Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Penktadienį darbą pradėjo naujasis Seimas. Sprendžiant iš tos įtampos, kurios žiežirbas galėjo stebėti taip pat ir televizijos žiūrovai, šiandien sunku pasakyti, ar dabartinis Seimas dirbs visą kadenciją, ar prireiks priešlaikinių rinkimų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, demonstratyviai neatvykdama pasveikinti naujojo parlamento, parodė, kad yra pasirengusi atskleisti, kas Lietuvos politiniame gyvenime svarbiausias žaidėjas. Prezidentė šiandien gerokai populiaresnė nei parlamentas, pliekti „darbiečius“ viešojoje erdvėje yra tapę gero tono ženklu (ypač tose žiniasklaidos priemonėse, kurios mielai priglaudė DP pinigų srautus, skirtus intensyviai politinei reklamai), tad pasiskelbdama kovotoja už „moralią politiką“ D. Grybauskaitė turi svarbius politinius kozirius savo rankose.
Beje, siūlau pernelyg neįsijausti į mums primetamą pasirinkimą: ar mes palaikome D. Grybauskaitę, ar V. Uspakichą. Tai panašu į įtaigavimą, kad mes tegalime rinktis tarp Pepsi ir Coca .
Jei tie politikai, kurie šiandien piktai keikia V. Uspakichą, iš teismų būtų reikalavę teisingumo, o ne politinių užsakymų vykdymo, dabartinių politinių keblumų nebūtų kilę.
Pernelyg ilgai iš teisingumo ir tiesos siekio buvo šaipomasi, tad nėra ko stebėtis, jog šiandien yra situacija, kai formaliai teisėti rinkimų nugalėtojai nekelia pagarbos, tačiau nėra ką atsakyti į jų kontrargumentą, kad mojuodami kumščiais po mūšio esame veikiau juokingi nei pavojingi.
Naujoji dauguma Seime taip pat turi savų kozirių politiniame žaidime su Prezidente. Po to, kai prie naujosios valdančiosios koalicijos prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kiekybiniu požiūriu ši koalicija atrodo įspūdingai ir gali nesibaiminti Prezidentės grūmojimo, o V. Uspakichas TV laidoje gali sakyti, kad maža kas ir dėl kokių priežasčių neateina į pirmąjį Seimo posėdį, esą to, kad D. Grybauskaitės nebuvo, jis net nepastebėjo.
Tačiau ne viską lemia vien kiekybė – nors naujoji dauguma sugeba susitelkti, kai reikia dalintis politinius postus, tačiau tai vis vien yra lydekos, gulbės, vėžio koalicija, įkurią įsiterpė lenkiškas zuikutis, šuoliuojantis Varšuvos link. Kalbos apie pasiektą sutarimą dėl programinių nuostatų bent jau manęs neįtikina. Nebent tai artimiausio mėnesio veiklos programa, dėl kurios, spėju, valdantieji dar gali susitarti.
Kitas dalykas – „darbiečiai“ gerai prisimena, kaip jau kartą LSDP juos be ceremonijų išstūmė iš valdžios vežimaičio, ir šie prisiminimai trukdys tikram pasitikėjimui koalicijos viduje. „Juoduoju arkliuku“ koalicijoje bus LLRA.
Koalicijos partneriai ramiai išklausė LLRA atstovų tvirtinimų, jog šie reikalaus, kad naujoji koalicija gerbtų tradicinę šeimą, daug dėmesio skirtų gyvybės apsaugos klausimams, tačiau išgirdo, regis, tik norą peržiūrėti galimybę asmens tapatybės dokumentuose naudoti taip pat ir lenkiškus rašmenis bei peržiūrėti kai kuriuos Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus sprendimus.
Nelabai suprantu ir tai, ką LLRA atstovai veiks su Energetikos ministerija. Iki šiol ši partija kur kas labiau akcentavo švietimo, socialinės apsaugos, bet ne energetikos klausimus.
Nepamirškime ir to, kad Darbo partija prieš rinkimus išsakė daug abejonių, ar apskritai reikalinga atskira ministerija energetikai. Na taip, jei visus energetikos klausimus Lietuvoje nuo šiol spręs „Gazprom“ vadovybė, tai energetikos ministro nereikia.
Tačiau juk yra ambicinga „biokuro revoliucijos“, kaip alternatyvos naujos atominės elektrinės statybai, idėja, dėl kurios tarsi naujoji koalicija sutaria.
Kalbant apie sutarimus, kurie nesurašomi viešomis sutartimis, įsiminė Algirdo Butkevičiaus frazė, jog kiekvienos ministerijos vertė esą priklauso nuo to, kiek Europos Sąjungos lėšų per ją kadencijos metu teks „įsisavinti“. Šokiruojantis atvirumas?
Deja, panašiai, tik gal ne taip garsiai buvo kalbama ir prieš ketverius ar aštuonerius metus. Šiandien galime tik dar kartą atsidusti, jog Lietuvos politiniame gyvenime nedaugėja rūpinimosi bendruoju gėriu, o valstybė suvokiama kaip UAB, kurios akcijas per rinkimus perima naujoji valdžia.
