Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Redakcijos prierašas: Skelbiame anketą, kurią gavome elektroniniu paštu. Pastaruoju metu gerokai pagausėjo norinčių pagarsinti savo mintis Bernardinai.lt skaitytojams. Pavyzdžiui, Mantas Adomėnas pasiūlė įžvalgas apie drąsą, Liudvikas Jakimavičius pasiūlė savo atsakymus į M. Matulevičiaus klausimus. Atsirinkti nėra paprasta, nes nesinori peržengti ribos tarp tarnystės skaitytojų teisei gauti kuo daugiau išsamios informacijos apie tai, kas vyksta politiniame gyvenime, ir politinės propagandos.
Sau esame taip apsibrėžę, kuo informacija skiriasi nuo propagandos. Informacijos tikslas – įgalinti skaitytoją sėkmingiau susigaudyti situacijoje ir skatinti mąstyti, propagandos – pateikti išankstinius atsakymus, skatinti deleguoti pareigą atsakingai priimti sprendimus kam nors kitam.
Finansiniu požiūriu tarsi ir neturėtume džiaugtis tuo, kad per šią rinkimų kampaniją negavome ir nesiruošiame gauti nė lito už politinę reklamą. Pinigų turinčios politinės organizacijos pasirinko kitus žiniasklaidos kanalus savo reklaminiams šūkiams ir įtikinėjimui.
Na, o mes bandome kurti alternatyvią diskusijų erdvę, kurioje varžosi idėjos, o ne pinigai. Mielai laukiame politikų, politologų, kuriems tokios diskusijos tinka, tekstų.
Tiesa, Redakcija palieka sau teisę nespausdinti tų tekstų, kuriuose propaganda užgožia norą diskutuoti.
1. Liudvikai, pats esi rašytojas, tad kodėl nusprendei tapti politiku? Ar užteks kompetencijos rengti įstatymus, diskutuoti socialinėmis, ekonomikos bei teisėtvarkos temomis? Ar negąsdins pikti anoniminiai komentarai, sakysiantys – "ir Liudvikas Jakimavičius veržiasi prie lovio"?
Visų pirma išsiaiškinkime sąvokas, kurios Lietuvoje dažnai reiškia visai ne tą, ką turėtų reikšti. Man keistai skamba, kai koks nors Pinokis, patekęs į Seimą (kartais per partinį sąrašą), žiūrėk, jau ima puikuotis: „Aš politikas“.
Marksizmo leninizmo ir mokslinio komunizmo dėstytojai, visokio plauko propagandistai bei „politrukai“ atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje visu ruimu persikrikštijo į politologus – makaronų kabinimo fiesta tęsiasi. Tokiu politiku aš nenusprendžiau tapti ir, kiek pats save pažįstu, niekados netapsiu.
Didžiojoje Karalystėje į politiko vardą pretenduoti gali tik žmogus, baigęs politikos mokslus Oksbridže (sudurtinis žodis – Oksforde ir Kembridže), ir to dar negana. Tavo tėvas, senelis, o gal ir tolimesnės kartos protėviai turėjo suktis politikos ratuose, pats turėtum būti užaugęs tame politikos lauke, nuo vaikystės kvėpavęs tuo oru, atmintinai žinantis politinės elgsenos taisykles ir veikimo būdus, ir dar – sąžiningas valstybės pilietis ir patriotas.
Lietuvoje tokių kol kas nėra ir ilgokai dar teks palaukti, kol pirmieji pradės rastis.
Jei per okupacijas nebūtume patyrę politinio elito genocido, dabar tikrai turėtume tikrų europinio lygio politikų, gal kitaip sektųsi tvarkytis savo kieme ir pasaulyje. Taigi, į politiko vaidmenį, net jei gvieščiausi, negalėčiau pretenduoti, nors mano senelis Jonas Jakimavičius nuo Vilniaus Konferencijos (1917 m.) iki pat sovietų okupacijos buvo Lietuvos politinio elito žmogus ir daugiametis nepartinis Seimo narys.
Ir Sąjūdžio, ir dabartiniai politinio lauko veikėjai yra savamoksliai, kiekvienas savaip suprantantis savo vaidmenį ir priedermes toje scenoje, kurią pavydesni vadina „prie lovio“. Aš kaip rašytojas ir publicistas esu tik šioks toks mūsų gyvenamos tikrovės tyrinėtojas.
Ta tikrovė yra tarytum scena, kurioje vyksta tikros nesuvaidintos dramos, verda aistros arba vaidinamos muilo operos ir sacharininės operetės. Yra ir užkulisiai, kur strateguojami scenarijai su antspaudu „visiškai slaptai“.
Tyrinėtojo uždavinys ir yra pamėginti iššifruoti, kas tuose užkulisiuose vyksta, kas pasislėpęs iš tamsos valdo tą regimąją apšviestą marionečių teatro avansceną, kodėl scenarijuose ima trūkinėti grandys, pradingsta elementari veiksmų logika ir motyvai.
