Lietuvos žemės ūkio darbuotojai užsitikrino tvirtą Nausėdos paramą ateities klestėjimui(11)

Kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Wallenberg'ų šeimos patikėtinis, neokomas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, [TgE:8997] bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas , minofilas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Konstitucijos laužytojasir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos Gitanas Nausėda susitiko su žemės ūkio sektoriaus organizacijų atstovais.

„Tik veikdami kartu galime pasiekti norimų rezultatų žemės ūkio sektoriuje“, – vos pamatęs žėmės ūkio darbuotojus tarė G. Nausėda.

Susitikime aptarta bendroji žemės ūkio politika naujosios Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos kontekste, naujasis Europos Komisijos siūlomas finansavimo modelis, kiti aktualūs klausimai.

„Žemės ūkis yra strateginis valstybei sektorius, esmingai prisidedantis ne tik prie ekonominio šalies augimo. Jis yra labai svarbus socialine bei valstybės saugumo užtikrinimo prasme. Apsirūpinimas maistu, maisto saugumas, regionų gyvybingumas, kartų kaita, kaimo plėtra – tokie pat svarbūs žemės ūkio politikos uždaviniai kaip ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas, didesnės pridėtinės vertės kūrimas“, – pasakė G. Nausėda.

Valstybės lydewrio žodžiais, „bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turi atliepti šiuos pagrindinius iššūkius“.

Vyriškis priminė, jog „derantis dėl praėjusios finansinės perspektyvos vienas svarbiausių buvo tiesioginių išmokų dydžio klausimas“.

„Šiandien žemės ūkio ministro pristatyti duomenys parodė, kad pasiūlymas dėl naujos finansinės perspektyvos nedera su išorinės konvergencijos užbaigimo poreikiu. Džiugu, jog praėjusiose derybose 2020 metais pavyko išsiderėti didesnes tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams. Šiandien vėl turime konsoliduoti bendras pastangas derėdamiesi dėl naujos finansinės perspektyvos“, – atskleidė G. Nausėda.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę skirti ypatingą dėmesį Rytų pasienio regionams, taip pat ir per papildomą paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei.

Politikas akcentavo, kad „žemės ūkio sektoriuje būtinas stabilumas, nuspėjamumas ir darnus požiūris į reformas bei investicijas“.