Palangos meras klausimus apie Šventosios uosto milijonus susiejo su Rusijos žvalgyba
Šventosios jūrų uosto statybų sutartis verta 38,23 mln. eurų su PVM. Už šią sumą bendrovė „Tilsta“ statys molus ir kitą uosto infrastruktūrą.

Buriuotojai įspėja dėl pavojingos įplaukos per audras, mokslininkė prognozuoja, kad uostą reikės reguliariai gilinti, o vietos žvejai baiminasi prarasti dalį žvejybos plotų. Gavusi paklausimą apie būsimas uosto išlaidas, Palangos savivaldybė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Apie tai viešai paskelbė meras Šarūnas Vaitkus. Kiek pinigų numatyta statyboms Palangos savivaldybė pirmąjį molų ir krantinių statybos konkursą paskelbė 2026 m. pradžioje. Šis konkursas buvo nutrauktas. Birželio 22 d. savivaldybė pasirašė 38,23 mln. eurų rangos sutartį su „Tilsta“, o rugsėjo 11 d. oficialiai pradėta molų statyba. Europos Sąjungos (ES) investicijų svetainėje atskirai aprašytas pakrančių turizmo infrastruktūros projektas. Jo tinkamos finansuoti išlaidos siekia 27 534 917,31 euro. Iš jų 15 598 773,77 euro sudaro ES fondų lėšos, 3 275 742,49 euro – valstybės biudžeto lėšos daliai PVM apmokėti, 5 164 917,27 euro – savivaldybės biudžeto lėšos. Likusi dalis numatyta iš kitų viešųjų ir privačių lėšų. Šis finansavimo aprašymas apima pietinio molo ir lankytojų aptarnavimo infrastruktūros projektą. Susisiekimo ministerija, pristatydama platesnės apimties rangos sutartį, nurodė, kad Palangos savivaldybė numato prisidėti apie 10 mln. eurų. Finansų ministerijos paskelbtame biudžeto projekto priede dar numatyta 700 tūkst. eurų Šventosios uosto šiaurinio molo įrengimo pabaigimui kompensuoti. Iš lentelės neaišku, kaip ši suma siejasi su kitais paskelbtais finansavimo šaltiniais. Ar per audrą laivai galės saugiai įplaukti Buriuotojas Artūras Dovydėnas kritikuoja molų išdėstymą. Jo vertinimu, įplauka lieka atvira bangoms iš šiaurės ir šiaurės vakarų. Dėl to per stiprų bangavimą laivui gali būti pavojinga pasiekti užuovėją uoste. Šventosios uosto direktorius Mindaugas Skritulskas teigia, kad skirtingais laikotarpiais rengtuose projektuose siūlytas beveik toks pat molų išdėstymas, o projektus vertino ekspertai. Prie molų numatyta nedaug vietų trumpam sustoti geru oru. Dauguma švartavimosi vietų bus Šventosios upėje, kur bangavimas silpnesnis. Šis paaiškinimas apibūdina laivų stovėjimo vietas. Kokiomis oro sąlygomis laivai galės saugiai pasiekti tas vietas, viešame uosto vadovo atsakyme nepaaiškinta. Smėlį reikės šalinti, o krantas gali keistis Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė atkreipia dėmesį, kad smėlį į jūrą neša ir pati Šventosios upė. Jos vertinimu, uoste kaupsis sąnašos, todėl jį reikės reguliariai gilinti. Pastačius molus maždaug penkių kilometrų pakrantės ruože gali sustiprėti kranto ardymas. Buriuotojo siūlomas kitoks molų išdėstymas, mokslininkės vertinimu, taip pat paskatintų sąnašų kaupimąsi uoste. M. Skritulskas aiškina, kad ilgesnis pietinis molas suprojektuotas sulaikyti jūros iš pietų į šiaurę nešamą smėlį. Šventojoje įplaukos kanalą smėlis jau buvo užnešęs 2011 m., netrukus po uosto atidarymo. Pakartotinis gilinimas reiškia pakartotines išlaidas. Uosto veiklos finansinis planas turėtų parodyti, kiek tokiems darbams