Vis laukiame politikų, kurie maloniai nustebintų, pareiškę, kad ateina ne valdyti, bet tarnauti, nes esą suvokia, jog tikrasis valstybės savininkas yra tauta, o ne kuri nors politinė institucija.
Kol kas nesulaukiame. Tad verta prisiminti dzenbudistinę pasakėčią. Mokytojas kartą buvo paklaustas, kiek dar ilgai teks laukti gerų permainų, kad pasaulis taptų kur kas geresnis. Mokytojas atsakė: vien tik laukiant gali tekti laukti ypač ilgai.
Prieš rinkimus rašiau, kad turėsime apsispręsti, ar norime tikrų permainų, ar mus tenkina status quo . Nors po rinkimų būta kalbų apie suveikusią politinę švytuoklę, tačiau, mano įsitikinimu, galima drąsiai teigti, kad rinkimų rezultatai rodo, jog dėl tikrų permainų dar nenorime stengtis.
Turiu galvoje ne vien tai, kokios partijos sėkmingiausiai pasirodė per rinkimus, bet dar labiau tai, jog reitingavimas ir balsavimas vienmandatėse apygardose ir vėl buvo palankus politinio gyvenimo senbuviams, partiniam elitui. Aišku, buvo kelios išimtys, tačiau jos tik patvirtina taisyklę.
Rinkimus laimėjo sistema. Pasikeitė tik ją aptarnaujančių politikų pavardės.
Neturėjau iliuzijų, kad Seimas per rinkimus gali radikaliai pasikeisti, tačiau apsirikau, manydamas, kad šiame Seime turėsime stiprią ir kokybiškai naują opoziciją, kuri galėtų toliau telkti žmones ir brandinti politines alternatyvas. Šiuo metu dėl to nesu tikras.
Svarbiausia opozicine jėga, be abejonės, bus Tėvynės sąjunga. Patyrę politikos „vilkai“ nepraleis progos pasišaipyti iš į valdžią patekusių naujokų, kur kas menkiau išmanančių Seimo statuto subtilybes.
Tačiau sunku pasakyti, kiek ši partija pati sugebės rodyti moralios politikos pavyzdį. Pavyzdžiui, išspręs V. Matuzo tipo veikėjų problemą, permąstys savo santykį su Valstybės saugumo departamento siekiu būti valstybe valstybėje. Būtų gerai, jei Tėvynės sąjungos lyderiai matytų plačiau nei vien naujos atominės elektrinės statybų projektas, daugiau dėmesio skirtų bendravimui su paprastais Lietuvos žmonėms, įsiklausytų į jų rūpesčius ir abejones.
Vis dar tikiu šios partijos potencialu ir svarba Lietuvai, tačiau man sunku suprasti, kas supančioja jos vadovybės rankas, kai iškyla būtinybė ginti bendrąjį interesą nuo kurios nors politinės ar verslo grupuotės.
Eugenijaus Gentvilo grįžimas į politiką – geras ženklas liberalams. Tai visai kito kalibro ir akiračio politikas, nei Gintaras Steponavičius ar Dalia Teišerskytė.
Deja, ir perspektyvus E. Gentvilo mokinys E. Masiulis bent kol kas neužaugo iki savo mokytojo lygio. Tiesa, visai neaišku, kiek kolegos frakcijoje bus pasiruošę įsiklausyti į politikos veterano poziciją.
Taip pat kol kas neaišku, ką šioje frakcijoje veiks Vitalijus Gailius. Kiek žinau, į liberalų gretas jis pateko veikiau kelių aktyvių partijų skyrių nei partijos vadovybės iniciatyva.
Nesu tikras, kad šiam politikos naujokui bus lengva priprasti prie Seimo gyvenimo paradoksų.
Dar sunkiau prognozuoti „Drąsos kelio“ frakcijos vaidmenį Seime. Man asmeniškai labai gaila, kad į Seimą nepateko šios partijos sąraše kandidatavę Gintaras Aleknonis ir Gintaras Dručkus. Jiems trūko nedaug. Tačiau yra, kaip yra, ir dabartinė DK frakcija neformaliai suskilusi į mažiausiai dvi.
Nepartiniai Algirdas Patackas ir Aurelija Stanckinienė turi darbo Seime patirties ir yra pernelyg savarankiškos asmenybės, kad vykdytų neformalaus frakcijos lyderio Valdo Vasiliausko sumanymus. Pastarajį galima pasveikinti, jog jis sėkmingai perėmė į savo rankas „Drąsos kelio“ kontrolę.
Jo bėda ta, kad, kaip parodė rinkimų kampanija, jam trūksta gabumų turimą įtaką kūrybiškai panaudoti. Į jo dejones, kad „Drąsos kelias“ nuolat susiduria su juodųjų technologijų veikimu, galima atsakyti, kad didžiausią kaltę derėtų prisiimti jam pačiam.
Nežinau, ką jis įrodė N. Venckienei, bet pastaruoju laikotarpiu praktiškai kiekvienas jos viešas kalbėjimas mažina jos populiarumą, ir ji tampa vis labiau panaši į tą politinę karikatūrą, kurią taip atkakliai bando primesti „Lietuvos rytas“ ar „Delfi.lt“. Turiu vilties, kad tai laikina, tačiau kyla daug abejonių, ar DK frakcija iš tiesų sugebės būti reikšminga politine jėga Seime.