Jei likimas lemtų ketveriems metams patekti į Seimo belangę, iš anksto pasižadu nediskutuoti tomis temomis, kurių neišmanau. Jei elgčiausi kaip koks visų galų meistras Petras Gražulis, Algis Čaplikas ar Vytenis Andriukaitis, atrodyčiau tragikomiškai.
Niekas diskutuoti klausimais, kurių neišmanau, manęs neprivers, o ir neturiu puikybės gražbyliauti. Šiek tiek nutuokiu kultūros ir žiniasklaidos lauke, kur problemų tikrai ne mažiau nei energetikoje.
Tose srityse, lygiai kaip ir kitiems kitose, tektų „rengti įstatymus, diskutuoti socialinėmis, ekonomikos bei teisėtvarkos temomis“ bei spręsti.
Kitas veiklos dirvonas būtų tas, apie kurį dabar valdžios žmonės ir ypač teisininkai vengia šnekėti. Jie patys sau yra susikūrę klaninę, medinę metakalbą, kuri be teisininko išaiškinimo paprastam žmogui yra nesuprantama, ir pilietis, patekęs į bėdą, pats vienas be išmanančio kazuistikos vingrybes teisininko yra bejėgis ją suprasti ir apsiginti.
Teisininkų klanas tos kalbos kodus saugo kaip akies vyzdį, nes per juos plaukuota ranka lenda į paprasto žmogaus kišenę. Mūsų teisynų ir kodeksų diskursą būtina išversti į žmonių kalbą.
Jei to darbo nepadarysime, teisingumas ir jo vykdymas taip ir pasiliks manipuliatorių privilegija. Kaip rašytojas ir kelis dešimtmečius dirbęs redaktorium mūsų teisėkūrininkams tikrai turiu ką patarti, kad žmogui būtų lengviau orientuotis mūsų teisiniame šabakštyne.
Suprantama, kad visiems geras nebūsi ir kai kam nelabai patiksi. Ilgainiui pripranti ir prie pačių pikčiausių ir bjauriausių komentarų. Tiesą pasakius, iš pradžių apkalbos nervindavo, bet ilgainiui užsiauginau storesnę skūrą ir dabar į visokias kliautis nebekreipiu dėmesio. Jei ten Seime yra kažkoks lovys pilnas jovalo, tegul visi prie to lovio ir eina. Visai nepavydu.
2. Vilniaus Žirmūnų apygardoje teks grumtis prieš lietuvių politikos veteranus – Vytenį Andriukaitį, Algį Čapliką, Viliją Aleknaitę – Abramikienę. Bandysi rungtis ir su kairiųjų, ir su centristų, ir su dešiniųjų atstovais. Kodėl Tau, kaip "Lietuvos sąrašo“ atstovui, neįtinka visos politinės kryptys?
Man atrodo, kad tarp Jūsų išvardytų pretendentų pažiūrų nėra apčiuopiamos takoskyros. Visi trys yra to paties lizdo paukščiai – sisteminiai, kurių partijos finansuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jie gali sudarinėti neįtikimiausias koalicijas, nesiremiančias nei į programas, nei į principus, nei į moralę.
„Lietuvos sąrašas“ šia prasme nėra tradicinė partija. Ji labiau panaši į visuomeninį sambūrį, kuris ir siūlo alternatyvą, kitą pasirinkimą.
Paradoksaliai skamba, bet „Lietuvos sąrašas“ pasisako prieš partinius sąrašus tiek rinkimuose į savivaldą, tiek ir į Seimą. Rinkimai turėtų vykti tik vienmandatėse apygardose.
Juose turėtų lemti ne pinigai, kuriuos mokesčių pavidalu iš mūsų paima valdantieji, kad vėl juos išrinktume, o asmenybės, kuriomis rinkėjas pasitiki.
Įsivaizduokite tokį olimpinį vaizdelį. Maratonas.
Ties starto linija sustatomi bėgikai. Vieni aprėdyti puikiu sportiniu inventorium, už valdiškus (mūsų) pinigus ištreniruoti atletai, o kiti basi, už anų sportbačius ir treniruotes sumokėję iš savo kišenių bėdžiai.
Lygiomis teisėmis ir sąlygomis toksai „maratonas“ tikrai nekvepia. Taigi, tie politiniai dariniai ir politinės kryptys, kurios pačios sau nustato patogias maratono taisykles, finansuojamas iš konkurentų kišenių, man nepatinka ir neįtinka.
Jei jau lošiam lošimą, tai loškim jį visiškai sąžiningai, šviesiai ir lygiomis sąlygomis, neturėdami valdiškos kozirinės kortos rankovėje. Rinkėjas turėtų tas nelygios kovos taisykles perprasti, pamatęs glamūrinius nupudruotus sistemininkų veidus už reklaminių stendų ir TV ekranų stiklo.
Už jų rinkiminį šou juk mes ir sumokėjome, o ne kas kitas.
3. Tavo rinkimų programoje dominuoja gana radikalūs siūlymai reformuoti savivaldą bei teisėtvarką. Ką konkrečiai siūlytum pirmiausiai keisti mūsų valstybėje?
