Ukrainai skiriamos medicinos atsargos Lietuvoje paskelbtos perteklinėmis

2026 m. spalio 28 d. Vyriausybė pritarė sprendimui dviem Ukrainos ligoninėms perduoti 84 480,78 euro vertės vaistų ir medicinos priemonių. Tarp jų – antibiotikai, nuskausminamieji, anestetikai, elektrokardiografai, medicininiai siurbikliai ir kita pacientams gydyti reikalinga įranga.

Perduodamos atsargos išbrauktos iš valstybės rezervo nomenklatūros – sąrašo, pagal kurį valstybė kaupia atsargas. Jų atkurti neplanuojama. „Ekspertai.eu“ redakcija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį. Klausėme, dėl kokios konkrečios priežasties atsargos išbrauktos iš rezervo nomenklatūros ir ar prieš nusprendžiant jas perduoti Ukrainai jos buvo pasiūlytos Lietuvos gydymo įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Komunikacijos skyriaus patarėja Nerija Kaulakienė nurodė, kad visi atsakymai yra viešai prieinamoje Vyriausybės posėdžio medžiagoje, ir pateikė nuorodą į ją. Septyniuose dokumentuose aprašytas perduodamas turtas, Ukrainos ligoninių prašymai ir institucijų derinimas. Finansų ministerija domėjosi, ar nereikės lėšų medicinos rezervui atkurti. SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovas Mindaugas Valančius paaiškino, kad „atsargos, kurios dėl sumažinto nustatyto kiekio tampa perteklinės, nėra atkuriamos“. Valstybė sumažino kiekį, kurį privalo laikyti rezerve, todėl dalis anksčiau kauptų priemonių tapo perteklinėmis ir jas nuspręsta perduoti Ukrainai. Taip perteklius atsirado pakeitus reikalavimą, kiek atsargų Lietuvai reikia turėti. Kuo pagrįstas sprendimas, kad jų pakaks mažiau, ministerija nepaaiškino. Lietuva aktyviai rengiasi karui: 2026 m. gynybai numatyta 4,79 mlrd. eurų, perkama ginkluotė ir karinė įranga. Pagrįsta tikėtis, kad tokio pasirengimo dalis turėtų būti ir atsargos sužeistiesiems gelbėti. Todėl sprendimas dalį medicinos priemonių paskelbti perteklinėmis ir perduoti kitai šaliai reikalauja išsamių paaiškinimų, kurių redakcijai gauti nepavyko.