Daug labiau tikiu neformalių frakcijų politine galia. Man iš tiesų ramiau, jog abejotinų vertybinių nuostatų daugumos Seime yra tokie parlamentarai, kaip A. Patackas, A. Stancikienė, P. Urbšys, V. Gailius, E. Gentvilas, N. Puteikis, P. Saudargas, L. Kazlavickas, R. Baškienė. Turiu vilties, kad taip pat ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai taps svarbia užtvanka tradicinę šeimos sampratą ignoruojantiems politiniams sprendimams.
Tačiau, deja, turiu mažai abejonių, kad mūsų laukia itin sudėtingas politinis laikotarpis. Pribrendusios giluminės valstybės problemos vargu ar bus sprendžiamos, praraja tarp politinio elito ir likusios visuomenės nesumažės.
Dabartinę situaciją galima vertinti kaip politinės krizės gilėjimą. Tiesa, kiekviena krizė turi ir teigiamą pusę – ji skatina imtis atsakomybės ir padaryti bent tai, kas nuo mūsų priklauso.
Šiandien svarbiausi atsakymai bręsta ne Seime ar Prezidentūroje, bet už politinių institucijų ribų. Valstybės ateitis daugiausia priklausys nuo to, kiek piliečiai norės būti atsakingi ir veiklūs.
Garsaus amerikiečių mąstytojo prieš kelis šimtmečius pasakyta frazė tikrai nepraranda aktualumo ir šiandien: „Jei valžia bloga, bet piliečiai geri, tai visada galima valdžią pataisyti. Tačiau net jei valdžia gera, bet piliečiai blogi, tai ir valdžia neišvengiamai suges.“
Komentarai (21)
aciu,kad verciat teksta ir musu samoninguma;
Naujoji zeme. Astronomai atrado irodymu,kad visata pradejo egzistuoti pries 15 milijardu metu,po gigantisko sprogimo ir nuo tada pleciasi. Ji ne tik pleciasi ,bet darosi vis sudetingesne ir ivairesne. Kai kurie mokslininkai taip pat teigia,kad sis,nuo vienoves iki ivairoves veiksmas, kada taps atvirscias. Tuomet visata nustos plestis ir prades trauktis ir galutinai griz i neisreikstuma i neisivaizduojama nieka,is ko ji ir atsirado- ir tur but pakartos ta gimimo,pletros,mazejimo ir mirties cikla vel ir vel. Koks to tikslas?" Kam visatai tas rupestis,kam jai egzistuoti?" ,klausia fizikas Stephen Howking,tuo paciu suprasdamas,kad jokie matematiniai modeliai ,neatsako i ta klausima. Jei tu paziuresi labaiu i vidu nei i isore,tu pamatysi kad tu turi vidini ir isorini tiksla,ir kadangi tu esi mikrokosminis makrokosmoso atspindys,tai is to seka,kad visata taip pat turi isorini ir vidini,muo taves neatskiriama tiksla. Isorinis visatos tikslas kurti formas joms saveikaujant patirti-zaidima,drama,svajojima,sapna ar kazka panasaus ,kaip tu ta sugalvosi pavadinti. Jos vidinis tikslas yra prizadinti formoje neisreiksta esme. O tuomet suvienyti isorini ir vidini tiksla ir isreiksti esme-samone-formoje ir taip pakeisti visa pasauli. Sis transformacijos tikslas yra nesuvokiamas zmogaus protui. Bet neziurint i tai ,tai yra siuo metu,sioje planetoje leista mums ivykdyti uzduotis. Tai isorinio ir vidinio tikslo suvienijimas. Pries pamatant kaip visatos pletimasis ir traukimasis veikia musu gyvenima,mes turime sulaikyti prota ir nepriimti viska kas pasakyta apie visatos prigimti kaip absoliucia tiesa. Jokios mintys ir jokios matematines formules nagali paaiskinti begalybes. Jokios mintys negali talpinti visumos neaprepiamuma. Realybe yra suvienyta visuma,bet mastymas visa tai suskaido i fragmentus. Tai sukelia esminius nesusivokimus,kaip pavyzdziui ,cia yra atskiri ivykiai ir dalykai,ar TAI yra TO priezastis. Kiekviena mintis savyje talpina perspektyva ir kiekviena perspektyva,savo prigimtimi yra ribota,kas reiskia,kad tai nera visiska tiesa,na bant jau neabsoliuti. Tik visuma yra tiesa,bet visuma negali buti apibudinta ar suvokta. Ziurint i tai is uz suvokimo ribu,viskas kas vyksta,vyksta dabar. Viskas kas buvo ar bus yra dabar,ne laiko dispozicijoje,kas tera proto konstrukcija. Kad pailiustruoti reliatyvia ir absoliucia tiesa,isivaizduok sauleteki ir saulelydi. Kai mes sakome kad saule pateka ryte ir leidziasi vakare,tai yra tiesa,bet tik salyginai. Jei ziureti is absoliuto ,tai yra netiesa. Tik is ribotos stebetojo pozicijos,esancios zemeje arba nedaug auksciau virs jo,saule pateka ir leidziasi. Bet jei tu esi aukstai kosmose,tu pamatysi kad saule nei teka nei leidziasi,o sviecia nenutrukstamai. Ir,net po to kai tai suvokiame,mes ir toliau mes kalbame apie sauleteki ir saulelydi,tebematome to grozi,tapome tai,rasome poemes,net zinodami,kad tai labiau salygine nei absoliuti tiesa. Taigi leiskite pakalbeti apie kita salygine tiesa:visatos virsma formomis ir jos grizima i beforme busena,kas talpinama ribotoje laiko perspektyvoje ir ribotame poziuryje ir kokia itaka tai daro musu paciu gyvenimui. Savoka "mano gyvenimas",beje ir tera minciu sukurta ribota perspektyva,dar viena salygine tiesa. Neabejotinai cia nera tokio dalyko kaip "tavo" gyvenimas,kadangi tu ir gyvenimas nera atskiros,o viena savoka. Eckhart Tolle
