Vokietijos kanclerė patenkinta Bundestago rinkimų rezultatais(3)

Galiu pridurti dėl A. Merkel, kad jos tėvas - liuteronų pastorius 100% buvo užverbuotas STASI. 1980-1984 m. aš tarnavau sovietinėje armijoje ГСВГ (група советских войск в Германии) tuometinėje VDR. Perėjau visus žemesniuosius karinius laipsnius, nuo eilinio iki seržanto, o paskui pasilikau liktiniu ir gavau praporščiko (puskarininkio) laipsnį. Būdamas praporščiku, laisvu nuo tarnybos metu galėjau laisviau išeiti iš dalinio teritorijos. Mūsų dalinys buvo dislokuotas mieste Neustrelitz (berods, apie 300 km nuo sostinės Berlyno). Todėl laisvu laiku aš eidavau ne į Дом офицеров, o į Vokiečių Gaststette, kur susipažinau su gana neblogai rusiškai kalbančiu geležinkeliečiu Peter Schumann, kuris man daug ką papasakojo apie VDR gyvenimą. Aš buvau įgavęs tokį Pėterio pasitikėjimą, kad jis man duodavo savo buto raktus, kad galėčiau atsivesti kokią vokietaitę, kai jis būdavo darbe. Per tas vokietes aš smarkiai nukentėjau - buvau išmestas iš "praporščikų luomo" ir išleistas į SA rezervą за дискредитацию "звания прапорщика". Tai va, man pasirodė labai keista, kad Pėteris vieną sekmadienio rytą išsiruošė į bažnyčią Branderburge (apie 100 km nuo Neustrelitz). Jis man tada papasakojo apie siaubingą VDR piliečių kontrolę, kuri nė iš tolo negalėjo prilygti sovietijos piliečių sekimui. Pasirodo, kad kiekvienas voketis turėjo priklausyti kokiai nors organizacijai: rankdarbių būreliui, šokių rateliui, bažnytinei parapijai ar pan.. Pėteris turėdavo kas sekmadienį vykti į Brandenburgą, kadangi buvo ten gimęs ir priklausė to miesto bažnyčios parapijai, nors Neustrelitze buvo keletas bažnyčių. Kiekvienas tos organizacijos vadovas (choro dirigentas, bažnyčios klebonas ar pastorius) apie savo "globotinius' turėdavo reguliariai atsiskaityti STASI agentams. Jei žmogus norėdavo, pvz. atostogų metu, kur išvykti, turėdavo tam savo vadovui pranešti: kur, kuriam laikui ir pan. Ten kiekvienas VDR pilietis turėdavo nuolat nešiotis pasą, kurie dažniausiai būdavo labai jau sudėvėti (pats ne kartą mačiau, kaip volkspolizei geležinkelio stotyje tikrindavo įtartinų asmenų pasus). Ar sovietmečiu mes nešiodavomės pasus? Kažkodėl nepamenu. Tiesa, VDR gyveno sočiai - dešrų kiekvienoje kaimo parduotuvėlėje (kuri būdavo privati) būdavo ne mažiau 20 rūšių. Būdavo ir džinsų (vietinės gamybos WISANT - kainavo 127 markes, o tai yra apie 43 rublius) bei kitokių, pas mus sovietijoje deficitinių drabužių, batų. Sotūs ir aprengti, tačiau ant gerokai trumpesnės grandinės pririšti buvo vokiečiai toje "darbininkų ir valstiečių" valstybėje...