Nieko labai radikalaus aš nesiūlau, paprasčiausiai persukti valstybės valdymo vektorių, kad jis remtųsi į bendrijas ir bendruomenes, o šios savo norus ir galias deleguotų pačių išrinktiems žmonėms, kuriuos turėtų teisę atšaukti, jei matytų, kad deleguotas aukštyn pareigūnas įpareigojimų nevykdo ar nesugeba vykdyti. Tai ir būtų pats tikriausias valstybės demokratijos pamatas bei garantas, laiduojantis visuomenei galias savo kieme, kaime, mieste ir valstybėje būti šeimininku.
4. Ar neatrodytų, jog paprastam žmogui aktualesnės socialinės problemos – kaip išgyventi iš pensijos ar nedidelio atlyginimo, kaip atlaikyti skausmingą šildymo sezoną, kaip sustabdyti bėgančius iš Lietuvos žmones, ne abstrakčios teisėtvarkos ir savivaldos temos?
Valstybėje nėra kokių nors atskirų šildymo, kuro kainų, nedarbo, socialinių ar emigracijos problemų. Kiekviena jų yra to paties konteksto sudedamoji.
Kažkada per radiją išgirdau vieno išmintingo žmogaus komentarą. Jis sakė: „Jei kibiras kiauras, pilk į jį kiek nori vandens, vis viena jis bus tuščias.“
Panašiai ir su mūsų valstybe. Premjeras tikina, kad eksporto rodikliai vos ne geriausi Europoje, ekonomika keliasi, o kai kalba pakrypsta į minimalios algos ar pragyvenimo minimumo pakėlimą, atsakymas vienas: „Nėra iš ko“.
Kaži kaip galas su galu nesueina.
Nesu ekonomistas, bet savo bityne privalau juo būti. Bitėms makaronų nepakabinsi – vasarą jos tau neša medų, o rudenį būk malonus, pamaitink jas ir avilius apšiltink, kad neišmirtų.
Beje, ir kalbėkis su bitėmis jautriai kaip sugebi, o ne grūmodamas vėzdu. Taip pat ir su žmonėmis.
Baudžiavoj niekas nenori gyventi ir negyvens. Sukurta begalės popierinių programų, iššvaistyti milijonai mūsų pinigų, tarytum siekiant stabdyti emigraciją, susigrąžinti Lietuvon savo piliečius.
Vėjų vėjai, emigracijos srautas neslūgsta, o popierinės programos kaip keliavusios taip ir keliauja į stalčius. Mano programoje yra paprasta tezė: „Atleiskim trejiems metams nuo pelno mokesčių pradedamą šeimos, smulkųjį bei vidutinį verslą, ir koks trečdalis mūsų ekonominių emigrantų su savo uždirbtu kapitalu ir idėjomis tikrai sugrįš į Lietuvą steigti savo versliukus, kurti darbo vietas čia, o ne kur nors Londono priemiesčiuose“.
Bet čia niekam to nereikia. Manoma, kad sugrįžėliai sukels dar didesnį slėgį darbo rinkoje.
Jei nieko nekeisim, gal ir sukels, todėl naudingiau yra už gerus pinigus kurti popierinius projektus į stalčius.
5. Didieji Lietuvos žiniasklaidos kanalai, atrodytų, nusprendė ignoruoti tavo atstovaujamos partijos "Lietuvos sąrašas" visuomeninius veiksmus. Žmogui iš šalies nebeaišku, kodėl vis tebestovite Daukanto aikštėje. Kodėl varginate visuomenę niūriomis problemomis, kurias interneto portalai, TV laidos bei spaudos leidiniai stengiasi pamiršti?
Atsakysiu kaip indėnas – į klausimą klausimu. O kodėl apdairūs funkcionieriai turėtų kasti sau duobę ar pjauti šaką, ant kurios patys sėdi?
Tiesos ieškojimas ir galima sumaištis visuomenėje ją apčiuopus nėra jų verslo plano dalis. Jie labai logiškai mąsto ir sprendžia, kokius „netvarkos“ židinius reikia ignoruoti, nutildyti, o per kuriuos gal ir iš peties kirsti.
Ten dirba ne visai buki viešųjų ryšių technologai, tik mūsų bėda, kad tos jų technologijos dažniausiai yra juodesnės už juodas. Nieko nepadarysi, tokį ne perlais klotą kelią pasirinkome.
Tenka juo eiti ir šypsotis.
6. Vilija Aleknaitė – Abramikienė savo rinkiminiame laikraštyje rinkėjams skelbia savo penkis principus. "Meilė yra būties pagrindas", – teigia jos pirmasis šūkis. Nejaugi prieštarautum tokiai svarbiai tiesai?
„Meilė, viltis ir tikėjimas“, bet Vilijai geranoriškai norėčiau pasiūlyti nespekuliuoti meile politiniuose Gariūnuose.
