Nespekuliuokim Grybauskaitės disertacija: Landsbergis ir partizanai – Lietuvos stuburas

Kai šiandien gyvenam laisvoj šaly, kai turim savo vėliavą, savo kalbą ir savo valstybę – tai ne iš dangaus nukrito. Čia ir partizanų dvasia, ir vėlesnių žmonių ryžtas padarė savo.

[foto] /uploads/legacy/originals/2026-02-03/grybauskaite-ir-landsbergis.jpg Dalia Grybauskaitė ir Vytautas Landsbergis. Nu ką, žmonės, pasakysiu paprastai, kaip kaime prie pečiaus: kas juodina partizanus, tas tarnauja okupanto melui. Čia vėl bando mums į galvas prikišti pasakas, neva Lietuvos partizanai po karo ėjo ir „vaikus žudė“, „šeimas pjovė“ ir panašiai. Tokius naratyvus okupantas nuo seno kepė kaip blynus – kad tik laisvės kovotoją apjuodintų ir žmogui rankas nuleistų: „ai, visi vienodi“. Ne, ne visi vienodi. Partizanai buvo ne kokie banditai, o vyrai ir moterys, kurie už Lietuvą ėjo į mišką, kai vieni bijojo, o kiti patogiai prisitaikė. Ir reikia suprasti vieną dalyką: partizanų karo įstatymai už tėvynės išdavystę numatė mirties bausmę. Ne dėl „keršto“, o todėl, kad išdavystė tada reiškė ne šiaip apkalbą – reiškė suėmimus, kankinimus, tremtį ir mirtį kaimynams. Dabar dar pamojuoja [Dalios Grybauskaitės disertacija ir cituoja, kad „nuo klasės priešų rankos žuvo virš 13 tūkst.“ ](https://ekspertai.eu/dgrybauskaiteilga-klasiu-kova-buvo-kurstomaremiantis-radiopropagandatiekiant-maista-ir-ginklus-is-uzsienio/) – tik nepamiršta pasakyti, jog tais laikais „klasės priešais“ jie vadino pačius partizanus, t. y. tuos, kurie prieš okupaciją stojo. Ir dar aiškina apie „radiopropagandą“, „maistą ir ginklus iš užsienio“ – lyg čia būtų koks nusikaltimas, kad pavergta tauta ieško paramos. Kai namus užpuola, tai juk ir kaimyno šauksiesi, o ne gražiai lauksi, kol tave išveš. O dėl tų vadinamų „šeimyninių“ bausmių – čia irgi reikia galvą turėti ant pečių. Karo metu buvo visko: ir klaidų, ir tragedijų, ir atvejų, kai okupantai patys pridirbdavo baisybių, o paskui suversdavo partizanams, kad tik žmones supriešintų. Bet vieną faktą tegul visi įsimena: partizanų kova buvo kova už laisvę, o ne už kraują. Jie gynė Lietuvą nuo stribų, informatorių ir okupacinio saugumo, kurie kaimus laikė baimėje. Ir va, kai šiandien gyvenam laisvoj šaly, kai turim savo vėliavą, savo kalbą ir savo valstybę – tai ne iš dangaus nukrito. Čia ir partizanų dvasia, ir vėlesnių žmonių ryžtas padarė savo. Ir čia atskirai pagarba profesoriui Vytautui Landsbergiui: kai atėjo laikas, jis stovėjo ne „vidury“, ne „kad tik būtų ramu“, o aiškiai – už Lietuvą. Už valstybę, kuri pagaliau galėjo grįžti į Europą. Todėl ir turim tai, ką turim: atkurta nepriklausomybė, narystė Europos Sąjungoje ir NATO. O kas bando šiandien partizaną su purvu maišyti – tas dažniausiai arba nesupranta, arba sąmoningai dirba tam pačiam senam reikalui: kad lietuvis pats savęs nebegerbtų. Tremtinio sūnėnas Arvydas T. Susiję : [Partizanų karo įstatymai numatė mirties bausmę už tėvynės išdavystę](https://ekspertai.eu/partizanu-karo-istatymai-numate-mirties-bausme-uz-tevynes-isdavyste/) [https://ekspertai.eu/partizanu-karo-istatymai-numate-mirties-bausme-uz-tevynes-isdavyste/](https://ekspertai.eu/partizanu-karo-istatymai-numate-mirties-bausme-uz-tevynes-isdavyste/) [Siekiant laisvės ir nepriklausomybės Lietuvos partizanams teko bausti ir vaikus](https://ekspertai.eu/siekiant-laisves-ir-nepriklausomybes-lietuvos-partizanams-teko-bausti-ir-vaikus/) [https://ekspertai.eu/siekiant-laisves-ir-nepriklausomybes-lietuvos-partizanams-teko-bausti-ir-vaikus/](https://ekspertai.eu/siekiant-laisves-ir-nepriklausomybes-lietuvos-partizanams-teko-bausti-ir-vaikus/)