Malį bombardavo Prancūzija, nuo kurios šis išsilaisvino 1960-aisiais(2)

Prancūzijos karinės oro pajėgos smogė smūgį sukilėliams Malyje, sausio 11-ąją pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent Fabiusas (http://www.presstv.ir/detail/2013/01/11/283055/france-launches-airstrike-on-mali-rebels). Šis pareiškimas buvo padarytas po to, kai Prancūzijos prezidentas François Hollande‘as pareiškė, kad Prancūzija konflikte palaikys Malio vyriausybę.

Sukilėliai, okupavę šiaurinę Malio dalį, nori visiškai kontroliuoti šią Vakarų Afrikos valstybę. Pasak L. Fabiuso, „ginkluotos grupuotės pajudėjo į pietus, jų tikslas – užvaldyti visą Malį. Prancūzija ėmėsi karinių veiksmų, kad to neįvyktų. Mes turime sustabdyti juos, nes kitu atveju, visam Maliui patekus į sukilėlių rankas, kils grėsmė visai Afrikai ir Europai“.

Pasak Malio valdžios atstovų, vyriausybės karines pajėgas palaiko Nigerijos ir Senegalo kariai.

Nors Jungtinė Karalystė Malyje savo kariuomenės neturi, britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague pareiškė, kad „Jungtinė Karalystė palaiko šį prancūzų sprendimą padėti Malio respublikai nugalėti sukilėlius“.

Sausio 10-ąją sukilėliai bandė užimti Konnos miestą, tačiau Malio armija kitą dieną jį atkovojo.

Chaosas Malyje prasidėjo, kai 2012 metų kovo 22-ąją karinio perversmo metu buvo nuverstas Malio prezidentas Amadou Toumani Touré. Perversmo lyderiai pareiškė, kad perversmas buvo įvykdytas, nes vyriausybė nesugebėjo sulaikyti tuaregų sukilimo šalies šiaurėje, kuris vyko du mėnesius.

Prieš sukilimą tuaregų sukilėliai užvaldė visą šiaurinį regioną, kuriame yra dykuma, tačiau vėliau „Ansar Dine“ ekstremistai tuaregus iš jos išvarė ir ėmė kontroliuoti regioną, kurio plotas didesnis nei Prancūzija. Grupuotė „Ansar Dine“ („Tikėjimo gynėjai“), vadovaujama Iyad‘o Ag Ghaly, įtariama sąsajomis su al-Qaeda. Jos tikslas – Malyje įvesti šariatą.

90 proc. Malio gyventojų – musulmonai (daugiausia sunitai ir sufijai), po 5 proc. – krikščionys bei senojo tikėjimo išpažinėjai. Islamiški įstatymai Malyje nėra griežti, moterys dalyvauja ekonominiame, socialiniame, politiniame gyvenime ir paprastai nenešioja galvos apdangalų. Pagal Malio konstituciją, ši šalis yra sekuliari, joje suteikiama religijos laisvė. Santykiai tarp musulmonų ir kitų religijų atstovų – taikūs.

Malio plotas 19 kartų viršija Lietuvos, jame gyvena beveik 15 milijonų žmonių. Dešimtadalis jų – tuaregai (imuhaghai), berberai klajokliai. Beje, tuaregai šiaurinėse Malio ir Nigerio dalyse sukilimus kelia nuo 1916-ųjų. Nuo tada įvyko penki ginkluoti konfliktai – 1916-1917, 1962-1964, 1990-1995, 2007-2009 ir 2012 metais.

[gallery link="file" order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]