Komentarai (26)
Politikai prie "lovio", o tauta - prie tikro lovio. Prie lovio aukštaičiai, prie lovio žemaičiai - prie lovio visa Lietuva. Todėl: Į kovą, aukštaičiai, į kovą, žemaičiai - į kovą, visa Lietuva. prieš tuos, kurie pardavinėja Lietuvą už "lovį".
nuomuone,o tu tikriausiai seime prie lovio sedi ir laimingas esi
Jeigu kovotojas prieš neokomunizmą yra pikasas, tai kovotojas už 3,14-derastų kapitalizmą gali būti sasakip - ne taip sunku vartytis.
"Drąsos kelio" partijos kandidatinio sąrašo lyderės ir jos aplinkos persekiojimas gali ne tik švelnėti, bet ir būti nutrauktas. Prisiminkime, kaip kritiškoje situacijoje, Seimui balsuojant dėl Anatolijaus Sacharuko pašalinimo iš Seimo pagal KT priimtą vertinimą, staiga viskas apsivertė. Linas Karalius buvo išmestas, o A. Sacharukui, kuris net daugiau buvo "prisidirbęs", Seimo nario statusas išsaugotas. Pakako jam prieš pat balsavimą pareikšti, kad H. Daktaras, palyginus jį su premjeru A. Kubiliumi yra "šviesulys" ir Anatolijus liko Seimo nario kėdę trinti iki šiandien bei, aišku, iki kadencijos pabaigos, išsaugant visas išeitines kompensacijas. Didelė dalis visuomenės gynė N. Venckienės poziciją, siekiant tiesos ir teisingumo kraupioje jos šeimos istorijoje. Buvau jų tarpe ir to visai nesigailiu. Gavus jai po šio rudens rinkimų Seimo nario mandatą, panaikinti jos teisinę neliečiamybę galės tik Seimas. Jei jo daugumą sudarys LSDP - DP - TT trojkos atstovai, tai jie neleis skriausti tokios kolegės, kuri "į šuns dienas" ir toliau dės konservatorius. Jau dabar ji viešai pareiškė, kad "koalicija su jais neįmanoma, kad valstybės nuskurdinimas ir valstybės sklola yra konservatorių valdymo nuopelnas". Tai kaip tik toks vertinimas, kurio labai laukė neokomunistinės jėgos. Gaila, kad N. Venckienė labai pasitikėjo šių jėgų lopatologijos "klakeriais" ir nepanoro pasigilinti į situaciją giliau ir plačiau. Atvykęs Vengrijos premjeras išsakė A. Kubiliui savo "baltą" pavydą Lietuvai, kad turime tik 40 procentų metinio BVP skolą, kai tuo tarpu pačioje Vengrijoje ji siekia 80 procentų BVP. Apie 80 šalių turi didesnius įsiskolinimus, kaip Lietuva. Panašias nuomones reiškia ir kiti ES šalių ekonomikos specai. Dabar mūsų šalies ekonomikos augimas yra vienas didžiausių ar net didžiausias tarp ES šalių ir siekia virš 6 procentų. Pasitikėjimas Lietuva užsienio finansinėse rinkose taip pat labai išaugo. Dabar Lietuva gali pasiskolinti tik su 2 procentų metinėmis palūkanomis, kas daugeliui ES šalių būtų tik svajonė. Jau nekalbant apie tas Pietų Europos šalis, kurios socialistų arsocialdemokratų valdomos buvo taip melu pridengtos ir išporceliuotos, kad dabar beliko joms tik atkišta pašalpai ranka ir demonstracijos, susigrumiant su policija. Prisiminkime, kaip kirto per savo išlaidas ir atlygius Latvija, kai Lietuva išsaugojo savo lito stabilumą, o atlygiai jau grįžta į prieškrizinį laikotarpį. Būkim supratingi ir dėl to, kad Estija sugebėjo atidėti juodai dienai 5 mlrd litais atsargą, kai Lietuvos institucijose SODROJE ir kitur žiojėjo kraupios, "kirkilinių" paliktos finansinės skylės. N. Venckienė savo gelbėjimosi kelią pasirinko. Jis gan pragmatiškas ir, manau, toli grąžu ne visiems patrauklus, tačiau galintis žymiai pagerinti ir apsaugoti N. Venckienės situaciją jos konflikte su teisėsauga. Jei kai kurie TPP "šoumenai" mus bent jau pralinksmino, tai vargu ar šių politikos naujokų veikla sukels kokį nors džiugesį dėl įveiktų konkrečių darbų. Esu jau anksčiau teigęs, kad be rimtų kompanionų ši partija bus pasmerkta politiniam vegetavimui. Liks tik vieša populistinė raiška be didesnių pozityvių rezultatų. Manau, kad paksoidai ir songailiniai, kovoje už tiesą ir teisingumą buvo ir yra su minuso ženklu. Tegul pirmiau savo "apsitsapšnojusį erelį" apsiplauna ir baigia vaidinti šalies patriotus, tempdami ilgą, juodą praeities šleifą.
