Susikompromitavusi valdžia prašo tikėti jos žodžiais, nors dronų incidentai lieka nepaaiškinti

Lietuvos pareigūnai kategoriškai atmeta šalies dalyvavimą galimoje atakoje prieš Kaliningrado sritį, tačiau visuomenei iki šiol neatsakyta į esminius klausimus apie prieš 35 dienas Pasvalio rajone sprogusį droną. Tokiomis aplinkybėmis reikalauti besąlygiško pasitikėjimo valdžios pareiškimais nėra pagrindo.

Susikompromitavusi valdžia prašo tikėti jos žodžiais, nors dronų incidentai lieka nepaaiškinti

Nuo spalio 18-osios incidento iki lapkričio 22-osios praėjo 35 dienos. Kaip žinoma, Lietuvos kariuomenė skelbė stebėjusi objektą dar 30–40 kilometrų Lenkijos teritorijos gilumoje, o Lenkijos kariuomenės radarų duomenys tokio skrydžio nepatvirtino. Viešai pateikto galutinio šio prieštaravimo paaiškinimo ir bendros tyrimo grupės išvadų iki šiol nėra. Kalbama apie Lietuvos teritorijoje sprogusį objektą, o ne teorinį pavojų. Visuomenei reikia žinoti jo paleidimo vietą, patvirtintą maršrutą ir priežastis, dėl kurių jis atsidūrė Lietuvoje. Susitikimai apie civilinę saugą šių atsakymų nepakeičia. Dabar Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva neleido naudoti savo oro erdvės atakoms prieš Rusijos taikinius. Tačiau leidimo nesuteikimas neatsako į klausimą, ar oro erdve galėjo būti pasinaudota be leidimo. Baltijske, kur įsikūrusi Rusijos Baltijos laivyno bazė, lapkričio 21 d. vakare pranešta apie girdėtus sprogimus, galimą dronų aktyvumą ir oro gynybos veiklą. „The Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos stebėjimo kanalais, paskelbė šiuos pranešimus, tačiau nurodė negalėjęs nepriklausomai patvirtinti nei sprogimų, nei smūgio bazei. Publikavimo metu Rusijos institucijos nebuvo patvirtinusios pataikymo, žalos ar aukų. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad įtartinų objektų nefiksuota, o vakaras ir naktis buvo vieni ramiausių pastaruoju metu. „Labai svarbu kalbėti faktais ir nesivadovauti prielaidomis. Mūsų rekomendacija visą laiką yra, kad nereikėtų įsitraukti į tokius dezinformacinius suktukus“, – pasakė V. Vitkauskas. Šis reikalavimas neįsitraukti į dezinformacinius suktukus pirmiausia galioja ir institucijoms. „Neužfiksavome“ nėra tas pats, kas „patikrinome ir patikimai atmetėme“. Rugsėjį Lietuvoje dėl galimo drono pakelti naikintuvai nustatė paukščių būrį. Atskiru tos pačios dienos atveju Kaliningrado link skridęs objektas liko tiksliai neatpažintas. Todėl klausimas, kaip atmetama priešinga klaida – droną palaikyti nepavojingu objektu, – yra pagrįstas. Duomenų, kad taip nutiko šįkart, nėra, tačiau pasakojimas apie ramią naktį atpažinimo patikimumo nepaaiškina. Dar daugiau – etatinis valstybinio transliuotojo bei kitų nepriklausomų užsakomųjų kanalų komentuotojas, diplomatas Eitvydas Bajarūnas iškėlė galimos Rusijos provokacijos versiją, tuo pat metu pripažindamas, kad trūksta įrodymų jo versijai pagrįsti... Galimos atakos Kaliningrado srityje faktas taip pat dar nėra nepriklausomai patvirtintas. [embed:689627360b6f] Viešuose Lietuvos pareigūnų paaiškinimuose neatskleista, ar tikrintas ir nesankcionuoto drono paleidimo iš Lietuvos teritorijos scenarijus. Oficialių patikinimų vertę primena slapto CŽA kalėjimo, kurį kuravo tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, istorija. Europos Žmogaus Teisių Teismas Lietuvos atsakomybę nustatė jau trijose bylose – 2018, 2024 ir 2026 metais. Tačiau net po teismų sprendimų valstybės lyderis Gitanas Nausėda šių metų liepą apie kalėjimą pareiškė: „Manau, kad nebuvo.“ Kalėjimo nebuvo, kankinimų nebuvo – nors tai teismo pripažinti faktai. O pinigai dėl įvykdytų nusikaltimų prieš kalėjime kankintus žmones sumokėti. Ir sumokėjo juos ne konkretūs nusikaltėliai, o visi Lietuvos mokesčių mokėtojai. Žinoma, visa tai, kas aukščiau išvardinta, nėra dabartinės dronų operacijos įrodymas. Tai tik konkretūs precedentai, kodėl susikompromitavusios valdžios žodžiais negalima pasitikėti besąlygiškai. Po 35 dienų visuomenei vis dar trūksta ankstesnio incidento išvadų (beje, kaip ir vėlesnių), o dėl naujojo jau dalijami kategoriški patikinimai. Valdžios atstovai, kurie vietoj aiškių atsakymų dažniausiai kartoja nuvalkiotus lozungus ir reikalauja aklo pasitikėjimo, nekelia jokio pasitikėjimo. Čia turbūt net neverta priminti dabartinių valdančiųjų melo simbolio – Vilijos Blinkevičiūtės. Su oro balionais nesusitvarkome, dėl paukščių keliame naikintuvus, dalis objektų lieka neatpažinti, o visuomenei vis tiek siūloma pasitenkinti kategoriškais patikinimais.