Ministerija neįvardijo, kokią dalį iš gynybai numatytų 4,83 mlrd. eurų ketinama pasiskolinti

Seimui 2026 m. spalio 20 d. pateiktame 2027 m. biudžeto projekte numatyta, kad visoms suplanuotoms valstybės biudžeto išlaidoms padengti trūks 5,72 mlrd. eurų. Atrodytų, tiek ir reikės pasiskolinti. Tačiau Vyriausybė iš viso ketina pasiskolinti 10,5 mlrd. eurų. Iš jų 4,21 mlrd. eurų prireiks ankstesnėms skoloms grąžinti. Šį kartą „Ekspertai.eu“ domėjosi, kiek skolintų pinigų prireiks būtent gynybai, kuriai Vyriausybė siūlo skirti 4,83 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kreipėmės į finansų ministrą Taurimą Valį norėdami išsiaiškinti, kokią gynybai numatytų 4,83 mlrd. eurų dalį ketinama padengti skolintais pinigais ir kiek iš jų sudarytų Europos Sąjungos (ES) lengvatinė SAFE paskola. Prašėme bendrų sumų. Finansų ministerija pasirinko paaiškinti, kaip sudaromas biudžetas: „Valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant asignavimus krašto apsaugai, biudžete nėra tiesiogiai susiejami su konkrečiais finansavimo šaltiniais“. Ministerija nurodė visam biudžeto deficitui reikalingus 5,72 mlrd. eurų, tai yra informaciją, kuri jau buvo viešai žinoma. Ar Finansų ministerija, išdėsčiusi biudžeto sudarymo taisykles, bando įtikinti mokesčių mokėtojus, kad Vyriausybė apskaičiavo, jog biudžetui trūks 5,72 mlrd. eurų, bet nė apytikriai nežino, kiek teks skolintis jos pačios suplanuotai gynybai? Sunku tuo patikėti – gal suma tiesiog per didelė, kad ją būtų patogu paskelbti viešai. „Ekspertai.eu“ dar kartą kreipsis į ministeriją ir prašys įvardyti, kiek iš gynybai numatytų 4,83 mlrd. eurų ketinama skolintis ir kodėl pirmą kartą vietoj skaičiaus buvo pasiūlyta biudžeto apskaitos pamoka. [foto] /uploads/articles/2026-11-05/article-5e20977085bc77d9.webp Vis dėlto viešai skelbiamoje skolinimosi programoje Vyriausybė vieną sumą įvardija konkrečiai – 2027 m. ji ketina pasiskolinti apie 10,5 mlrd. eurų, iš jų 1,3 mlrd. eurų – platindama gynybos obligacijas. Dėl SAFE paskolos ministerija atsakė, kad 2027 m. biudžeto projekte atskira šios paskolos lėšomis finansuojama gynybos išlaidų dalis nenustatyta. „SAFE paskolos lėšos išmokamos atsižvelgiant į faktinę gynybos pirkimų vykdymo eigą.“ Dėl konkrečių projektų ir jų finansavimo pagal metus ministerija į susirašinėjimą įtraukė ir Krašto apsaugos ministeriją. Kaip „Ekspertai.eu“ rašė 2026 m. spalio 31 d., viena iš svarstomų galimybių – SAFE paskola Lietuvos antidroninei sistemai. Jeigu 2027 m. gynybai numatytų 4,83 mlrd. eurų vis dėlto pasirodytų per maža, kitų metų biudžeto laukti nereikėtų. Konstitucijos 132 straipsnis leidžia Seimui biudžetą pakeisti ir metams įpusėjus. Taip galima padidinti gynybai skirtą sumą ir leisti trūkstamas lėšas pasiskolinti. Lietuva šia galimybe jau naudojosi. 2022 m. kovo 17 d. Seimas pakeitė tų metų biudžetą ir gynybai numatytą dalį padidino nuo 2,05 iki 2,52 proc. BVP. 2022 m. rugsėjo 28 d. Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų KAM skyrė papildomus 148 mln. eurų. Lietuvos planas gynybai skirti 5 proc. BVP turi atitikmenį ir tarp kitų NATO valstybių. Panašią dalį 2027 m. gynybai numato Estija – apie 5 proc. BVP, arba 2,33 mlrd. eurų. Jeigu visus 2027 m. numatytus 10,5 mlrd. eurų Vyriausybė pasiskolintų už tokią kainą, kokia vidutiniškai skolinosi per keturis 2026 m. spalio obligacijų aukcionus – 4,03 proc. per metus, – vien palūkanos už visą sumą per vienus metus siektų apie 423 mln. eurų. [papildyta:upd-mw4z0vze-97rxl] 2026 m. lapkričio 6 d. Finansų ministerija trečiajame atsakyme redakcijai tiesiai pasakė, kad neskaičiuoja, kiek iš gynybai numatytų 4,83 mlrd. eurų reikės pasiskolinti. Jos teigimu, valstybė skolinasi bendram biudžeto deficitui padengti, o skolintų lėšų paskirstymas atskiroms sritims būtų sąlyginis. Vis dėlto biudžetą rengiantys specialistai Vyriausybei turėtų padėti apsispręsti, kuriuos poreikius valstybė pajėgi finansuoti iš savo pajamų ir dėl kurių verta didinti skolą. Jeigu deficitui padengti numatyta skolintis 5,72 mlrd. eurų, mokesčių mokėtojai turi pagrįstą teisę žinoti, kokie sprendimai dėl gynybos, švietimo, sveikatos apsaugos ar kelių lėmė tokio masto skolinimąsi ir kiek prie jo prisidėjo kiekvienas iš jų. Pristatant biudžetą Seimui, divizija ir ginkluotė ministrui buvo pakankamai konkretūs argumentai skolintis. Paprašius tuos argumentus išreikšti eurais, konkretumas, ministerijos vertinimu, jau būtų klaidinantis.