numatyta pinigų ir iš kur jų bus gaunama. Žvejai baiminasi dėl žvejybos plotų Susisiekimo ministerija skelbia, kad atkurtas uostas suteiks daugiau galimybių žvejybai. Vietos žvejai viešai išsakė abejonę – dėl naujų molų jie gali netekti dalies įprastų žvejybos plotų. Žadant naudą žvejams svarbu paaiškinti, kur jie po statybų galės žvejoti. Atskiras ginčas kilo dėl uosto sklypo naudojimo prekybai ir atrakcionams. Šventosios miestelio bendruomenė ir bendrovė „Egilora“ prašė prokuratūros imtis viešojo intereso gynimo priemonių. Prokuratūra atsisakė tai daryti, o pirmosios instancijos teismas jos sprendimą palaikė. Atsakydamas į kritiką dėl molų, uosto direktorius iškėlė prielaidą apie koordinuotą informacinę ataką. Jis svarstė, kad buriuotojas galėjo tapti manipuliacijų įrankiu. Konkrečių koordinavimo įrodymų viešame pasisakyme nepateikta. Taip prie diskusijos apie bangas, smėlį ir įplaukos saugumą prisidėjo svarstymai apie galimus kritikų ryšius ir tikslus. Kiek dar kainuos Šventosios uostas Jeigu įplauką reikės dažnai gilinti, o uostu naudosis mažiau laivų, nei tikimasi, savivaldybei gali tekti skirti daugiau lėšų jam išlaikyti. Būtent tokius skaičiavimus verta parodyti visuomenei, kol darbai dar vyksta. Palangos savivaldybės buvo paklausta, kiek kainuos išlaikyti atkurtą uostą per pirmuosius dešimt veiklos metų ir kiek lėšų tam planuojama skirti iš savivaldybės bei valstybės biudžetų. Iš prognozuojamo naudotojų skaičiaus kyla ir kitas klausimas – kiek pajamų trūktų ir kas padengtų skirtumą, jeigu uostu naudotųsi, pavyzdžiui, perpus mažiau žmonių, nei prognozuojama? Palangos meras Šarūnas Vaitkus lapkričio 18 d., dalydamasis įžvalgomis valstybinio transliuotojo LRT eteryje, išaiškino, kad, jo manymu, klausimus iškėlė ne tie, kurie turėtų teisę to klausti. Kalbėdamas apie paklausėją, jis vardijo sąsajas su Algirdu Paleckiu, Mindaugu Ramoška ir kitais asmenimis, kuriuos, pasak mero, siejo su veikla prieš Lietuvos valstybę. Š. Vaitkus taip pat minėjo klausimus apie molų konstrukciją ir galimą uosto naudojimą krašto apsaugai. Todėl dėl galimos rizikos Palangos vadovybė lapkričio 5 d. kreipėsi į VSD. „Konkrečiai apie šitą organizaciją mūsų sprendimas yra neatsakinėti jiems“, – per LRT sakė Š. Vaitkus. Jis pridūrė, kad savivaldybė pasirengusi dėl savo sprendimo bylinėtis teisme – dėl teisės neteikti informacijos. Š. Vaitkus taip pat atskleidė, kad jeigu su tokiu paklausimu apie uostą kreiptųsi LRT ar panašios žiniasklaidos priemonės, mero žodžiais, „klausimų nekiltų, jokios paslapties nėra“. [embed:6e85f091db26] Mero logika smogia pačiai Landsbergių partijai Š. Vaitkus vadovauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), visuomenėje geriau žinomos kaip Landsbergių partija, Palangos skyriui ir yra partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno pavaduotojas. Š. Vaitkus atsisakymą atsakyti į klausimus apie viešuosius pinigus grindė tariamais paklausėjo ryšiais. Kaip atrodytų toks kriterijus, jei meras jį pritaikytų savo paties partijai? Tik keletas Landsbergių partijos „pasiekimų“ Šnipinėjimas Rusijai Buvęs TS-LKD narys Eduardas Manovas už šnipinėjimą Rusijai nuteistas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Apeliacinis teismas nuosprendį paliko galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. kovą atsisakė priimti gynėjo kasacinį skundą. Pedofiliniai nusikaltimai Pagal TS-LKD sąrašą į Seimą išrinktam Kristijonui Bartoševičiui Apeliacinis teismas už seksualinius nusikaltimus prieš keturis vaikus paliko galioti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jis ją atlieka Kauno kalėjime. 