Skirtumą įžvelgiu tame, kad LiCs labiau nešvariai tarnauja mūsų šalies oligarchams, o paksoidai - Rytų imperijos. Be to, TT politikai ar valdininkai, manau, labiau ir dažniau būna susipainioję korupcijoje, kontrabandoje ir pan. Jau pats faktas, kad R. Paksas šiurkščiai sulaužė priesaiką valstybei, jis išdavė ir tuos buvusius bendražygius iš TS (LK), kurie liko išdurti jo slaptų kėslų. Todėl dabar tik ir belieka paksoidų "ereliui" šaukti, kad su konservatoriais jis tikrai niekada nebendradarbiaus. Panašiai, kaip tą padarė ir N. Venckienė pirmiausia paminėdama konservatorius. Kurie , beje, daugiausiai jai ir padėjo "D. Kedžio istorijoje" ir mergaitės gynime. Nebuvo tokių daug TS LKD Seimo frakcijos gretose bet buvo. Beje, TS LKD Seimo nariai tai dar ne visa partija. Manau, kad netgi dauguma eilinių TS LKD narių suprato sudėtingą situaciją teisėsaugoje ir užjautė tuos, kurie minėtoje istorijoje nuo teisėsaugininkų veiksmų ar neveikimo nukentėjo. Prisiminkime kaip atkakliai gynė mergaitės iš klonio gatvės interesus TS LKD partijos politinio komiteto pirmininkas ir partijos garbės narys V. Landsbergis, Seimo nariai N. Puteikis, S. Stoma, R. Kupčinskas, A. Stancikienė. Kai kurie jų dėl įvairių priežasčių pasitraukė ir yra "Drąsos kelio" kandidatiniame sąraše, tačiau tai jų politinio dešinumo niekas nepanaikino. Ar N. Venckienė suderino tokią poziciją su savo bendražygiais? - nežinau. Sunkiai galėčiau tai įsivaizduoti... Tik po kelių laidos vedėjo paraginimų, N.Venckienė paminėjo kitas partijas su kuriomis DK koalicijos nenorėtų sudaryti. Išskyrė kaip idėjiškai jai artimesnius TT ir G.Songailos tautininkus. Apie pastarasias dvi politines grupuotes, manau, teks dar kartą priminti išsamiau. Dabar kai kas jau skuba reikšti, kad nusivylė Pikasiuku dėl tokios nuomonės. Niekada man nerūpėjo ir nerūpi jokie reitingai, nes nebuvau ir nesiruošiu bųti politiku ar valdininku. Man rūpi tiesos kelio paieškos. Kai vakarykštėje LNK TV laidoje N. Venckienė gan šauniai rungėsi su E. Masiuliu, TV operatorius dažnai nukreipdavo savo kamerą į drąsiečių trijulę, kurios centre sėdėjo Vytautas Matulevičius. Gal tai naujas augantis politinis lyderis. Jei taip, tai galiu visai nesunkiai nujausti kur jis "palaiminimą" ir nurodymus galėjo gauti. Esu apie tai diskutavęs...
Įdomu ar lovis yra vyriškos lyties lova?
nusivyleme Pikasu...o visu lietuvos zmoniu prasome per rinkimus balsuoti protingai tik uz naujas partijas..nes jie lobsta,jus skurstate ir taip tesiasi jau daug metu..bet gal gana???
klausi, kuo raudonoji musmirė geresnė už baltąją?? O aš paklausiu, kuo tada DK geresnė už TS-KDP, jei vis tiek renkasi vieną iš nuodingųjų?? Kuo DK geresnė už TS-KDP, jei ir vienos ir kitos sąrašuose šalia padorių kandidatų yra iki kraujo įsiėdusių ar labai abejotinų, švelniai tariant?
Butu idomu suzinoti, kuo gi caplikiniai liberalcentristai, su kuriais sia kadencija taip nuolankiai bendradarbiauja konservatoriai, yra vertingesni uz paksoidus.
visai sutinkame su Pikasu, kad atkakli ir tiesmuka Venckienė su teta Skučiene :)) nėra politikos žmonės ir tikrai menkai gaudosi, kas ko vertas, nes pasirinkimai aiškiai pagal kalbas, būtent kalbas, Garliavos istorijoje, o ne pagal galimą indėlį reformose už teisingumą. Teigiama yra tai, kad Venckienė neapgaudinėja ir nurodo, su kuo jos bendražygiai ruošiasi susidėti. O su mazuroniais, songailomis mums nepakeliui, jei norėtume teisingesnės Lietuvos. Tačiau yra išeitis ir siūlytume ja pasinaudoti- tai vienmandatinėse apygardose pabalsuoti už sąžiningus DK narius, juos, mūsų nuomone, atsakingai išvardino Bernardinuose Navickas, pridėtume net narsuolę tetą Skučienę, ji tikrai nebūtų prastesnė už daugelį dabartinių seimūnų:))) O už DK, kaip partiją, bent šiuose rinkimuose nebalsuoti, kad vaiko kančių sąskaita į seimą neišjotų matulevičiai, gyliai ir panašūs.
