Pasaulio pabaiga: apokalipsė glūdi mumyse(11)

Viskas baigta. Lemtingas šaltas penktadienio rytas išaušta vėlai. Išgeriu pusrytinės kavos. Sudedu rankas ant stalo ir laukiu. Pratisai staugia mano „minkštasis liūtukas“ – taip kinų kalba vadinamas Čiau Čiau veislės šuniukas. Dar spėju pagalvoti: kaip simboliškai jo veislės vardas susijęs su italų Ciao – labas arba sudie... Sudie.

Apie gruodžio 21-ąją, penktadienį, numatomą Pasaulio pabaigą galima kalbėti pusiau juokais, numoti ranka arba pasiaiškinti išsamiau, kodėl būtent tuomet žadama apokalipsė (apreiškimas apie pasaulio pabaigą) ir ką ji reiškia.

Iš tiesų, iš gruodžio 21-osios į 22-ąją prasideda Žemos saulėgrįža – astronominės žiemos pradžia, kai Saulė pasiekia mažiausią aukštį zenite, ir diena pamažu ima ilgėti. Įvairiose kultūrose tas bene savaitę užtrunkantis gamtos virsmas siejamas su nauja būsena, atgimimu, naujo gyvenimo pradžia.

Šis keletą dienų besitęsiantis laikotarpis daugelyje kraštų pažymimas šventėmis ir apeigomis. Antai, iš judėjų apeigų išsivystė Kalėdos, kurias ypač akcentuoja Bažnyčia, Japonijoje švenčiama Ameterasu šventė, Kinijoje – Todži, Peru – Inti Raymi, Italijoje – Sol Invictus, germanai tai pažymi Jolės švente (senovės skandinavų kalba Jolle reiškia „metų ratą“) ir t.

t. Šiais laikais tai svarbi germanų naujųjų pagonių, vadinamo Wicca magiško tikėjimo narių šventė.

Kas tiki įvairiais sutapimais, tai ir čia istorijos bėgyje gruodžio 21-ąją pastebėtume įdomių dalykų. Štai keletas:

- 1807 m. tą dieną Užnemunėje panaikinta baudžiava;

- 1879 m. gimė J.Stalinas;

- 1968 m. JAV paleido kosminį aparatą „Apollo-8“, kuris pirmąkart apskriejo Mėnulį;

- 1993 m. B.Jelcinas savo įsaku panaikino KGB;

- 1997 m. Lietuvoje įvyko pirmas prezidento rinkimų turas;

- 2007 m. Lietuva tapo Šengeno erdvės nare;

- 2009 m. sudegė Labanoro bažnyčia... ir taip toliau.

- Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad šią dieną minimas Abraomo vardas. Abraomas – biblinis personažas, laikomas žydų protėviu, tai hebrajiškas žodis, reiškiantis „daugelio tėvas“ (visi žino lakų posakį „iškeliauti pas Abraomą“).

Kodėl Pasaulio pabaigai pasirinktas būtent šis didysis gamtos virsmo metas?

Pirmiausiai pastebėkime, kad apie šią globalinę katastrofą kalbama ne pirmą kartą. Iš vaikystės prisimenu paslaptingas kaimynų šnekas apie Mikaldos pranašystes.

Dabartinėje Jemeno teritorijoje valdžiusi Sabos karalienė Mikalda turėjo stebuklingą pranašavimo galią. Legendose pabrėžiama, kad pokalbiuose su tuometiniu žydu karaliumi Saliamonu Mikalda ji pranašavo apie būsimojo Mesijo atėjimą į Žemę bei ženklus, liudijančius apie besiartinančią visuotinio teismo dieną (pasaulio pabaigą), kuri ištiks maždaug 2000-aisiais metų po Kristaus nukryžiavimo.

Taigi, mano atmintin įsirėžė pirmoji tokia teismo data – 1980-ieji, prieš šv. Kalėdas, kai mama puolė džiovinti duonos džiūvėsių.

Praėjus šiai baisiai datai, mes vaikai pasigardžiuodami krimtome sudžiovintą duoną.

Visai neseniai, per tūkstantmečių kaitą, tokios pranašystės vėl buvo atgimusios...

Paskui visus apsėdo Nostradamo pranašystės. Nostradamas (Michel de Nostredame, 1503 m. gruodžio 21 d. – 1566) buvo nepataisomas fatalistas.

Jis įžvelgė žmonijos ateitį net 2242 metus pirmyn – nuo 1555 m. iki 3797 m. , t. y.

iki Pasaulio pabaigos. Jo gerbėjai tikina, kad pranašautojo prognozės pildosi 95 procentų tikslumu.

Esą jis tiksliai nuspėjo 1945 m. Hirosimos ir Nagasakio tragediją, JAV astronautų išsilaipinimą Mėnulyje, gal šiek tiek apsiriko dėl 2010 m. prasidėsiančio Trečiojo pasaulinio karo ir po cheminio ginklo panaudojimo bei atominės bombos sprogimo 2016 m. išmirsiančios Europos...