2026 m. lapkritį jo skundą pradėjo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ryšiai su teroristinių požymių turėjusia grupe 2007 m. Seimo patvirtintose Juro Abromavičiaus žūties tyrimo išvadose nurodyta, kad jo nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turėjusios grupės asmenų. Komisijos vertinimu, šie asmenys turėjo ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos, Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijos tuometės bei ankstesnės vadovybės atstovais ir nariais. Nesibaigiantys korupcijos skandalai ir interesų konfliktai Korupcijos srityje visų Landsbergių „pasiekimų“ ir nesuminėsi, todėl prisiminkime tik keletą iš daugelio pavyzdžių. „MG Baltic“ politinės korupcijos tyrime kaip liudytojai apklausti TS-LKD nariai Mantas Adomėnas ir L. Kasčiūnas. 2018 m. TS-LKD Priežiūros komitetas M. Adomėną pašalino iš partijos dėl ryšių su koncernu. L. Kasčiūno narystę metams sustabdė dėl netinkamu įvertinto lobizmo. Tuometis komiteto vadovas Valdas Benkunskas viešai aiškino, kad toks veikimas nedera su partijos nario statusu. Buvęs Landsbergių parlamentaras Vitas Matuzas nuteistas už piktnaudžiavimą vykdant „Panevėžio energijos“ biokuro pirkimus. Teismas nustatė, kad jis su kitais asmenimis siekė paveikti įmonės darbuotojus, kad konkretiems tiekėjams būtų sudarytos išskirtinės sąlygos. Apeliacinis teismas V. Matuzą dėl kyšininkavimo išteisino, o nuteisimą už piktnaudžiavimą 2020 m. paliko galioti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dainius Kreivys 2011 m. pasitraukė iš ūkio ministro pareigų po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo. Komisija nustatė, kad jis nenusišalino skirdamas ES finansavimą mokyklų renovacijai, nors rangos konkursus laimėjo bendrovė, kurios akcininkė buvo jo motina. 2012 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko VTEK sprendimą galioti. Buvęs Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Vyšniauskas „čekiukų“ byloje apeliacinės instancijos teisme liko nuteistas už piktnaudžiavimą, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė jo kasacinį skundą nagrinėti. Skandalai, po kurių politikai traukėsi iš pareigų Tadas Langaitis, vienas iš prezidentės Dalios Grybauskaitės viešai palaikytų „Baltųjų pirštinių“ iniciatorių, 2016 m. vadovavo Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos TS-LKD rinkimų štabui ir pagal partijos sąrašą pateko į Seimą. Būdamas parlamentaru jis konsultavo kriptovaliutų bendrovę „Debitum Network“, jo valdoma įmonė įsigijo šios bendrovės žetonų. Kilus klausimų dėl galimo interesų konflikto, 2018 m. vasarį T. Langaitis suskubo atsisakyti Seimo nario mandato. Monika Navickienė 2024 m. birželį atsistatydino iš ministrės pareigų paaiškėjus, kad privačiu lėktuvu į Dubajų skrido su sukčiais – už sukčiavimą teistu Vilhelmu Germanu ir „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite. Pastarajai