taip... politinis vaizdelis nekoks... labai nusivyliau DK isrinktais zmonemis,ypac Patacku ir Matuleviciumi. Abu, matomai, buvo infiltruoti-vienas konservatoriu,kitas- neaiskiu senu strukturu. O ir kiti du -neaiskus zmones,paliekantys N. V. viena 'ant ledo'. Paprasciausiai -isdavikai. Nusivyliau ir ekspertais,nes jau ir jie seniai pila purva ant p. N. V. Kuo siais laikais galima pasitiketi? Taip agitavau uz Patacka,o jis pasirode tik konservu klapciuku.... Rasau paskutini komentara ekspertuose,nes jau nebeaisku ir kam sis portalas ir jo steigejai tarnauja,kuo jis geresnis uz Komjaunimo tiesa,KK? Nuvylete ziauriai,p. Nakai,Boravski ir kt... Maniau,kad turite dar kiek padorumo ir sazines. Deja. Ir del ko? Del trupinio aukso, gardaus valgio sauksto... Ate.
„Baisioji“ mailiaus byla, kas tai? Ar tai komedijų teatras? Ar absurdo teatras? Ar tai sumokėti pinigai už netikros bylos pagaminimą? Ar tai tyrėjų kvailumas ar tyrėjų daromi nusikaltimai? Ar tas ir tas vienu kartu? Byla tęsiasi jau 3 metus ir niekam, nei žiniasklaidai, nei politikams, nei teisėsaugai plačiaja prasme ji nebesvarbi, nors byla buvo skelbta kaip rezonansinė, niekas ja nebesidomi. Gal tik tiek ir tereikėjo - „patrimituoti“ ir į krūmus? Inkvizicija paskelbė žmones raganomis ir bando krauti laužą. Nors byloje nieko nėra ir negali būti, vien tik paistalai ir absurdas, toliau skleidžiamas melas ir blefas. 1. Ikiteisminis tyrimas pradėtas visiškai be jokio pagrindo (galima paskaityti: „Mailiaus“ byla: kaip FNTT tarnyboje „gaminami“ ikiteisminiai tyrimai, su pridėtu FNTT dokumentu) 2. Prokuroro kaltinamasis aktas remiantis „tyrėjų“ „ištyrimu“ surašytas visiškai nesuprantamai, be jokių, visiškai be jokių įrodymų, be jokių paaiškinimų, su prieštaravimais, be jokio pagrindo surašytais BK straipsniais (tokius kaltinimus galima surašyti kiekvienam praeiviui, teisėja jau buvo atmetusi tuos visus kaltinimus kaip nepagrįstus, bet prokuroras skundė tą atmetimą, nors tam neturėjo jokios teisės, nes tai priklauso ikiteisminio tyrimo medžiagai, o ne teisminiam nagrinėjimui, teismo procesas net nebuvo prasidėjęs) 3. Prokuroras Dainius Baraniūnas net sušilęs prieštaravo valstybės tarnautojų, aukštų pareigūnų - liudininku, kurie kaip patys sako „daug blogo žino apie mailiaus bylą“, pakvietimui liudyti teisme. Bet teisėjas kitų proceso dalyvių prašymu vis tik kvies į teismo posėdžius liudyti: Remigijų Žemaitaitį, seimo narį, buvusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį, Kęstą Komskį, seimo narį, buvusi Antikorupcijos komisijos pirmininką, pagal seimo Etikos komisijos išvadas atleistą iš pirmininko pareigų nes kišosi į „mailiaus“ bylą), Valentiną Mazuronį, seimo narį, Raimundą Palaitį, buvusi VRM ministrą, kuriam yra (buvo) pavaldi FNTT, kurioje ši „mailiaus“ byla sukurta, Saulių Silicką, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorių. Labai keista, kad prokuroras Dainius Baraniūnas nenori kviesti šių liudininkų, kurie „žino daug blogo“ (ir patys tą sako) ir galėtų liudyti prokuroro naudai? Iki šio momento nei vienas prokuroro kviestas liudininkas neliudijo nieko blogo (yra garso įrašai) prieš bandomus apkaltinti asmenis, nes visi veiksmai „mailiaus“ byloje atlikti visiškai teisėtai, be menkiausių pažeidimų. (kodėl kviečiami liudyti anksčiau minėti pareigūnai, galima trumpai paskaityti komentare per Google: Liudininkai „mailiaus“ byloje) Viena televizija nufilmavo proceso dalyvio paaiškinimus, kodėl reikia kviesti šiuos svarbius liudininkus, bet televizija kažkodėl šio reportažo nerodo, gal kažkas draudžia, gal kažkam nenaudinga ši informacija, nes ši informacija kenkia netikros „mailiaus“ bylos gamintojams ir užsakytojams (dabar jie dreba). Visuomenės nariai, nebijokite, drąsiau, kviečiame visas žiniasklaidos priemones pasidomėti kas čia vyksta šioje netikroje sužlugusioje „mailiaus“ byloje! Pakvieskite į televizijas diskusijai! Žmogaus teisių gynėjai, aū, aū, atsiliepkite! Ar kam nors tai svarbu, nes rytoj raganomis būsite jūs?!!