Paskutinį kartą Pasaulio pabaiga buvo išpranašauta 2011 m. gegužės 21 d. ankstų rytą Lietuvos laiku. 89-rių metų Amerikos dvasininkas Haroldas Kempingas (Harold Camping) per radiją „Family Radio Network“ pareiškė, kad tą dieną dėl globalinės gamtos stichijos žus visa žmonija, išskyrus 200 mln.

arba 3 proc. krikščionių, kurie bus paimti į Dangų.

Žmonija išvys Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą ir tuojau pat prasidės baisusis teismas – Atpildo diena...“ Šią bausmę žmonija užsitraukė, nes krito dorovė, prarastos dvasinės ir socialinės vertybės, klesti vagystės, melas, blogis ir seksualinis išsigimimas, – kalbėjo per radiją pamokslininkas.

- Ir netgi judėjimas už homoseksualų teises („gay pride movement“) mums Dievo atsiųstas kaip žmonijos pabaigos pranašas“.

Bet iš tikrųjų galima padaryti išvadą, kad Pasaulio pabaigos pritaikytos prie didžiųjų gamtos pokyčių. Taip atrodo įtikinamiau, nes ir mokslininkai nustatė, kad per šias gamtos permainas keičiasi gyvūnų elgesys, žmogaus dvasinė būsena ir sveikata. Visuomenėje taip pat vyksta procesai, kuriuos įtakoja globaliniai pokyčiai, gi astrologai spėja, kad juos veikia ir dangaus kūnų išsirikiavimas ir judėjimas.

Ši Pasaulio pabaiga apskaičiuota pagal majų kalendorių. Majai – Centrinės Amerikos indėnų tauta, gyvenusi nuo 1000 m. pr. m. e. iki ispanų užkariavimo maždaug dabartiniuose Meksikos pietuose, Gvatemaloje bei Hondūre ir sukūrusi vadinamąją Majų civilizaciją.

Majai puikiai mokėjo stebėti dangų. Garsiąsias Mezoamerikos piramides jie pastatė centimetro tikslumu, orientuodamiesi į Saulės padėtį. Du kartus per metus – kovo 21-ją ir rugsėjo 21-ąją – per lygiadienį, kai Saulė kerta dangaus pusiaują savo kelionėje ekliptika, ant pagrindinių piramidės laiptų pasirodo šviesos ir šešėlio sukurtas siluetas, kuris nepaprastai primena gyvatę.

Pagal majų kalendorių etnobotanikas, rašytojas ir filosofas Terencas Makenas (Terence McKenn) sukūrė Naujovės teoriją, kad laikas juda bangomis ir baigiasi 2012 m. gruodžio 21 d. Dalis jo darbuose minimų „sukrėtimų“ tarsi ir pasitvirtino, pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 19 d. prasidėjusi kiaulių gripo pandemija. Tyrinėtojas Džonas Meidžoras Dženkinsas (John Major Jenkins) knygoje „Galactic Alignment“ rašo, kad senovės majai nuspėję, jog 2012 m. žiemos saulėgrįžos metu įvyks juodosios skylės jungtis Paukščių Tako galaktikos centre. Pasak J. M. Jenkinso teorijos, šį įvykį majai išpranašavo pagal Paukščių Tako tamsiosios properšos stebėjimą iš Žemės, tačiau kiti tiki, jog šią žinią majams galėję perduoti ateiviai.

2006 m. žurnalistas, šamanistas ir psichonautas Danielis Pinčbekas (Daniel Pinchbeck) išleido knygą „2012: The Return of Quetzalcoatl“, kurioje teigia, kad 2012 m. greičiau įvyks sąmonės perversmas, o ne apokalipsė.

Rusų astrologas Michailas Levinas taip pat malšina ažiotažą aplink gruodžio 21-ąją. Iš tiesų, sako jis, tą dieną Plutonas priartėja prie Saulės, planetos išsirikiuoja į vieną gretą, kaip atsitiko 1982 m. , bet juk tuomet nieko blogo neįvyko. Nors tai bus sunkus metas, patikslina mokslininkas: galimos sunkios traumos, avarijos, katastrofos, gamtos šėlsmas.

Gi numerologai tvirtina, kad skaičiai 2012 12 21, dar penktadienis ir dar pilnatis taip pat iškalbingi. M. Levinas dėl visa ko tą dieną pataria neišeiti iš namų...

Oficialus vyriausiojo Tuvos šamano atstovas Andrejus Dondukovas Pasaulio pabaigą supranta kaip vienos eros galą ir kitos pradžią. Anot jo, naujoji era prasidės gruodžio 23-ąją, kai saulėgrįžos centras pereis į Jaučio žvaigždyną ir ten bus artimiausius du tūkstantmečius, Geopolitiškai svarstant, 2000 m. krikščionybės epicentras buvo Jeruzalė, o dabar jis bus ties Maskva, kuri iš pat pradžių buvo statoma kaip naujos epochos centras, samprotauja A. Dondukovas.

