stakles, o kas ir visą gamyklą ). Visi buvo laimingi, nes valdžia pati vogdama griovė policiją, ir visiems leido po kąsnelį nusigvelbti. Kalbant apie susidariusius valdžios ir policijos klanus – tai matėsi jau 1994 metais. Mane tada pašiurpino vieno vyr. komisaro sulaikymas už kyšio paėmimą. Tuo metu kyšiai jau klestėjo ir tai nebuvo nuostabu, bet kaip jaunuolis būdamas 26 metų galėjo tapti vyr. komisaru? O gi pasirodo labai paprastai – aukštai sėdinčių lojalių valdžiai mamyčių ir tėvelių dėka. Kaip visi stebėjosi, kad toks jaunas toks sumanus jaunuolis jau komisaras, o kad jis dundukas parodė nesugebėjimas net kyšio paimti, bet jis savas, mūsiškis. O kaip su tais kurie jį sugavo? O gi paprastai lauk iš policijos, trukdote dirbti. Šiandien prichvatizacija pasibaigė– kažkas turi prekybos tinklus, kažkas elektros tinklus, kažkas liko su jau supuvusiomis fermos durimis ir staiga atsibudome – mus pjauna, mus apvaginėja, pareigūnai fašistai, žmogžudžiai, girti policininkai žudo vaikus ir t.t., seimūnai nacionaliniuose parkuose vilas statosi, valdžios vyrai už mūsų pinigėlius pailsėt po užsienius varinėja ir t.t.. Tautiečia tesiog masiškai palieka lietuvą, nenoriu tikėt, kad didžioji dauguma išvarė į užsienius vien dėl ilgesnio pinigėlio, manau, kad pagrindinis jų motyvas buvo nekontroliuojamas bardakas šalyje, teisėsaugoje ir teisėtvarkoje, kurį sąmoningai padarė valdžia metodiškai naikindama kontrolės mechanizmą, purvasklaida ant pareigūnų pylė purvą, o tautos dauguma tam buvo abejinga, o kai kas, tam pritardamas, dar ir plojo katute. Tai vyksta ir dabar. Galima išnaikinti visą teisėsaugą, valstybės tarnybą, susikurti savo taisykles, pasisamdyti saugos tarnybas ar savanorius ir jiems visiškai nemokėti. Bet prieš tai pasižiūrėkite į veidrodį --- KA JUS DARĖTE, AR PAREIGUNUS PALAIKĖTE BENT VIENOJE JŲ VIGDITOJE AKCIJOJE, KAI PAREIGUNAI SKAMBIJO VISAIS VARPAIS? AR BANDĖTE KARTU SU JAIS PASIPRIEŠINTI PRIEŠ SISTĖMOS SUNAIKINIMĄ, PRIŠ GERIAUSIU IŠ GERIAUSIU PAŠALINIMA, KAI BUVO VYGDOMI POLITINIAI VALYMAI?
kad apie pilietiškumo reikšmę visuomenės gyvenimui neaiškinama arba per mažai aiškinama mokyklose ir universitetuose. Matomai valdžiai geriau, kai visuomenė yra nepakankamai pilietiška.
niekur niekas nekils, o dauguma emigruos....su kuo pakalbi kurie atvyksta i uzsieni sako ...lai jie ten uzsiknisa....visiems atsibodes tas bardakas LT...o kaimai prasigers...jau 22metus renka tuos pacius ir tuom viskas pasakyta.....