Ministerija pagalbinio apvaisinimo ribojimus paliko galioti nepaisydama teismo sprendimo

Pagal ankstesnę tvarką pagalbinio apvaisinimo paslaugas Lietuvoje galėjo gauti tik susituokę arba partnerystę įregistravę žmonės. Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad taip diskriminuojami nesusituokę pacientai. 2026 m. balandžio 10 d. įsigaliojusio nutarimo esmė paprasta: jeigu pagalbinis apvaisinimas žmogui reikalingas dėl medicininių priežasčių, santuokos ar registruotos partnerystės nebuvimas negali būti priežastis jo nesuteikti.

Ministerija pagalbinio apvaisinimo ribojimus paliko galioti nepaisydama teismo sprendimo

2026 m. balandžio 13 d., t. y. praėjus trims dienoms po minėto nutarimo paskelbimo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gydymo įstaigoms nurodė iki įstatymo pakeitimo paslaugas toliau teikti tik susituokusiems arba partnerystę įregistravusiems asmenims. Ministerija rėmėsi būtinybe užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti pacientų lūkesčius ir nenutraukti paslaugų. „Ekspertai.eu“ kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį, prašydami paaiškinti, kuo remdamasi SAM nurodė paslaugas ir toliau teikti tik susituokusiems arba partnerystę įregistravusiems žmonėms, nors Konstitucinis Teismas tokį ribojimą jau buvo pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai. „Teisinis pagrindas – jūsų minima Konstitucinio Teismo nutartis“, teigiama redakcijai skirtame atsakyme. Tai primena tą garsiąją situaciją, kai žiūrima į knygą, bet matoma „špyga“. Tik šiuo konkrečiu atveju SAM žiūri į teismo nutarimą ir mato leidimą jo nepaisyti. Paklausta, ar savo viešai paskelbtą nurodymą gydymo įstaigoms vėliau pakeitė, SAM pareiškė, kad „ministerija, gydymo įstaigos ir kiti subjektai negali keisti Konstitucinio Teismo nutarčių – gali tik jomis vadovautis.“ Kad teismo nutarimu reikia vadovautis, žinome. Ministerija, regis, žino dar daugiau – kaip elgtis priešingai ir vadinti tai nutarimo vykdymu. Reguliavimo neapibrėžtumą SAM žadėjo šalinti Seime tobulinamu įstatymu, nors atsakymą pateikė jau po jo priėmimo. Apie kokį tobulinimą konkrečiai čia kalbama, ministerija nepatikslino. 2026 m. lapkričio 12 d. Seimo priimtais pakeitimais paslaugas numatyta atverti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Įstatymas kartu apima dvi skirtingas situacijas: pagalbą negalintiems susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių ir mokamą paslaugą vaisingoms moterims, norinčioms susilaukti vaiko be partnerio. Teisės akto šalininkai pabrėžia vienodas galimybes susilaukti vaikų, priešininkai kelia vaiko interesų ir teisės žinoti savo tėvą klausimus. Nevaisingumo gydymo prieinamumo gerinimas savaime nepagrindžia visų sprendimų dėl paslaugų vaisingoms moterims. Kartu plečiama mokamų paslaugų rinka, kurios paskirtis jau platesnė už nevaisingumo gydymą. Reformos išlaidoms pagrįsti rengiant įstatymą buvo prognozuotos 246 procedūros vienišoms moterims ir 492 nesusituokusioms poroms. Joms kartu apskaičiuotas papildomas 0,51 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų poreikis. Skaičiavimų atskaitai panaudoti 2 461 asmens, 2024 m. gavusio kompensuojamas paslaugas, duomenys. Dvigubas procedūrų skaičius poroms aiškinamajame rašte pagrįstas tuo, kad porą sudaro du žmonės. Vis dėlto žmonių skaičius savaime nepasako, kiek procedūrų jiems reikės atlikti: vieną, dvi ar dar daugiau. Porą sudarantys du žmonės taip pat nereiškia, kad jai reikės dvigubai daugiau procedūrų negu vienišai moteriai. SAM faktiškai atliktų procedūrų skaičiaus pasiūlė teirautis klinikose. Savo prognozę gynė ekspertų vertinimu, klinikiniais standartais, kreipimosi tikimybe ir gydymo ciklų skaičiumi, tačiau konkrečių reikšmių nepateikė. Pati pripažino, kad porai gali neužtekti vieno gydymo ciklo.