„Baisioji“ mailiaus byla, kas tai? Ar tai komedijų teatras? Ar absurdo teatras? Ar tai sumokėti pinigai už netikros bylos pagaminimą? Ar tai tyrėjų kvailumas ar tyrėjų daromi nusikaltimai? Ar tas ir tas vienu kartu? Byla tęsiasi jau 3 metus ir niekam, nei žiniasklaidai, nei politikams, nei teisėsaugai plačiaja prasme ji nebesvarbi, nors byla buvo skelbta kaip rezonansinė, niekas ja nebesidomi. Gal tik tiek ir tereikėjo - „patrimituoti“ ir į krūmus? Inkvizicija paskelbė žmones raganomis ir bando krauti laužą. Nors byloje nieko nėra ir negali būti, vien tik paistalai ir absurdas, toliau skleidžiamas melas ir blefas. 1. Ikiteisminis tyrimas pradėtas visiškai be jokio pagrindo (galima paskaityti: „Mailiaus“ byla: kaip FNTT tarnyboje „gaminami“ ikiteisminiai tyrimai, su pridėtu FNTT dokumentu) 2. Prokuroro kaltinamasis aktas remiantis „tyrėjų“ „ištyrimu“ surašytas visiškai nesuprantamai, be jokių, visiškai be jokių įrodymų, be jokių paaiškinimų, su prieštaravimais, be jokio pagrindo surašytais BK straipsniais (tokius kaltinimus galima surašyti kiekvienam praeiviui, teisėja jau buvo atmetusi tuos visus kaltinimus kaip nepagrįstus, bet prokuroras skundė tą atmetimą, nors tam neturėjo jokios teisės, nes tai priklauso ikiteisminio tyrimo medžiagai, o ne teisminiam nagrinėjimui, teismo procesas net nebuvo prasidėjęs) 3. Prokuroras Dainius Baraniūnas net sušilęs prieštaravo valstybės tarnautojų, aukštų pareigūnų - liudininku, kurie kaip patys sako „daug blogo žino apie mailiaus bylą“, pakvietimui liudyti teisme. Bet teisėjas kitų proceso dalyvių prašymu vis tik kvies į teismo posėdžius liudyti: Remigijų Žemaitaitį, seimo narį, buvusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį, Kęstą Komskį, seimo narį, buvusi Antikorupcijos komisijos pirmininką, pagal seimo Etikos komisijos išvadas atleistą iš pirmininko pareigų nes kišosi į „mailiaus“ bylą), Valentiną Mazuronį, seimo narį, Raimundą Palaitį, buvusi VRM ministrą, kuriam yra (buvo) pavaldi FNTT, kurioje ši „mailiaus“ byla sukurta, Saulių Silicką, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorių. Labai keista, kad prokuroras Dainius Baraniūnas nenori kviesti šių liudininkų, kurie „žino daug blogo“ (ir patys tą sako) ir galėtų liudyti prokuroro naudai? Iki šio momento nei vienas prokuroro kviestas liudininkas neliudijo nieko blogo (yra garso įrašai) prieš bandomus apkaltinti asmenis, nes visi veiksmai „mailiaus“ byloje atlikti visiškai teisėtai, be menkiausių pažeidimų. (kodėl kviečiami liudyti anksčiau minėti pareigūnai, galima trumpai paskaityti komentare per Google: Liudininkai „mailiaus“ byloje) Viena televizija nufilmavo proceso dalyvio paaiškinimus, kodėl reikia kviesti šiuos svarbius liudininkus, bet televizija kažkodėl šio reportažo nerodo, gal kažkas draudžia, gal kažkam nenaudinga ši informacija, nes ši informacija kenkia netikros „mailiaus“ bylos gamintojams ir užsakytojams (dabar jie dreba). Visuomenės nariai, nebijokite, drąsiau, kviečiame visas žiniasklaidos priemones pasidomėti kas čia vyksta šioje netikroje sužlugusioje „mailiaus“ byloje! Pakvieskite į televizijas diskusijai! Žmogaus teisių gynėjai, aū, aū, atsiliepkite! Ar kam nors tai svarbu, nes rytoj raganomis būsite jūs?!