vėliau pareikšti įtarimai finansinių nusikaltimų tyrime. Justas Džiugelis 2024 m. sustabdė narystę partijoje ir pasitraukė iš TS-LKD frakcijos, kilus klausimų dėl parlamentinėmis lėšomis apmokėtų lošimų verslo atstovo Mindaugo Ardišausko paslaugų. Jurgita Šiugždinienė 2023 m. atsistatydino iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų kilus klausimų dėl išmokų, gautų dirbant Kauno miesto taryboje. Įstabus vieno euro sandoris „BaltCap Infrastructure Fund“ už vieną eurą įsigijo bendrovę „Krajama“, kuriai priklausė Austėjos Landsbergienės įkurtos mokyklos ir darželio statybai skirtas sklypas – 2 hektarų, arba 20 tūkst. kvadratinių metrų, ploto. Skaidrumo klausimai pačioje Palangoje Viešojoje erdvėje tiesiogiai minimas ir Š. Vaitkus. Jo sutuoktinei Vilmai Vaitkuvienei priklausė ketvirtadalis Palangos apžvalgos ratą valdančios bendrovės „Rota fortuna“ akcijų. Vienas bendrovės akcininkas teigė, kad verslą faktiškai valdė meras ir dabartinis Šventosios uosto vadovas, Landsbergių partijos narys M. Skritulskas. Abu politikai tai neigė. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad tuometis parlamentaras M. Skritulskas laiku nedeklaravo sutuoktinės vadovaujamų pareigų bendrovėje. O kur dar šios garbingos politinės grupuotės mega aferos – Mažeikių nafta ir pan. Landsbergių „nuopelnų“ sąrašą būtų galima tęsti, tęsti ir tęsti. Reziumė Taigi, pritaikius L. Kasčiūno pavaduotojo, Palangos mero, logiką jo paties partijai, užtektų paminėti vien Rusijos šnipo E. Manovo pavardę, ir bet kurio landsbergiečio klausimą apie viešąsias išlaidas būtų galima paversti diskusija apie Rusijos grėsmes ir veikimą prieš Lietuvos valstybę. Tikrai įdomu, kaip Š. Vaitkus į tokį argumentą atsakytų, jeigu jis būtų pritaikytas jo paties partijai. Jeigu TS-LKD siūlo prieš atsakant į klausimą apie viešuosius pinigus pirmiausia aptarti paklausimo autoriaus aplinką, tą pačią taisyklę galima pritaikyti ir pačiai partijai. Tuomet prie kiekvieno paklausimo jos politikui tektų pridėti iškiliausių organizacijos pasiekimų sąrašą: „ Pedopartija “ (pagal TS-LKD sąrašą į Seimą išrinktas Kristijonas Bartoševičius nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš keturis vaikus). „ Rusijos šnipų partija “ (buvęs TS-LKD Šiaulių skyriaus narys Eduardas Manovas už šnipinėjimą Rusijai nuteistas kalėti aštuonerius metus ir šešis mėnesius). „ Korupcijos skandalų partija “ (TS-LKD politikų pavardės ne kartą skambėjo skaidrumo skandaluose – nuo savivaldybių „čekiukų“ bylų iki milijoninių viešųjų projektų ir „MG Baltic“ politinės korupcijos tyrimo). „ Teroristinių pažinčių partija “ (Seimo patvirtintose išvadose dėl Juro Abromavičiaus nužudymo nurodyti teroristinės organizacijos požymių turėjusios grupės narių ryšiai su kai kuriais tuometės Landsbergių partijos atstovais). Tačiau ir po tokios įžangos merui, su teismo pagalba ar be jos, vis tiek liktų atsakyti, kiek kainuos išlaikyti Šventosios uostą ir kas už viską mokės papildomus pinigus. Uosto išlaikymo sąskaitą vis tiek reikės apmokėti. Merui lieka pateikti skaičiavimus – kiek kasmet kainuos priežiūra ir gilinimas, kiek padengs uosto pajamos ir kiek gali tekti mokėti iš biudžeto. Kalbos apie Rusijos grėsmę šių išlaidų nesumažins.