kaltini neapdairumu DK. Ir ne žodelio tiems, kurie STOVĖJO po medziu anot prof. Lansbergio, stovėjo ir rankeles nusiplovė palaiminę anstolienės kariauną sturmui. KUR DABAR LIETUVOIS LAISVĖS VĖLIAVA? iR PATS NEŽINAI , ATSEIT VALST. PASLAPTIS, ABSURDO TEATRAS?. Ne iš raškažiaus DK pozicija. Kubiloidai yra patobuline makiavelizmą iki absoliuto. Kai kubiloidų vadai praloš personaliai, gal tada TS partijoje atsiras dešinė, su kuria bus pakeliui DK. KAIP MANAI, AR KLAUSYS TAVO DEŠINIOJI lANSBERGIO PATARIMO, NESIJUNGTI SU TAIS KLAKERIAS
Ir ne žodelio tiems, kurie buvo po medziu anot prof. Lansbergio, stovėjo ir rankeles nusiplovė palaiminę anstolienės kariauną sturmui. KUR DABAR LIETUVOIS LAISVĖS VĖLIAVA? iR PATS NEŽINAI , ATSEIT VALST. PASLAPTIS, ABSURDO TEATRAS?. Ne iš raškažiaus DK pozicija. Kubiloidai yra patobuline makiavelizmą iki absoliuto. Kai kubiloidų vadai praloš personaliai, gal tada TS partijoje atsiras dešinė, su kuria bus pakeliui DK. KAIP MANAI, AR KLAUSYS TAVO DEŠINIOJI lANSBERGIO PATARIMO, NESIJUNGTI SU TAIS KLAKERIAS
Visos buvusios partijos sprende TIK savo asmenine gerove , todel ejo i koalicijas , kad ir su velniu , svarbu buvo pasidalinti postus ir is ju tureti naudos .Apie eilini pilieti niekas ir niekada negalvojo. Pilietis reikalingas mokesciams ir per rinkimus .
Kai teisėja Neringa Venckienė kovojo už mergaitę, nebodama nieko ir drąsiai priešindamasi A.Ūso garbės ir L.Stankūnaitės interesų gynėjams, tai susilaukė visuomenėje nemažai užuojautos ir pritarimo. Gynė mažylės teisę į apsisprendimą nematyti daugiau "plikų dėdžių" kaip kas sugebėjo. Problemos teisinėse institucijose išryškėjo "visu gražumu", todėl ta jos kova, manau, buvo vertingas indėlis į demokratijos kūrimą Lietuvoje. Dabar Neringa Venckienė yra "Drąsos kelio" rinkiminio sąrašo lyderė ir jos statusas ta prasme yra visai kitas. Manau, kad niekam nebuvo didelė paslaptris, kad teisėje padoriai išprususi teisėja politiniuose verpetuose jaučiasi nejaukiai ir neužtikrintai. Mačiau, kokie "niekados nebūnantys buvusieji" kadrai apie jos Klonio gatvę sparną rėžia. Tokią, potikoje nesubrendusią naujokę apvynioti apie pirštą patyrusiems kadrams - juokų darbas. Bandžiau ją komentaruose įspėti apie įvairius pavojus ir galima viliones. Turėjau vilčių, kad N. Venckienė sugebės praplaukti tarp Scilės ir Haribdės ir išliks ori bei nepažeista. Išvengusi Scilės ji dabar puola į Haribdės glėbį ir tolimesnis jos likimas tampa daugmaž aiškus. Nežinau, kaip partijos lyderė pajėgs "idėjiškai suvienyti" savo aplinkos kai kuriuos padorius kandidatus su paksoidų ir marginalinių tautininkų aktyvistais? Kai kuriais atvejais nematau jokių jų politinių ir dorovinių sąlyčio taškų. N. Venckienės išsakyta totali kritika TS LKD patrtijos atžvilgiu labai primena "mazūroninius" ar "songailinius" pasimaivymus ekonomikos ar a lia patriotizmo temomis. Lietuvai "burokinės" politinės grupuotės valdžioje būtų didžiulis šuolis atgal. Gaila, kad kandidatė į Seimą to nesuvokia, ar suvokti nenori. Nepamirškim jau paviešintą LSDP, DP ir TT koalicinį suokalbį apie jų susivienijimą po rinkimų. Ką toje "trojkoje" veiks drąsiečiai? Gaus teisę duris atidarinėti, o kitu laiku vėl galės šaukti kad tiesai ir teisingumui pasiekti konservatoriai kliudo? Ar tikrai tik tam pasiruošę DK pirmininkas Varkala, A. Patackas, A. Stancikienė, A. Nakas, S. Stoma ir kiti panašūs "DK" kandidatai? Sunkiai tokia nesąmone galėčiau patikėti. Apie paksoidų "žygdarbius" informacijos žiniasklaidoje pilna, apie a lia tautininkų "patriotiškumą - taip pat netrūksta. Tai iš kur tos nesusigaudymo problemos pas N.Venckienę. Seniai jos užprogramuotos ar tik ekspromtu atsiradę? Šypsojosi TV laidoje pašnekovas V.Mazūronis. Gal pagalvojo: "Na, štai. Apsireiškė. Turime kovotoją, kuri į kompanionus siūlosi". Kristi iš juoko galima... Graudaus juoko...
