Prahos pavasariui – 45-eri(6)

Sausio 5-ąją sukanka 45-eri metai nuo Prahos pavasario – istorinio bandymo demokratizuoti tuometinės Čekoslovakijos komunistinę sistemą.

Prahos pavasaris (ček. Pražské jaro , slovak. Pražská jar ) prasidėjo 1968-ųjų sausio 5 dieną ir truko iki rugpjūčio 21-osios.

Atšilimas prasidėjo, kai pirmuoju Čekoslovakijos komunistų partijos sekretoriumi buvo išrinktas slovakų kilmės Aleksandras Dubčekas (1921-1992). Jis bandė įgyvendinti vadinamąjį „socializmą žmogišku veidu“.

1968-ųjų balandį Čekoslovakijoje buvo paskelbta politinių permainų programa „Čekoslovakijos kelias į socializmą“. Šalyje buvo panaikinta cenzūra, pasirodė publikacijų spaudoje, smerkiančių komunistų partijos politiką.

Tiesa, Čekoslovakijoje destalinizacija prasidėjo dar apie 1960-uosius, kai šalį valdė Antonínas Novotný (1904-1975).

Tačiau jo ir įpėdinio A. Dubčeko reformoms nebuvo lemta išsipildyti: 1968 metų rugpjūčio 20-21 d. 2000 TSRS tankų įvažiavo į Čekoslovakiją. Prasidėjo operacija „Dunojus“, kurios metu nužudyti 108 čekai ir slovakai, apie 500 sužeista. Čekoslovakijoje atsidūrė keli šimtai tūkstančių tarybinių karių.

Protestuodamas prieš invaziją, 1968 metų rugsėjo 8-ąją Varšuvoje susidegino lenkų mokytojas Ryszardas Siwiecas (1909-1968).

1968 metų rugpjūčio 25-ąją Maskvos Raudonojoje aikštėje buvo surengta protesto akcija, kurioje aštuoni disidentai kelias minutes piketavo su plakatais „Gėda okupantams“, „Mes prarandame geriausius draugus“, „Šalin rankas nuo Čekoslovakijos“, „Už mūsų ir jūsų laisvę“ ir kt. Netrukus jie buvo suimti KGB darbuotojų.

Tarybinė invazija Čekoslovakijoje truko iki 1968-ųjų rugsėjo 20 dienos. A. Dubčeką pakeitė taip pat slovakų kilmės Gustávas Husákas (1913-1991). Prahos pavasaris baigėsi.