Kova už referendumo išlikimą

Š. m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), praktiškai nemotyvuodamas, atsisakė priimti mūsų skundą, kuriuo siekėme, kad ši piliečių referendumo iniciatyva būtų vykdoma ne pagal VRK primetamą politinės kampanijos logiką, grindžiamą konstituciniu Rinkimų kodeksu (RK), o pagal konstitucinį Referendumo įstatymą (RĮ). Pastarasis nustato, kad parašų už referendumo iniciatyvą rinkimo stadijoje vyksta tik iniciatyvos viešinimas, o agitacija prasideda tik surinkus reikiamus 300 tūkstančių piliečių parašų ir Seimui paskelbus referendumą. VRK ignoruoja RĮ ir aiškina priešingai – esą jau parašų rinkimo metu vyksta agitacija už referendumą, kuris dar nepaskelbtas.

Tokio aiškinimo esmė paprasta: bet koks šios iniciatyvos viešinimas taptų įmanomas tik jį apmokant lėšomis iš referendumo banko sąskaitoje surinktų aukų, tai yra – mokant kaip už agitaciją. Teismui atsisakius priimti skundą dėl tokio, mūsų nuomone, konstitucinį RĮ pažeidžiančio VRK sprendimo, mes negalime viešinti šios iniciatyvos, o žiniasklaida vengia tai daryti. Jei viešinimą apmokėtume iš aukų, tai reikštų ne tik sutikimą su neteisėta VRK pozicija, bet ir RĮ pažeidimą.

Taip atsidūrėme užburtame rate, kurį sukūrė ne tik VRK ir teismas, bet ir Seimas, pernai spalį pakeitęs Rinkimų kodeksą ir įtraukęs abstrakčius, plačiai interpretuojamus ES direktyvos teiginius apie tai, kas laikytina politine reklama, o kas – ne. Vieninteliu šių teiginių arbitru tapo VRK, o jos sprendimus be išlygų palaiko teismas.

Š. m. liepos 7 d. LVAT panaikino š. m. birželio 9 d. VRK atsisakymą suteikti mums papildomo LRT eterio laiko, per kurį būtume paaiškinę, kuo ši piliečių iniciatyva dėl privalomojo referendumo, nes keičiama Konstitucija, skiriasi nuo Seime svarstomos patariamojo referendumo iniciatyvos tuo pačiu klausimu. Tačiau jau kitą dieną, liepos 8 d., LVAT atmetė mūsų skundą dėl dar vieno – 2026 m. birželio 18 d. – VRK atsisakymo suteikti LRT eterio laiko paaiškinimams apie šias dvi referendumo iniciatyvas. LVAT net nepasisakė dėl mūsų argumento, kad prašymas grindžiamas būtent tuo, jog tuo pačiu metu egzistuoja dvi iniciatyvos.

Š. m. birželio 10 d. LVAT panaikino š. m. gegužės 19 d. VRK atsisakymą suteikti mums papildomo LRT eterio laiko paaiškinimams apie „Rinkėjo puslapio“ sutrikimus ir tai, kaip tokiais atvejais turėtų elgtis rinkėjai. Gegužės 19 d. sprendimu LVAT jau buvo pripažinęs, kad laikotarpiu nuo š. m. vasario 5 d. iki balandžio 6 d. „Rinkėjo puslapis“ dažnai neveikdavo dėl techninių kliūčių, tačiau, VRK nepateikus tikslių duomenų apie sutrikimų trukmę, teismas šią situaciją buvo priverstas vertinti abstrakčiai ir pratęsė iniciatyvą tik šešiomis dienomis – iki š. m. rugpjūčio 11 d. Net ir po to, kai birželio 10 d. LVAT panaikino VRK atsisakymą suteikti mums LRT eterio laiko šiems paaiškinimams, VRK naujo sprendimo iki šiol nepriėmė.

Š. m. liepos 8 d. LVAT atmetė ir mūsų skundą dėl šios iniciatyvos termino pratęsimo dėl netinkamo „Rinkėjo puslapio“ veikimo. Teismas nurodė, kad VRK teisme pripažintas rinkėjų negalėjimas pasirašyti „nuo 10.00 val. iki 16.30 val.“ nėra „sisteminis neveikimas“ ir kad mes nepateikėme įrodymų, nuo kada iki kada „Rinkėjo puslapis“ neveikė. Klausimas, kaip tokius įrodymus galėtume pateikti, jei šiais duomenimis disponuoja tik pati VRK, liko be teismo atsakymo. Iniciatyvos terminas papildomai pratęstas nebuvo.

Š. m. liepos 9 d. sprendimu LVAT atmetė ir skundą dėl atsisakymo registruoti patariamojo referendumo iniciatyvą klausimu „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“ Esą rinkėjai nesuprastų, ar klausiama apie Kapčiamiesčio poligoną, vieną konkretų poligoną ar visus naujus karinius poligonus. Priekaištauta ir dėl to, kad nenurodėme, kaip Seimas turėtų įgyvendinti tokį referendumo sprendimą.

Taigi, vienos bėdos su referendumais Lietuvoje. O štai 2012 m. Seimo paskelbto patariamojo referendumo klausimas „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ rinkėjams, matyt, buvo pakankamai aiškus. Seimas po tokio Tautos sprendimo jokių veiksmų nesiėmė, tačiau ir nauja atominė elektrinė nestatoma.

Mums atrodė, kad suaugę Lietuvos piliečiai – ne darželinukai. VRK ir teismas paaiškino kitaip: esą mūsų rinkėjai dar nėra pakankamai subrendę, kad suprastų tokį „neaiškų“ klausimą.

O gal iš tiesų mes, piliečiai, nesuprantame, kad verta pasirašyti už, ko gero, paskutinę valdžios dar leidžiamą piliečių referendumo iniciatyvą Lietuvoje – dėl konstitucinės teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugos?

Parodykime valdžiai, kad esame ne darželinukai.