LSDP Vilniaus skyriaus prezidiumas, palaikydamas partijos garbės pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio LSDP XXXIII suvažiavime iškeltą idėją įamžinti Lietuvos Atgimimo šauklio Justino Marcinkevičiaus atminimą, nutarė imtis iniciatyvos pastatyti jam paminklą Vilniuje, rengiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.

Vilniaus socialdemokratai kreipsis į LSDP pirmininką, Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių prašydami būti šios iniciatyvos Globėju.

Socialdemokratai pradės diskusiją dėl lėšų, vietos ir kūrybinių sprendimų su poeto šeima, Lietuvos rašytojų sąjunga bei visuomene.

Naujausi

Kolegų skundų sulaukęs Kultūros ministerijos kancleris pažadėjo pasitaisytiPolitika · 2026-09-29Lietuvoje veikia valstybės vidaus priešų registras: į jį patekę dar turi turi galimybę viešai atsiprašytiPolitika · 2026-09-27Paštomatų įmonės pažeidė įstatymą, tačiau pokyčių terminus vertins pačiosPolitika · 2026-09-29Ministerija papildomai netirs, kaip universiteto mokslo pastatuose atsirado pirtisPolitika · 2026-09-28

Komentarai (7)

Rikiuoti
T0mas J. -> 6.2016-10-19 19:39

Nereikia kolaborantų knygų deginti, nes sudeginus knygas vėliau kada nors bus lengviau perrašyti istoriją (neduok Dieve) - tegu lieka knygos, tegu matosi kaip J.Marcinkevičius šlovino Leniną, šlovino Lietuvą okupavusią ir lietuvius trėmusią TSKP, ir vadino tą TSKP švelniai - "motina"...

1-am ir 5-am2015-05-14 21:27

Tai sakot: myžalo puta, Tėvynės išdavikas tas Justinas Marcinkevičius. Kokie Jūs šiandien drąsūs, išmintingi, protingi, Tėvynmyliai, žodžiu, šių dienų didvyriai! Tiesiog gėrėkis, žmogau, Jūsų išminties ir iškalbos perlais. O po kokiu medžiu, įdomu, Jūs, gal būt, tupėjote, kai Sąjūdžio pirmeiviai pradėjo nepriklausomybės bylą, įsteigė iniciatyvinę grupę? Tarp jų buvo ir visų lietuvių pripažintas, tikrai liaudies poetas, J. Marcikevičius - neužmirštamosios draminės trilogijos, kurią žiūrint "gniaužėsi delnas" autorius. Tai gal ir tas knygas reikia sudeginti? Tačiau lyginti J. Marcinkevičių su A. M. Brazausku tikrai neleistina. Tai dar vienas poeto įžeidimas.

bronius2015-05-13 02:47

paminklą – Tėvynės išdavikui!

To nešventajam 1-am2015-05-12 00:37

Jei ne Justinas Marcinkevičius, ir Sąjūdžio nebūtų buvę. Tai per jo spektaklius žmonės skandavo -Lietuva, tai jis sukėlė visus savo nemirtingais kūriniais kovai už Nepriklausomybę, už Tautos laisvę, už lietuvių kalbą, už garbingą praeitį. Pavojingas buvo poetas savo populiarumu KGB auklėtiniams, todėl puolė, kaip galėjo. Manau, ir tamstelė prie to prisidėjote, net dabar tulžį liejate. Ir po 100 metų gerbs Poetą, Tauta nebeprisimins šiandieninių šventųjų, kuriems anglų kalba mielesnė, o Tėvynė ten, kur kėdė minkštesnė.

gėdykitės socialdemokratai2015-05-11 22:52

Tai būtų pasityčiojimas iš iškilaus Poeto, kuris didžiausia lietuvių tautos vertybe laikė lietuvių kalbą, džiaugėsi priimtu kalbos įstatymu, gi dabartiniai valdantieji - socialdemokratai paruošė įstatymą(autoriai Šaulienė ir Kirkilas), kuriuo leidžia išdarkyti kalbą į ją įmaišę mūsų raidynui netinkančias raides ir tuo sukeldami didelę sumaištį. Manau, kad tokiu cinišku elgesiu valdantieji įžeidžia ne tik iškilųjį Poetą, bet ir padorumo, blaivaus proto nepraradusią tautos dalį. Gėda socialdemokratams.

–> 1. T0mas J.(81.7.71.141)2015-05-11 21:54

Ei, tu benkarte! Pasmardinai čia savo kliedesiu! Laidojant Justiną, kai lydėjom paskutinėn kelionėn Vilniaus gatvėmis, piliečiai pagarbai nulenkę galvas iš savo darbo ir namų stovėjo! Tiesiog kur buvo galima pagerbti, ant laiptų išėję stovėjo. Taip tik du vyrus tauta šiais laikais pagerbė: Justiną Marcinkevičių ir Algirdą Brazauską.

T0mas J.2015-05-11 16:55

Komunistai - lietuvių tautos išdavikai, jie tarnavo priešui - okupantui, laižė batus. Tokį elgesį vertinu neigiamai. Vienareikšmiškai. Kai Hitlerio vokiečiai buvo okupavę Prancūziją, dalis prancūzų taip pat pasirinko tokį kelią - tarnauti priešui. Okupacija truko tik kelis metus, todėl nespėjo kardinaliai sugadinti prancūzų tautos. Kai baigėsi okupacija, šimtai kolaborantų buvo išžudyti už išdavystę, dar kiti - teisiami. Lietuvoje okupacija truko pusę amžiaus, 50 metų, todėl lietuvių tautą paveikė stipriai, didelė tautos dalis išsigimė. Išsigimė taip, kad net išsivadavus iš okupacijos, Lietuvoje mirus priešo okupanto padIaižiui kolaborantui (TSKPistui) šalyje skelbiamas VALSTYBINIS GEDULAS! Taip buvo komunistų Brazausko, J. Marcinkevičiaus atvejais. Normalių, sveikų, neišsigimusių žmonių visuomenėje kolaborantams būtų jaučiama mažų mažiausiai tyli santūri panieka. Ar gali normalus žmogus laisvanoriškai stoti į organizaciją, kuri vykdė tavo tautiečių genocidą, atėmė iš šeimų beveik visą turtą, paliko be pragyvenimo šaltinio - atėmė žemę (dažnais atvejais uždirbtą kruvinu prakaitu), arklius, pastatus; trėmė į Sibirą, kur tūstančiai lietuvių paliko lapėms ištąsyti savo kaulus?! Jei lietuvis savanoriškai stoja į visa tai įvykdžiusią organizaciją - jis ne žmogus, jis atmata, blogiau už gyvulį, tai padugnė, ekskrementas, myžalo puta. / Pedagogas, žurnalistas, partizanų vadas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje buvo nužudytas LTSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Palaidojimo vieta nežinoma. / Tais pačiais metais LTSR rašytojų sąjungos narys, poetas, žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius Justinas Marcinkevičius įstojo į TSKP. / Kiekvienam savo.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi