Ministerija teigia pakeitusi neekonomišką pacientų pavėžėjimo praktiką

2026 m. birželio 10 d. Valstybės kontrolė paviešino audito metu nustatytą atvejį: pacientui Vilniuje nuvežti vos 1,1 kilometro automobilis atvyko iš Elektrėnų. Iš viso nuvažiuoti 72 kilometrai, o paslauga valstybei kainavo 159 eurus. Kitu atveju pacientą iš Palangos į Mažeikius reikėjo nuvežti 109 kilometrus, tačiau iš Elektrėnų vykęs vežėjas įveikė 670 kilometrų. Ši kelionė kainavo 1 355 eurus.

2026 m. lapkričio 5 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodė, kad nėra aiškaus reikalavimo pirmenybę teikti arčiausiai paciento esančiam ar ekonomiškiausią paslaugą galinčiam suteikti vežėjui. „Ekspertai.eu“ kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį, prašydami paaiškinti, kokių veiksmų imtasi po audito ir ar ministerijai žinoma naujų neekonomiško pavėžėjimo atvejų. „Dabartinė situacija yra pasikeitusi“, – atsakyme teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Komunikacijos skyriaus patarėja Nerija Kaulakienė. Pasak ministerijos, vežėjai parenkami konkurencingais viešaisiais pirkimais pagal atskiras savivaldybes ir transporto priemonių kategorijas. Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas teikia atitinkamą pirkimą laimėjęs tiekėjas. Įdiegus dinaminę pirkimų sistemą, sutartys sudarytos visose savivaldybėse. Ministerijos teigimu, ankstesnė praktika pasitelkti vežėjus iš nutolusių savivaldybių „nebetaikoma įprastomis veiklos sąlygomis“. Jeigu vežėjas pats pasirenka automobilį siųsti iš kitos savivaldybės, atvykimo išlaidas, viršijančias sutartyje nustatytą mokestį, padengia pats. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), kaip nurodo SAM, „nekompensuoja tiekėjo savarankiškai pasirinkto ekonomiškai nepagrįsto transporto priemonės atvykimo maršruto“. Į klausimą apie po audito gautus duomenis apie naujus neekonomiško pavėžėjimo atvejus atsakyta trumpai: „Tokių duomenų SAM neturi.“ Papildomų atvykimo sąnaudų priskyrimas vežėjui yra pagrįstas būdas saugoti viešąsias lėšas. Vis dėlto sutarčių sudarymas savaime neparodo, kaip jos vykdomos. Po auditorių nustatytų trūkumų ministerijos pasitikėjimą pertvarka turėtų pagrįsti nuolatinė faktinių išlaidų patikra. Kitaip sistemos ekonomiškumą vėl teks vertinti tik sulaukus kito audito.