Būna ir kindziuliai, net ir tokie... komentatoriai
Būna "Pilypai iš kanapių", būna ir "Pikasai iš avių bandos".
"Drąsos kelio" lyderė Neringa Venckienė pagaliau, po daugkartinių raginimų TV laidos metu išsakė savo siekius ir galimus politinės koalicijos partnerius. Kalbėti apie tiesą ir teisingumą, kai "DK" partija po rinkimų apsisprendžia bendradarbiauti su "burokiniais" paksoidais ir "songailiniais tautininkais", būtų labai naivu. Tad nori ar nenori tenka mintyse išbraukti "Drąsos kelio" partiją iš potencialių kovotojų prieš Lietuvoje plintantį neokomunizmą sąrašo. Tokia eiga gali nustebinti nemažą dalį to elektorato, kuris tikėjosi, kad "Drąsos kelias" niekada netarnaus "kremlininių" jėgų siekiams. Tenka pripažinti ir tai, kad mano nuoširdžios pastangos rasti politinei dešinei naujų partnerių pasibaigė nesėkme. Neringa Venckienė ruošiasi dirbti kartu su vienu iš "trojkos" LSDP, DP ir TT nariu "Tvarkos ir teisingumo" partija ir G. Songailos atskilusiais tautininkais , t. y. tapti dar vienu "trojkos" valdomu UAB'u. Būtent dėl tokio tolimesnio scenarijaus esu išreiškęs savo nuogastavimus ir anksčiau. Perspėjau, kad visuomenė tada dar kartą visiškai nusiviltų, kaip ir dėl ankstesnių "tautos gelbėtojų". Nesitikėjau, kad tokie planai bus paviešinti netgi prieš rinkimus. Sunkiai galiu įsivaizduoti, kaip vienoje komandoje su V. Mazūroniu ir kitais "paksoidiniais ereliais" kartu dirbs kai kurios, gan padorios asmenybės iš "Drąsos kelio" partijos kandidatinio sąrašo. Bet visa tai kur kas svarbiau rinkėjams žinoti prieš rinkimus, negu suvokti konkrečią situaciją po jų. Labai tikėtina, kad apie tokį N. Venckienės tikslą jau anksčiau sužinojo TS LKD vadovai, kuriems,atseit, metį iššūkį "DK" aktyvistai. Tampa visai nebenuostabu, kodėl "Drąsos kelio" partija buvo be jokių kabliukų užregistruota Teisingumo ministerijoje ir kodėl taip palankiai atrodo jos paskutiniai "Vilmorus" agentūros reitingai. Nebesistebiu ir tuo, kad dešimtuke atsirado ir toks paksoidinio filmo "Pilotas scenariajsu autorius V. Matulevičius, kurio žurnalistinės karjeros pagrindas buvo dar "Pravdoje" padėtas. Gal net ir tie dabartiniai teisiniai persekiojimai yra tik parodomoji viešųjų ryšių akcija? Nesunku buvo pastebėti, kad kai kurie teisėsaugos veiksmai kėlė "Drąsos kelio" partijos reitingus. Dabar pradeda aiškėti, kodėl taip galėjo būti elgiamasi. Beje, laidoje dalyvavęs V. Mazūronis kur kas didesnis politinis manipuliatorius. Tad jis tiesaus atsakymo N. Venckienei ar "TT" bendradarbiaus su "DK" nedavė. Manau, kad jis tikisi, kad ir minėtos "trojkos" seimūnų pakaks sudaryti valdančią koaliciją. Tada "Drąsos kelias" galėtų likti tik apsauginio "buferio" vietoje. t. y tokio, kokių matėm nemažai LDDp sukurptuose politiniuose UAB'uose. Tuomet dešinėje ieškoti N. Venckienei atramos taškų bus net neverta. Gal nebent kokio paksoidinio lobisto S. Šedbaro asmenyje. Jei N. Venckienė būtų labiau patyrusi politikė, ji iki pačių rinkimų būtų slėpusi savo siekius, o gal ir politinius susitarimus. Šis jos interesų pasiviešinimas gali būti labai prasmingas signalas tiems TS LKD partijos elektorato atstovams, kurie šį kartą gal net ruošėsi balsuoti už N. Venckienę, kaip už tiesos ir teisingumo siekiančią kandidatę. Dabar paaiškėja, kad ji to teisingumo sieks su "Tvarkos ir teisingumo" "ereliais", kurie labai esmingai atsižymėję ne tik savo 'kremlininėse" pozicijose, bet ir kontrabandinio bei korupcinio "verslo" nuotykiuose, ne kartą labai "švelniai" konstatuotuose mūsų teisėsaugos. Taip "DK" ruošiasi sustiprinti V. Mazūronio ir G. Songailos komandas. Žemiau nebėra kur kristi...