Į svarstymus įsijungia garsus astrologas Pavelas Globa, kuris pranašauja Trečiąjį pasaulinį karą, tiesa, nesusijusį su šia Pasaulio pabaiga. Dar kovo pabaigoje įvykusiame astrologų, šamanų ir parapsichologų suvažiavime Maskvoje jis sakė, kad karas prasidės arba 2014 m. Sočio olimpiados metu, arba praėjus 5 dienoms po jos uždarymo, arba nuo revoliucinių sukrėtimų arabų pasaulyje – Sirijoje, Jemene, Egipte. Iranas suliepsnos tik po trejų metų.

Pasigirdus gąsdinančioms prognozėms, daugelis pasaulio šalių ėmėsi prevencinių veiksmų. NASA paneigė Pasaulio pabaigos versiją, kad gruodžio 21-ąją Žemė susidurs su mistine Nibiru planeta, kuri jau turėjo būti pastebėta iki tol.

Rusijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka pasiūlė teisti tuos, kurie skleidžia gandus apie apokalipsę, o Rusijos Dūma žiniasklaidą paragino neskleisti pseudomiksinių faktų, kurie tik provokuoja gyventojus neadekvatiems veiksmams. Šiaurės Korėja netgi atšaukė tą dieną numatytą paleisti ilgo nuotolio raketą, ir bandymą greičiausiai atkels į gruodžio 10-12 d. Gvatemaloje, kurioje apie pusė iš 15 mln. gyventojų yra majų kilmės, gyvenantys majai pareikalavo, kad šalies vyriausybė ir kelionių agentūros liautųsi skleidę gandus apie neva senovės majų kalendoriuose numatytą Pasaulio pabaigą. Jų ekspertai tvirtina, kad 2012 m. baigiasi tik vienas iš pasaulio vystymosi ciklų, o ne jo pabaiga kaip žmonijos žūtis.

Lietuvos dvasininkai taip pat priversti raminti žmones, nes, antai, dalis Lietuvos rusų, susivienijusių vadinamoje Biblijos analitiko Leonido Maslovo judėjime, ragina iki lemtingos dienos atsisakyti viso turto ir vienišumo nirvanoje laukti Atpildo dienos (portaluose Otkroveniya.info ir Avatargroup.ru anotuojama jo knyga „Aukščiausiojo atradimai“).

Kunigo Ričardo Doveikos žodžiais, dėl pasaulio pabaigos isterikuoja tik netikintys žmonės. Iš tiesų, Katalikų bažnyčia laukia antrojo Kristaus atėjimo, tačiau tai bus ne kataklizmas, bet Dievo atgimimas mūsų sąmonėje ir kasdieniame gyvenime.

„Gamtoje vyksta pokyčiai, o mes esame visatos dalis. Džiaugčiausi, jei visi tie gamtos sukelti nepatogumai padėtų pabudinti žmogaus sąmonę, suvokti save kaip religinę asmenybę.

Tada būčiau dėkingas kiekvienam reiškiniui, kuris padėtų žmogui atsimerkti, pakelti galvą ir žengti žingsnį dievybės link“, – ramino kunigas.

Juodųjų scenarijų kūrėjai vis dėl to įžvelgia politinių katastrofų metą Lietuvoje. Siedami jas su gruodžio 21-ąja, jie tikina, kad dar prieš šv. Kalėdas gali griūti naujoji koalicinė kairiojo centro dauguma, neatlaikiusi principinių varžytynių su prezidente, o savo indėlį į šią vietinę apokalipsę gali įnešti ir iki gruodžio 21-osios savo išvadas turinti pateikti laikinoji Seimo komisija, sprendžianti sunkią dilemą dėl „darbiečių“ neliečiamybės.

Socialinės psichologijos specialistai sako, kad, prašokant konkrečią datą, naujoji politinė dauguma, kuri mėgsta kritikuoti buvusiuosius valdžioje, taip mėgindami sukrauti sau politinių dividendų, sukurs ribinę situaciją, kai nepajėgs naujoviškai valdyti, visą kaltę vers oponentams ir taip dar labiau klampins šalį į krizę, kuri pasieks apokalipsės zoną.

Bet yra ir kitas protingai mastančio lietuvio posakis: dar ne pasaulio pabaiga...Jis pergyveno badus, marus, katastrofas. Arba į miškus pasitraukęs, ar į gulagus išvarytas, ar savo bunkeryje apsikasęs. Tas nepaprastas tautiečio gyvybingumas, atsparumas visokiems vietiniams ir pasauliniams gaisrams yra tvirtas pamatas Lietuvai išlikti net siaučiant mistiniams Pasaulio pabaigos gaisrams.

Tad nuveju gūdžias mintis, užkaičiu sau dar kavos ir pašaukiu šunelį Čiau Čiau: jis labai mėgsta silpną kavutę su grietinėle... Nagi, žvelkime į viską linksmiau!

www.alkas.lt