“Iš esmės galėjo pakisti Seimo rinkimų rezultatai 2004 metais, kai DP laimėjo net 39 vietas Seime.” Jūsų teiginį pakreipiu kiek kita linkme. Tiesą sakant, griaustinis jau ketvirtą kartą trenkė į tą pačią vietą. Kalbu apie ypatingą “lietuviškojo proporcingumo” palankumą populistinėms vieno žmogaus partijoms. Štai faktai: 2000m. – Paulausko partija daugiamandatėje gavo 18 vietų; 2004m. – Uspaskis – 22; 2008m. – Valinskas – 13; 2012m. – Uspaskis – 17. Jei vietoj Europoje nelabai naudojamos”Vienos Visos Šalies dydžio “ apygardos naudotume daug dažniau sutinkamą variantą – keletą regioninių proporcinių apygardų – Vadas galėtų figūruoti tik viename kuriame nors regioniniame partijos sąraše. Savaime aišku, jog tai ženkliai sumažintų vieno žmogaus partijos mandatų kiekį. Neabejoju, kad ši rinkimų teorijos abėcėlė puikiai žinoma “nepopulistinėse” partijose. Kodėl niekas nesikeičia? Atsakymas gali būti tik vienas – naujoji regioninių apygardų sistema nėra tokia palanki tų partijų elitams – šie patirtų aštresnę vidinę konkurenciją. Elitas nesiims nieko, kas galėtų nors per nago juodymą suteikti jam mažiau perrinkimo garantijų. Jau geriau populistai toliau siūbuoja Lietuvos laivelį. Čia jau grįžtame tam tikra prasme prie Navicko straipsnių minčių.
Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, kaip ir priklauso pagal pareigas, atsisakė narystės Seimo "Darbo partijos" frakcijoje. Tačiau atrodo, kad jam "savi marškiniai arčiau kūno". Nuolatiniai jo aiškinimai, kad DP ir jos vadovų teisinės problemos jau šeši metai yra tyrimo stadijoje, tačiau nieko įrodyti nepavyksta, nėra teisingi. Byla prokuratūroje jau seniai baigta tirti. Ji 160 tomų apimtyje pasiekė teismą ir netgi pats teisminis procesas priartėjo prie baigiamosios stadijos. Būtent teisme bylos eiga kaip tik sugebėta buvo stabdoma. Kai kam labai norisi bylą DP vadovams užšaldyti mažiausiai 4iems Seimo kadencijos metams. Teisėjų kolegijos nuomone, būtini veikoms nustatyti liudininkai yra jau apklausti. Dabar laukiama kaltinamųjų ir jų advokatų aiškinimų ir kalbų. Po to seks prokuroro siūlymai. Bylos prokuroro nuomone byloje yra pakankamai faktinės mežiagos, kad teismo nuosprendis būtų priimtas, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas sukčiavimo veikas. Todėl visos įvairių politikų spekuliacijos, kad byla nėra kriminalinė, o tik politizuotas renginys būtent ir yra nevykusi politikantsva, bandant pagelbėti už kriminalinius nusikaltimus teisiamai DP ir jos vadovams. Tikiuosi , kad piliečiai, būsimi rinkėjai sugebės suvokti tokių "advokatų" padorumo lygį. Jis dar kartą įrodo, kad šalies prezidentė, kelianti normalius moralinius reikalavimus daugumos koalicijos sudarymui, buvo ir yra teisi.
Jauciuosi nepribrendus iki labai solidziu sio portalo komentaru. Neziuriu jokiu relsou,jokiu bedturgiu,bet politikos veidai mane domina. Tai ka man daryti,kad alpstu nuo Viktor setoniskumo,tikiu,kad jis yra paruostas spec tarnybu. Tas govoras,tos"generuojancios" nesamones,izulumas. Vaizdelis... tikrai idomus--ji istikes nervinis drebulys ka rodo? Ar per silpna kadra spec tarnyba pasirinko,kaip ir turetu jo atsisakyti,ogal taip tyrinejamos lietuviu nukvailejimo ribos?