garbingas zmogus, tik uz ji balsuosim
EGO.Skaudulys. Didziaja dali zmoniu mastymo dali,sudaro automatinis,kartotinis galvojimas. Tai proto busena kuri neturi realios paskirties. Grieztai kalbant,jus negalvojate:taip nutinka,kad jus galvojate. Nuostatoje "As galvoju" yra valingas veiksmas. Tai reiskia,kad jus kazka darote ir kontroliuojate ta veiksma,bet jei norite gallite to nedaryti. Daugelis zmoniu neturi sio pasirinkimo." As galvoju",tai toks pats neteisnigas issireiskimas kaip "As virskinu"ar"As cirkuliuoju krauja",Virskinimas,kraujo cirukiacija,mastymas yra jusu valiai nepaklustantys veiksmai. Balsas galvoje turi savo atskira gyvenima. Daugelis zmoniu paklusta tam balsui;jie yra valdomi minciu,proto. Ir tol kol protas yra salygojamas praeities,jus verciami pergyventi praeiti vel ir vel. Rytieciai tai vadina karma. Kai jus esate susitapatine su tuo balsu,jus to aisku nepastebite ir nesuvokiate. Jei jus zinotumete tai,jus is to issivaduotumete. Jus galite buti valdomi tik tokiu atveju,jei to nezinote. Per tukstancius metu zmonija vis labaiu uzvaldoma proto,nesuprasdama,kad tas kas juos valdo nera "tu pats". Netikras saves jautimas -ego-pradejo egzistuoti per visiska susitapatinima su protu. Ego "tankumas" priklauso nuo to kiek jus-samone-yra susitapatinusi su protu,tai yra galvojimu. Mastymas tera tik maza samones visumos dalis,visumos kas tu esi dalis. Kiekvieno asmens susitapatinimo su protu laipsnis yra skirtingas. Kai kurie zmones megaujasi ilgesniais ar trumpesniais laisves nuo to periodais,ir ramybe,dziaugsmas,gyvybingumas kuri jie patiria tais momentais,daro gyvenima vertu gyventi. Tais momentais jie patiria kurybiskuma,meile ir atjauta.. Kiti yra nuolatinai ikalinti ego busenoje. Jie yra svetimi sau patiems,kitiems ir juos supanciam pasauliui. Ziurint i juos gal pastebesite itampa ju veide,turbut surauktus antakius ir susvetimejusi, nieko nematanti zvilgsni. Didzioji ju demesio dalis yra sutelkta i mastyma,todel is tikruju jie nemato ir negirdi jusu. Jie nedalyvauja jokioje esamu laiku vykstancioje situacijoje,ju demesys praeityje arba ateityje,kas aisku egzistuoja tik galvoje,minciu formoje. Arba jie bendrauja su jumis vaidindami kuria nors role. Dauguma zmoniu yra svetimi tam kas jie yra ir yra tiek nuo visu nutole,kad ju elgesys ir bendravimas yra daugumos ivardijama kaip veidmainiavimas ir tik tie kurie yra tokie pat,to nepastebi. Susvetimejimas reiskia,kad tu nesijauti gerai jokioje situacijoje,jokioje vietoje,su jokiu zmogum,net su savimi. Tu vis bandai patekti "namo",bet niekada nesijauti namie. Kai kurie garsus rasytojai kaip Franz Kafka,Albert Camiu,T. S. Eliot ir James Joyce vertino susvetimejima kaip egzistencine zmoniu dilema,ko gero jausdami ta jausma ir giliai savyje ir todel taip meisriskai isreiksta ju darbuose. Jie nesiulo iseities,bet ju indelis masinio zmoniu elgesio sutrikimo atspindejimas,kad visi tai galetu aiskiau pamatyti. To pamatymas yra pirmas zingsnis issilaisvinimo link. Eckhart Tolle
Tiesus ir teisingai visą žmonių padėtį apibūdinęs žmogus. Tik tokie politikai turi būti seime, kad galima būtų jais pasitikėti. O dabar, į sąrašinius dešimtukus šlykštu žiūrėti, kaip jie nusibodo. Tačiau , pagal partinius sąrašus, vėl jie šmėžiuos ekranuose ir vėl teks jiems pasirodžius išjunginėti televizorius, kad nesublogotum.
geras ten tvarius
Vilija Aleknaitė – Abramikienės meile labai ryskiai pasireiske praeituose rinkimuose,kada jinai po Vilniaus katedra per didziasias misias lakste pirmyn atgal kol zmones nepradejo ja raminti ...ko tiek lakstai jau atrodo visi tave mate kokia tu ...katalike
Zmogau nusisypsok, neziurint i nieka gyvenimas puikus dalykas.:)
kam kalbet apie meile, o kam ne, bet jau tik ne Abramikienei. Visi atsimenam, jos "pasisveciavima" pas Stankunaite ir jos komentarus. Kokio cinizmo persona reikia buti, kad pagerus arbatele su zinoma Kauno pasileidele, tvirtinti, kad tai "brandi asmenybe", su kuria pagrobtas vaikas jauciasi laimingas....
nuomonei: pamiršote prirašyti "esu"?. O šiaip - kaip skirtingai kiekvienas mato/girdi, nes aš Jakimavičiaus žodžiuose jokio pykčio perviršio nematau.
Piktas žmogus.