Už 5,5 mln. eurų gyventojams žadamas didesnis saugumas, tačiau departamento paaiškinimai neįtikina

2026 m. lapkričio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pristatė naujos gyventojų perspėjimo platformos pirkimą. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamam projektui numatyta 5,5 mln. eurų, sistema turėtų pradėti veikti 2028 metais. Žadama, kad apie pavojų gyventojai sužinos greičiau ir patikimiau.

„Ekspertai.eu“ kreipėsi į PAGD direktorių Renatą Požėlą su šešiais klausimais, kuriais siekė patikrinti, kokie konkretūs sprendimai užtikrins žadamą pagerėjimą. Civilinės saugos specialistų parengtus atsakymus perdavė Komunikacijos skyriaus vedėja Jolita Orentaitė. Per 2026 m. rugsėjo 29 d. patikrinimą iš 1 159 sirenų 34 nesuveikė arba veikė netinkamai. Redakcijai kilo natūralus klausimas: kiek šių gedimų naujoji platforma padėtų pastebėti dar perspėjimo metu? PAGD juos pavadino techniniais ir pripažino, kad tokio palyginimo neatliko. Turėdamas konkrečius nesėkmingo perspėjimo atvejus, departamentas jų nepanaudojo paaiškinti, kuo gi naujoji sistema būtų geresnė. Gyventojams kritinėse situacijose svarbu išgirsti sireną, todėl klausėme, ar budėtojas gaus patvirtinimą, kad ji tikrai skleidžia garsą, ar tik žinos, jog įrenginys priėmė komandą. PAGD pažadėjo veikimo stebėseną, tačiau pridūrė: „Konkretūs techniniai sprendimai ir jų įgyvendinimas bus vertinami sistemos kūrimo bei diegimo metu.“ Žmonių saugumas, atrodo, turės dar palūkėti iki 2028 metų, kada departamentas galbūt paaiškins, kaip bus atskirta veikianti sirena nuo tylinčios. Teoriškai nesuveikus sirenoms gyventojus turėtų pasiekti kitas perspėjimas. Domėjomės, ar platforma jį įjungs automatiškai? Departamentas čia ėmėsi aiškinti kanalų integravimo subtilybes, „sudarant galimybes juos aktyvuoti koordinuotai“. Taigi jau turime viešą institucijos pažadą apie numatomą galimybių sudarymą, o kaip bus realioje situacijoje, pasitikrinsime ištikus krizei. Redakcija klausė ir apie tai, ar prieš priimant tiekėjo darbus sistema bus praktiškai išbandyta visiškai atjungus centrinę platformą. Natūralu – mokesčių mokėtojams vis dėlto norisi žinoti, jog gauname ne katę maiše, o realiai funkcionuojančią sistemą. PAGD žada patikrinti jos funkcionalumą ir tęstinumą, pabrėžia kibernetinį saugumą, bet tuo pat metu skelbia: „Konkretūs bandymų scenarijai ir techninės jų vykdymo detalės nėra viešai detalizuojami.“ Tačiau „Ekspertai.eu“ užduotas klausimas detalių ir nereikalavo, o tik paprasto atsakymo „taip“ arba „ne“. Sugedus centriniam valdymui, gyventojus reikėtų perspėti vietoje. Kuriuos kanalus savivaldybė galės įjungti savarankiškai? PAGD aptaria institucijų atsakomybes, technines galimybes ir žada, kad perspėjimas bus užtikrinamas net sutrikus technikai. Kaip šis pažadas bus konkrečiai vykdomas, nedetalizuota. Per kiek laiko, sugedus centriniam valdymui, žmones turi pasiekti pirmasis atsarginis perspėjimas? „Perspėjimo operatyvumas priklauso nuo konkrečios situacijos, naudojamų perspėjimo priemonių ir kitų aplinkybių“, – aiškina PAGD, vėl pabrėždamas patikimumą. Taigi, matyt, norint sužinoti atsakymą, teks laukti tos „konkrečios situacijos“. Ar iš šių atsakymų matyti, kaip už 5,5 mln. eurų bus užtikrintas geresnis gyventojų perspėjimas, kiekvienas gali nuspręsti pats.