Jei išsilaisvinusi iš "Varšuvos bloko" VDR būtų likusi atskira valstybe, tai ten greičiausiai laimėtų Honekerio "hegemono" palikuonys - "Linke" partija, prie kurios glaustusi ir "rausvai žalieji", ir socialdemokratai, sukirpti pagal vakarietiškus standartus. Verslui atstovaujanti CDU būtų ant patekimo ribos. Jei peržengtų 5 proc. barjerą, tai derybose nenusipigintų. Formulė aiški: "Kas daugiau duos?" Tačiau , tai tik pasvarstymai "kas būtų, jeigu būtų". VFR atgavusi savo VDR teritoriją su "Stazi" palikimu sudėjo į ją daug milijardų markių, o vėliau eurų tam, kad prikelti savo tautiečių ekonomiką ir gyvenimą iš sovietinio bei lozunginio marazmo. Esu beveik tikras, kad būtent ši rytų teritorijos dalis smukdė ir smukdo A.Merkel ir jos bendraminčių reitingus ir tai gali tęstis dar ilgokai. Jei lyginti su situacija Lietuvoje, tai čia yra esminis skirtumas. Vokietijoje neturi pasisekimo jėgos artimiau siejamos su Rytų imperija. Prie "Linke" partijos kraštutinės kairės nėra sukurti jokie dariniai, panašūs į "darbiečius" ar "paksoidus". Kremlius supranta situaciją ir, manau, suvokia, kad pirkti Vokietijoje politika dideliais kiekiais yra per brangu. Imperijos energetinių žaliavų "banginiai" aktyviai bando įsiterpti į Vokietijos ir kitų Europos šalių ekonomiką. Visa tai būtų normalu, esant laisvos rinkos sąlygomis, jei tie banginiai neplaukiotų Kremliaus "politikos baseine" ir nevykdytų jo prižiūrėtojo komandų. Tenka įvertinti buvusios valdžios sugebėjimą suskaldyti opozicijos jėgas. Juk jei kokie rausvai žalieji, kraštutiniai kairieji ir euro valiutos skeptikai būtų susijungę į vieną darinį rinkimams, tai Vokietijos socialdemokratai galėtų turėti po ranka pakankamai didelį partnerį ir perimti šalies valdžios vairą. Taip būtų išsipildžiusi laaaabai graži kairiųjų svajonė, nes Vokietija turtinga šalis, gausiai finansais remianti Rytų ir kitas šalis, ir joje tikrai būtų ką pasidalinti. Kairieji visada ateina su lozungais: "padalinsime visiems", o rezultate gaunasi "pasidalinimas saviems". Tai labai ilgai tęstis, kaip Graikijoje ar pan. negali. Griūnant laisvos rinkos ekonomikai tokie kreivi dalintojai vėl būna išmetami iš valdžios ir vėl prasideda vertybių kūrimo ir kaupimo laikotarpis. Ar toks laikotarpis prasitęs naujos kadencijos metu? - dar pamatysime. Beje, socialdemokratai koalicijoje, kaip minimum pradžiai reikalautų finansų ministrų kėdės. Laaabai jiems tas postas svarbus... kas be ko...

Belieka tik pasveikinti ponią Kanzlerę su gražia pergale vardan Vokietijos ir tos būsimos Naujosios Europos. Šiaip, liūdna dar, kad Vokietija tebėra jankių okupuota. Šalies teritorijoje dislokuotos jankių ir anglų priežiūros okupacines kariuomenės, kurios neleidžia šaliai normaliai vystytis. Vokietija tebėra po padu, bet Kazlerinė Merkel jau pažadėjo, ponai ir nelabai gerbiami draugai iš Centro Komiteto, rinkimų metu, kad pradės rimtas derybas dėl okupantų išfutbolinimo iš šalies – dėl okupacinių kariuomenių išvedimo iš Vokietijos. Vėliau Vokietija atkurs rimtą kariuomenę ir ginklų pramonę. Manyčiau, kad Vokietija atgims ir padės atgimti Baltijos šalims! Versalis labiausiai buvo nuskriaudęs ir pažeminęs Lietuvą ir Vokietiją, sukurdamas milžinišką teritoriją Lenkijai. Vokietija ir Lietuva, Baltijos šalys, vieningai rems Ukrainą, o tai artins Matuškos galą – teks grįžti namolio į Maskvos kunigaikštiją ir jankiai su amžinais Rusijos sąjungininkais anglais nebegelbės jau šį kartą gelbėti. Būtų gerai, jei Vokietija padėtų mums susidoroti su totalia pseudoelito korupcija Lietuvoje, KGB rezervu, ir padėtų atsikratyti svetimos, mums priešų primestos ponijos - Neosovietijos. Kol neturėsime savo elito, savos ponijos, mes galėsime išeiti iš vieškelio, iš mums pargaištingo akligatvio į tiesų vystymosi ir klestėjimo kelią.