Prokuratūra nurodė Seimui imtis priemonių, kad dingę valstybės dokumentai būtų grąžinti valstybei(8)

Dingę dokumentai, ypač susiję su kruvinąja Sausio 13-ąja – labai svarbūs

2024 m. rugsėjo 3 d. vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Prokuratūra nurodė Seimui imtis priemonių, kad dingę valstybės dokumentai būtų grąžinti valstybei.“

2024 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ugnė Rinkevičienė Seimo kanceliarijai nurodė imtis priemonių, kad nustatyti, kur yra dingę svarbūs valstybės dokumentai, ir užtikrinti jų perėmimą valstybės nuosavybėn.

Principinga prokurorė Seimui nurodė, kad Lietuvos Respublikai ir jos istorijai svarbių dokumentų saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, kurio 4 straipsnyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu valstybei reikšmingi dokumentai yra saugomi asmeniniuose archyvuose, jie privalo būti perduoti kompetentingiems subjektams, kadangi tokio pobūdžio dokumentai yra iš civilinės apyvartos išimti daiktai. Šį žingsnį prokuratūra žengė po to, kai patikrino penkiolikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų pateiktą informaciją ir nustatė, kad signatarų nurodytų dokumentų nėra nė viename Lietuvos valstybės archyve, tik kai kurių signatarų archyve yra keleto dingusių dokumentų kopijos.

Dar 2021-06-14 d. penkiolika Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kreipėsi į Seimo valdybą dėl svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo iš Seimo:

- LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr.I-921 ir 1991-01-13 Nr.13-I-943) sudarytų komisijų veiklos medžiagų dėl 1991-01-08 d. įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir 1991-01-13 d. Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybių;

- LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiagos nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio;

- beveik visos 1991-01-13 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-936 sudarytos LR Laikinosios gynybos vadovybės medžiagos;

- XII šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylų;

- XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagos: 1989 m. išrinktų deputatų K. Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylų, dalies 1989 m. vykusių rinkimų komisijų medžiagų, 1988-1990 metų XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisijų darbo medžiagų, t.t. Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagų.

Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai buvo pavesta tai išnagrinėti ir spręsti. Jokio sprendimo ir net atsakymo nesulaukus, 2023-01-18 raštu Zigmas Vaišvila kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas klausimą dėl Seimo komisijos sudarymo dėl šių Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybių ištyrimo įtraukti į Seimo plenarinių posėdžio darbotvarkę ir neatidėliotinai priimti šiuos 15 signatarų.

Seimo pirmininkei nereaguojant dėl neatidėliotino 15 signatarų priėmimo, 2023-02-20 d. Z. Vaišvila dėl to kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas įstatymą ignoruojančią Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Ši Seimo pirmininkė atsiliepimu į skundą patvirtino šias aplinkybes, tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl dėl šio valstybei svarbaus klausimo nepriima 15-os signatarų.

Š. m. rugsėjo 10 d. teismas nagrinės šią bylą. Gėdingą Lietuvai bylą. Gėdingą dėl tokio Seimo ir tokios Seimo pirmininkės, apsimetančių, kad nesupranta šio klausimo svarbos, dėl nesudaromos Seimo laikinosios komisijos šioms aplinkybėms ištirti.

Prokuratūra dėl nusikaltimo senaties baudžiamojo persekiojimo priemonių taikyti nebegali, tačiau viešojo intereso gynimo prokurorė Ugnė Rinkevičienė principingai įvykdė savo pareigą ir nurodė Seimui imtis būtinų priemonių, kad valstybei svarbūs dokumentai būtų grąžinti valstybei.

Ar naujas Seimas bus toks pat bevalis, bijantis Seimo laikinojoje komisijoje apklausti, pvz. Vytautą Landsbergį?