Pavogta ateitis(9)

Jau kelinti metai vis netyla kalbos apie tai, kokį procentą skirti krašto apsaugai, o tiksliau – JAV kariniam pramoniniam kompleksui, kuris vienvaldiškai gali aprūpinti visas NATO šalis karine technika, raketomis, priešlėktuvinėmis oro gynybos sistemomis ir sviediniais. Ką visai atvirai įvardino ir J. Stoltenbergas.

Viešojoje erdvėj kalbama lyg apie 2 proc. Nuo BVP, bet pas mus niekaip netyla kalbėjimas apie 2,5 – 3 procentus, netgi teigiama, kad Lietuva jau skiria 3, nors niekas iš jos to nereikalauja.

Kaip jums atrodo, iš kur imami tokie pinigai? Jie nuimami nuo kitų sričių finansavimo, todėl nesistebėkim, kad kyla kainos, prastėja sveikatos apsauga (gal nereikia kartoti apie tuščias poliklinikas, nes ten nebėra ne tik pacientų, bet neliko ir gydytojų).

Apie pedagogų streikus valdant TS-LKD kalbėti nepriimta, bet neduokDie jiems nelaimėjus daugumos rudenį, kitąryt atsibusime mokytojams streikuojant ir lipant per ministerijos langus.

Sakote paskolos išsprendžia visas problemas? Taip, tačiau tik tol kol valstybė sugeba mokėti skolos aptarnavimo mokestį, o su mūsų „išminčiais“ skolinantis su 10 proc.

palūkanomis, ta riba kai nebegalėsim aptarnauti skolos grėsmingai artėja. Ką bekalbėti apie mus, jei JAV, kuri yra šios sistemos ir kūrėja ir beneficiarė, situacija ne geresnė.

Rimti analitikai įspėja apie tai, kad riba jau prieita ir ... nesinori gąsdinti, nes tai daro kasdien ir kas vakarą nepailstanti LRT.

Jei to būtų per mažai, šį pavasarį viena advokate su prieteliais sugalvojo, kad karui finansuoti reikia skirti 4 proc. , tai man spontaniškai kilo mintis: pirma mes ne kare, o antra – o kodėl ne 100 proc.?

Juk tam karui yra visiškai vis tiek ar 4 ar 100 ir triskart po 100 proc. nuo LR BVP.

Tokie pinigai niekaip neįtakoja situacijos į pietryčius nuo Lietuvos, turint rimtą pagrindą įtarti, kad maždaug mažiausiai 33 proc. fronto net nepasiekia.

Labiau tikėtinas kitas interesas, (kas gali paneigti prielaidą? ), kad nuo didesnės sumos ir trečdalis (absoliučia verte) didesnis.

Tad skirkim visus 100 ir kabinam ant vartų spyną?

Bet ne.

Įtariu, (kas gali paneigti prielaidą? ) kad mūsų valdžiukė yra pasirašius krauju, kad negali apleisti Lietuvos kol nekrenta raketos.

Todėl ir neatsistatydina, kol gali, nei vienas ministras arba vaidina apgailėtinus prasto režisieriaus spektaklius, kaip nuo to juos „išgelbėja“ kilminga dama. Kaip pasakė vienas žymus „kovotojas“: „Reikia, kad rusai truputį pašaudytų“.

Ir išsidavė bei išdavė kitus, ką jie visi iš tikrųjų galvoja. Tuomet logiškai pateisinamas toks jų elgesys, kai Lietuvos nuostoliai arbitraže tikrai bus nepamažinti, kaip ir neaišku kiek dar suluošintų karo belaisvių, kurių „nebuvo“, prisiteis žalos atlyginimą.

Ir jau visiškas farsas yra mūsų laikinų administratorių ketinimas dalintis patirtimi, kovos su korupcija rezultatais su kitomis šalimis. Nežinau kokios tai būtų šalys, gal ir suras kokią tumbo-jumbo šalį, bet bijau, kad greičiau patys iš jos galėtų pasimokyti tokios kovos, kur už tai, ką šie daro, tiesiog būsi suvalgytas. Manau, būtų labai sveika prevencija, bet kol jautiesi pusdieviu ir neliečiamu kodėl gi nepamokius kitų, ko pats nemoki?

O jei rimtai, tai nėra tokios valstybės, kurioje nebūtų korupcijos, nepriklausomai nuo bausmių už tai dydžio. Svarbu, kad korupcijos lygis būtų kuo žemesnis.

Ir pavyzdys mums galėtų būti Suomija, kur korupcijos apraiškų itin nedaug. Į klausimą kodėl?

Atsakymas nustebins, o todėl, kad pas juos tokia kultūra: jei vagi iš valstybės, tai tas pats kas vagi iš savo vaikų ir anūkų. Ne iš kažkokių nepažįstamų svetimų mistinių jaunuolių tam, kad aprūpintum savo sūnaus ar dukros ateitį, kuris paskui galėtų nieko neveikdamas sėdėti ant sėdmaišio su telefonu ir siurbčioti latytę, o konkrečiai vagi iš savo sūnaus ar dukros, kuri ką tik grįžo iš mokyklos.

Pasakysiu stipriau: mūsų valstybėje vagiama mūsų vaikų ir vaikaičių ateitis, galimybė gyventi save gerbiančioje tikroje valstybėje, kur jaustumeisi saugus ne švietimo ir sveikatos sąskaita, ir kurioje apsimokėtų mokėti mokesčius.

Kas mes be vaikų, ir kas mūsų vaikai be ateities?

Skaitytoja Emilija S.