RETRO 2012 kovo mėn. COPY: "Prokuroras Saulius Verseckas teigia, kad 2004-2006 metais DP partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais. Pamečiui skaičiuojant, anot teisėsaugininko, 2004-aisiais nefiksuota apie 13 mln. litų pajamų ir apie 13 mln. litų išlaidų, 2005-aisiais – apie 7,6 mln. litų pajamų ir apie 6,9 mln. litų išlaidų, 2006-aisiais – apie 4,4 mln. litų pajamų ir apie 3,7 mln. litų išlaidų. S. Versecko teigimu, V. Uspaskichas 2004-ųjų pavasarį pavedė kitai bylos kaltinamajai V. Vonžutaitei vesti teisės aktus pažeidžiančią buhalteriją. Anot kaltintojo, politikas 2004-2006 metais kontroliavo sistemingai vykdytą neoficialių lėšų apskaitą bei ja užsiėmusius asmenis. Valstybinis kaltintojas taip pat paskelbė, kad nuo 2005-ųjų pradžios V. Vonžutaitė pavedė Nijolei Steponavičienei, kuri, kaip žiniasklaidoje skelbta, pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga, nefiksuoti dokumentuose partijos lėšų formavimo. Šioji su Darbo partija nebuvo susijusi darbo santykiais. S.Verseckas taip pat tvirtino, kad DP vadovas per V.Vonžutaitę vadovavo dar vienai kaltinamajai M.Liutkevičienei, kuri būdama atskaitinga už buhalterini išlaidų teisingumą, žinodama, kad yra nefiksuotų lėšų, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, oficialiai nefiksuodavo atlyginimų mokėjimų. Anot prokuroro, oficialiuose dokumentuose neįrašytos lėšos buvo skirtos neoficialiems darbo užmokesčiams, pačiam DP lyderiui, įvairiems renginiams finansuoti, iš bendrovės „Teo“ gautoms sąskaitoms apmokėti, filialams, reklaminiams rašiniams, dalyvauti rinkimuose, politikos konsultantui samdyti. „Darbiečių“ lyderis 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį įtariamuoju ilgiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje." P. s. Manau, kad verta nustatyti ne tik kiek ir iš kur buvo gautos lėšos per byloje nurodytą , bet ir per visą Darbo partijos egzistavimo laiką nuo 2003 iki 2012 metų imtinai. Neteisėtai gaunamos lėšos taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę jų gavėjams. Jų panaudojimas rinkiminiais 2004 metais (nurodyta - 13mln) kelis kartus viršija Seimo rinkimų įstatyme numatytą leistiną normą 3,9 mln litų. Taip galėjo būti šiurkščiai pažeistas įsatymas, kurio pasekoje iš esmės galėjo pakisti rinkimų rezultatai. Dėl tos priežasties tokie Seimo rinkimų rezultatai 2004 metais, kai DP laimėjo net 39 vietas Seime, negalėjo būti legitymuoti. Jei teisėsauga iš tikrųjų nori apginti visuomenės viešąjį interesą, tai turi pasistengti išsiaiškinti Darbo partijos veiklą viso jos egzistavimo periodu. Atramos taškas - 2004 - 2006 m jau ant teisėjų kolegijos stalo, tačiau perspektyvoje tuo, manau, neturėtų būti apsiribota. Gal tada Tauta geriau supras, kokios jėgos bandė pirkti, pirko ir perka Lietuvos politiką.
Navickas, truputi durniumi prisimeta, kad nesupranta kodėl konservai nutolę nuo žmonių. :DDD
kaip Islandijai ,susivažiuoti į Sąjūdžio suvažiavimą ir aptarti moralinę situaciją.
Autorius raso: " Vis dar tikiu šios partijos potencialu ir svarba Lietuvai, tačiau man sunku suprasti, kas supančioja jos vadovybės rankas, kai iškyla būtinybė ginti bendrąjį interesą nuo kurios nors politinės ar verslo grupuotės." Autorius savo klausime pateikia ir atsakyma: Kas supancioja rankas.... tai politines ir verslo grupuotes.
“Prieš rinkimus rašiau, kad turėsime apsispręsti, ar mus tenkina status quo.Dėl tikrų permainų dar nenorime stengtis. Reitingavimas ir balsavimas vienmandatėse apygardose ir vėl buvo palankus politinio gyvenimo senbuviams, partiniam elitui. Rinkimus laimėjo sistema. Praraja tarp politinio elito ir likusios visuomenės nesumažės. “Jei piliečiai blogi, tai ir valdžia neišvengiamai suges.” Neskubėčiau taip užsipulti “stagnatoriškų rinkėjų”, skubėjusių rinkti “supuvusį elitą”. Toks skubėjimas ypač netinka vienmandačių apygardų atveju – 69 pasibaigusiuose rinkimuose 1 ture būsimus laimėtojus parėmė vos 355. 951 rinkėjai (28% nuo šių apygardų galiojančių biuletenių), kiti 902. 