Vokietija skiria dar 200 mln. eurų Ukrainai pasirengti žiemai

Ukrainoje elektros tiekimas sutrinka kasdien, o dalis gyventojų su pertrūkiais gauna ir vandenį. Vokietijos užsienio reikalų ir vystomojo bendradarbiavimo ministerijos paskelbė apie papildomą paramą po suintensyvėjusių Rusijos smūgių miestams, energetikos, vandens tiekimo ir transporto infrastruktūrai. Finansavimui pritarė Bundestago Biudžeto komitetas.

Vystomojo bendradarbiavimo ministerijos lėšomis bus remiamas elektros, šilumos ir vandens tiekimas, mokyklos, darželiai ir žemės ūkis. Užsienio reikalų ministerijos humanitarinė parama pirmiausia skirta prie fronto gyvenantiems žmonėms, iš namų pasitraukusiems Ukrainos gyventojams ir pabėgėliams kaimyninėse šalyse, įskaitant Moldovą. Dalis lėšų padės miestams pasirengti žiemai ir užtikrinti vandens tiekimą, sanitariją bei sveikatos priežiūrą. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johann Wadephul teigia, kad Maskva tikisi žiemos šalčiu palaužti Ukrainos gyventojus. Vystomojo bendradarbiavimo ministrė Reem Alabali Radovan pirmu žingsniu įvardijo paliaubas, kurios sustabdytų smūgius energetikos infrastruktūrai. Dubline Gitanas Nausėda Lietuvos lyderystę remiant Ukrainą pagrindė konkrečiu įsipareigojimu. Iki 2034 m. Lietuva kasmet Ukrainos saugumui ir karinei paramai skirs bent 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet ši parama, prezidento teigimu, turėtų siekti apie 228,5 mln. eurų. Tai numatoma visų metų Lietuvos saugumo ir karinė parama Ukrainai. Vokietijos paskelbti 200 mln. eurų skirti papildomai pagalbai šiai žiemai. Lietuvos indėlis apima ir dalyvavimą Norinčiųjų koalicijoje. Jos operaciniame štabe jau tarnauja Lietuvos karininkas. Lietuva taip pat pareiškė esanti pasirengusi prisidėti prie Ukrainos oro gynybos, karių mokymo, inžinerijos ir jūrų saugumo. Dubline Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Lietuva privalo būti atstovaujama derybose ir pati geriausiai gintų savo interesus. Europos vadovai į derybų komandą įtraukė ES institucijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Lenkiją. Taip Dubline nubrėžtos Lietuvos lyderystės ribos. Lietuva prisiėmė ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir jau dirba koalicijos štabe. Europos derybų komandoje atskiros vietos Lietuvai kol kas nėra.