Vokietija plečia kariuomenę ir Lietuvoje rengiasi koviniams veiksmams

Bundesveras lapkritį Lietuvoje tikrina, kaip greitai jo daliniai gali pasiekti NATO rytinį flangą ir pradėti vykdyti kovines užduotis.

Vokietija plečia kariuomenę ir Lietuvoje rengiasi koviniams veiksmams

Tuo pat metu Vokietijoje didinamas karių skaičius, spartinamos karinės statybos ir planuojamas gerokai didesnis gynybos finansavimas. Lapkričio 18 d. Vokietijos sausumos pajėgos paskelbė, kad lapkričio 26 d. Pabradės poligone per pratybas „Grand Eagle 26“ vyks kovinis šaudymas. Jame bus treniruojami bendri tankų, dronų ir artilerijos veiksmai. Lietuvos kariuomenės duomenimis, bendras pratybų „Grand Eagle 26“ ir „Freedom Shield 26-II“ laikotarpis apima lapkričio 6–gruodžio 3 dienas. Jose dalyvauja daugiau kaip 6 tūkst. Vokietijos, Lietuvos ir kitų NATO sąjungininkių karių. Rūdninkuose treniruojasi 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“, Pabradėje – 37-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados ir kitų dalinių pajėgos. Pratybos apima visą pajėgų perkėlimo grandinę. Technika keltais per Baltijos jūrą atgabenama į Klaipėdą, iš ten vikšrinės mašinos vežamos geležinkeliais, o ratinė technika juda keliais. Tikrinami vadovavimo, operacijų planavimo ir bendradarbiavimo su Lietuvos bei Lenkijos pajėgomis procesai. Nuolat Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada iki 2027 m. pabaigos turėtų pasiekti visą operacinį pajėgumą. Joje numatyta apie 4 800 karių ir 200 civilių darbuotojų. Pačioje Vokietijoje lapkričio 12 d. Bundestagas priėmė karinės infrastruktūros plėtrą spartinantį įstatymą. Juo siekiama greičiau statyti ir modernizuoti kareivines, sandėlius, mokymo objektus bei jų jungtis su kelių ir geležinkelių tinklu. Vyriausybė pripažįsta, kad ankstesnės planavimo ir leidimų procedūros neatitiko išaugusių kariuomenės poreikių. Lapkričio 17 d. paskelbtais Vokietijos gynybos ministerijos duomenimis, spalio pabaigoje Bundesvere tarnavo apie 190 600 aktyviosios tarnybos karių – maždaug 6 400 daugiau nei prieš metus. Daugiau kaip 75 tūkst. rezervistų buvo paskirti į konkrečias pareigas kariuomenėje. Gynybos ministras Boris Pistorius teigia, kad išlaikius tokį augimą artimiausiu metu papildomo privalomojo šaukimo neprireiktų. Nuo šių metų pradžios aštuoniolikmečiams siunčiami karinės apskaitos klausimynai. Vyrams juos užpildyti privaloma, moterims – savanoriška. Nuo 2027 m. liepos 1 d. numatytos privalomos vyrų sveikatos patikros, pradedant 2008 m. gimimo karta. Iki 2035 m. siekiama turėti 260 tūkst. aktyviosios tarnybos karių ir 200 tūkst. rezervistų. Atsižvelgdamas į karo Ukrainoje patirtį, Bundesveras keičia pajėgų struktūrą. Spalį paskelbta, kad 2027 m. bus pradėtas formuoti pirmasis dronų pulkas. Jame numatoma sujungti žvalgybos, smūgių, kovos su priešo dronais ir elektroninės kovos pajėgumus. Brigadai Lietuvoje kitąmet planuojama suteikti klajojamosios amunicijos – ore taikinio laukiančių smogiamųjų aparatų. Šiai plėtrai numatomos didesnės išlaidos. Bundestage svarstomame 2027 m. plane iš įprasto gynybos biudžeto ir specialiojo Bundesvero fondo kartu numatyta apie 140 mlrd. eurų. Kariniams pirkimams planuojama skirti apie 60 mlrd. eurų. Tai dar svarstomas finansavimo planas, galutinis biudžeto balsavimas neįvykęs.