553 rinkėjai pirmenybę teikė visai kitiems kandidatams. Pastarieji rinkėjai anaiptol nežiūri į jų apygardose išrinktuosius “ištikimų avelių” akimis ir nelaiko jų tikraisiais savo atstovais Seime. Žinoma, čia susiduriame sus dar skaudesne problema nei “stagnuoti ar nestagnuoti” – su iš anksto užprogramuota rinkimų sistemos ypatybe, jog žymiai didesnė apygardos rinkėjų bus ne atstovaujama, o tik valdoma. Nemanau, kad šia aplinkybe šie rinkėjai žavisi – greičiau jie jau kitą dieną po rinkimų yra nusivylę. Vėl nusivylę, o po keturių metų bus dar kartą nusivylę. Tuo nenoriu pasakyti, kad minėti 28% laimingų rinkėjų yra būtinai “tikrai laimingi”. Apygardose partijų elektoratui suteikiamas “nulinis pasirinkimas” – iš viršaus nuleidžiamas vienintelis kandidatas. Ar tas kandidatas partijos šalininkams tikrai patinka, ar už jį balsuojama “sukandus dantis”, nėra aišku – kiekvienu atveju reikia atsiversti konkrečios partijos reitingo eilę toje apygardoje ir įsitikinti tikruoju kandidato populiarumu tos vietovės partijos šalininkų gretose. Proporcinėje rinkimų dalyje atstovaujamų rinkėjų dalis šiemet viršija 86%. Senbuvių-naujokų problema tebelieka aktuali, nors ir pastebima aiški aktyvesnio reitingavimo ir ženklaus pirminio eiliškumo perstumdymo tendencija. Vis dažniau aktyvus konkretaus kandidato (naujoko ar “provincialo”) palaikymas nulemia jo išrinkimą. Nurodytu L. Kazlavicko atveju atsiranda ir galimybė “ veikti komandiškai” – jei permainų norintys rinkėjai “prastūmė” jį į Seimą, tų rinkėjų skaičius būtų leidęs jiems “prastumti” ir penkis kazlavickus. Bet čia jau tikriausiai paties Kazlavicko, jo esamos ar nesamos komandos bei vidinės TS situacijos problemos. Ir vis dėlto, dabartinė Lietuvos proporcinė sistema yra aiškiai palanki elitui. Kas ryžtųsi tvirtinti, kad P. Urbšiui kandidatuojant kurios nors partijos sąraše, Panevėžio krašto rinkėjų balsų užtektų jo “prastūmimui”? Šiuo atveju regioninis aspektas suteikia milžinišką persvarą elitui ir senbuviams. Dar vienas aspektas – matematinis. Įsivaizduokime, kad partija iškėlė 20 stagnatorių ir 120 pažangiečių sąrašą, partijos elektoratą sudaro ¼ stagnatorių ir ¾ pažangiečių šalininkų, o partija gauna 20 mandatų. Kas laimės? Pažangiečiai gali negauti nei vieno mandato, nes jų trigubą kiekybinę persvarą sunaikina tai, kad parama išskaidoma 6 kartus didesniam kandidatų skaičiui. Rinkimų teorijoje tai vadinama partijų ir frakcijų “sąrašo ilgio”, kandidatų skaičiaus faktoriumi. Dabar veikiausiai tampa aišku, kodėl mūsų partijos taip rūpestingai tiksliai iškelia po 141 kandidatą... Tad atkreipiu dėmesį, jog kritikuojant proporcinę sistemą iš “pažangietiškų paskatų”, visada vertėtų pabrėžti, kad turime reikalą su “specifine Lietuvos proporcine sistema”. Vakaruose labai reti “visos šalies dydžio apygardos” atvejai – aiškiai dominuoja regioninės proporcinės apygardos, kuriose elitiniai senbuviai patiria žymiai didesnę konkurenciją. O gal ir toliau teigsime, kad rinkėjai nenori permainų?
Mažiau reikia dejuoti, kad seimas supuvęs. Bėda ne seime, bet to seimo rinkėjuose. Antra vertus, kokį kitokį seimą galėjo išsirinkti Lietuvos žmoneliai, 50 metų durninti sovietmečio ir iki šios dienos tebedurninami nežinia kam priklausančios žiniasklaidos.
I think KGB reserve is running Lithuania Today and the neo-soviet corruption as a consequence of President Landsbergis failure to address the issue of de-occupation and de-sovietization and de-russification.
Man šitas rozenkreuceris panašus į nekošerinį gyvį iš davatkinio tvartelio.
Ir as palaikau tuos pacius asmenis,kuriuos vertina autorius.Dar labai gaila,kad Vilucko nebus Seime.Yra vienintelis, man rodos,teisingas kelias -stiprinti ir ugdyti Lietuvos Sarasa.
dalykai bus esminiai.
Labai geras straipsnis
sako tiesą. Nesvarbu, kad ne "akademinio intelektualo" maniera. LAISVĘ lietuviai jau turi, dabar jie reikalauja TIE SOS. Ją gaus griežtai pareikalavę. Tereikia, kad susivienytų dauguma. Ne žodžiais, mintimis. Tas procesas jau vyksta. Kasdien sparčiau. To nesustabdys nei antstolė, nei advokatas, nei šarvuoti pilicininkai.
visai sugadintas žydkrikščionybės. Uoliai tarnaujantis tikėjimui (tikėjimai kuriami tik kvailių mulkinimui) niekaip negali suprasti, kad visų blogybių ištakos ŽYDKRIKŠČIONYBĖ. Lietuva po tos blogybės padu virš 600 metų, o didžioji dalis Europos žymiai ilgiau. Tai kas atsakingas, kad žydiška "moralė" įdiegta Europoje? Postringauja žmogus apie prarają tarp elito (jei jį taip galima pavadinti) ir visuomenės. O pažiūrėk kas tokį pavyzdį rodo? Ar tarp kardinolo ir davatkėlės, kuri jam suteikia galimybę puoštis aukso (kruvinu) kryžiumi skirtumas mažesnis nei tarp durdominio kniaziaus ir darbininko? Juk šitą dalyką žydkrikščionybė "įteisino" visur, kur tik jos kruvina ranka su kruvinu kryžiumi sugeba pralysti. Kitaip ir nebus, kol žydkrikščionybė nebus gedingai išmesta į istorijos šiukšlyną. Įsivaizduoju, kaip dabar širs davatkos-fanatikai. Bet jie tai darys nuoširdžiai, nes žno apie savo protėvių ARIJŲ religiją tik iš žydkrikščionių lūpų. O tos lūpos išaugusios ant žydiškos "moralės". Jei tautiečiai žinotu apie protėvių religiją visą tiesą, tai žydkrikščionybė seniai būtu gedingai išvyta iš Lietuvos.