Rusija praranda po pusantro tūkstančio karių per parą, skelbia karybos žinovas Linas Linkevičius

2026 m. rugsėjo 21 d. paskelbtame interviu Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius svarstė, kad Rusijai teks papildyti kariuomenę, net jeigu žmonių telkimas karui oficialiai nebus pavadintas mobilizacija. Šį poreikį jis grindė karių nuostoliais: „Vis tiek, jeigu per parą prarandama apie pusantro tūkstančio karių vidutiniškai, tai iš kažkur jie turi atsirasti.“ Rusijos padėtį fronte diplomatas apibūdino kaip visišką aklavietę.

Tokie pareiškimai formuoja visuomenės supratimą apie Rusijos galimybes tęsti karą. „Ekspertai.eu“ dar 2026 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į L. Linkevičių, prašydami nurodyti, kokiais šaltiniais jis grindžia skelbiamus nuostolius. Diplomato paprašyta patikslinti, ar jo nurodomas skaičius apima tik žuvusius karius, ar ir sužeistuosius, bei pateikti karinius rodiklius, kuriais remdamasis jis konstatuoja Rusijos aklavietę. Taip pat teirautasi, kokius konkrečius veiksmus ambasadorius laiko oficialiai nepaskelbta mobilizacija ir ar, jo duomenimis, ji jau vyksta. Kalbėdamas apie saugumą, L. Linkevičius teigė, kad Ukraina laimėjo laiko sau, Lietuvai ir NATO, „kad galėtume pajėgumų spragas užpildyti“. Siekdama išsiaiškinti, kaip šis laikas panaudotas ir kiek Lietuva pasirengusi apsiginti, redakcija paprašė įvardyti po tris svarbiausias Lietuvos arba NATO gynybos spragas, kurias jau pavyko pašalinti ir kurios tebėra neužpildytos. Su dideliu nusivylimu tenka pranešti, kad karo reikalų analitiko L. Linkevičiaus atsakymų negavome net po dviejų priminimų. Grėsmių akivaizdoje ambasadoriaus žodžiai teikia vilties: Ukraina mums iškovojo laiko pasirengti. Tik pasakyti, kiek to laiko dar turime ir ką jau spėjome padaryti, pats ambasadorius per daugiau nei septynias savaites laiko nesurado.