Kiek masinio informavimo priemonės turi atsiskaityti valstybei Lietuvoje ir Šveicarijoje

Valstybės lyderiams intensyviai siūlant besivystančioje Lietuvoje dar labiau kontroliuoti viešosios informacijos sklaidą, siekiant apsaugoti šalies gyventojus nuo priešų skleidžiamos dezinformacijos ir propagandos, verta įvertinti jau taikomus reikalavimus ir palyginti juos su išsivysčiusia Šveicarija.

Kiek masinio informavimo priemonės turi atsiskaityti valstybei Lietuvoje ir Šveicarijoje

Skirtumai matomi registruojant žiniasklaidą, prižiūrint internetines vaizdo laidas ir deklaruojant politinę reklamą. Lietuvoje laikraštį ar naujienų portalą valdantis juridinis asmuo privalo teikti nustatytus duomenis į Kultūros ministerijos valdomą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS). Joje kaupiama informacija apie valdymą, dalyvius, žiniasklaidos priemones ir nustatytų kategorijų finansavimo šaltinius. Šveicarijoje įprastai spaudai ir tekstiniams naujienų portalams tokios bendros sistemos nėra. Internetines vaizdo naujienas ir laidas Lietuvoje gali prižiūrėti Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Komisija pati vertina, ar veikla atitinka reguliuojamos audiovizualinės paslaugos požymius. Pavyzdžiui, „Ekspertai.eu“ į prižiūrimų paslaugų teikėjų sąrašą įtraukė pati LRTK, nors niekas į instituciją nesikreipė. Šveicarijoje naujienų vaizdo įrašai, kuriuos žmogus žiūri pasirinktu laiku, paprastai nepatenka į Radijo ir televizijos įstatymo reguliavimą. Atskiros taisyklės taikomos visuomeninio transliuotojo internetiniam turiniui ir tam tikroms filmų paslaugoms. Pagal programų tvarkaraštį transliuojamas radijas ir televizija Šveicarijoje reguliuojami. Apie tokią veiklą, įskaitant transliavimą internetu, paprastai reikia pranešti Federaliniam ryšių biurui (BAKOM). Lietuvoje rinkimų kampanijos metu politinę reklamą skleidžianti žiniasklaida turi pateikti įkainius ir sąlygas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), deklaruoti paskleistą reklamą. Šveicarijos spaudai ir portalams analogiškos federalinės įkainių deklaravimo sistemos nėra. Finansavimą pagal atskiras taisykles atskleidžia partijos, politiniai veikėjai ir kampanijų organizatoriai. Atkreiptinas dėmesys – Šveicarijos radijuje ir televizijoje partijų bei kandidatų reklama draudžiama. Taigi Lietuvoje portalui, priklausomai nuo veiklos, gali tekti teikti duomenis VIRSIS, patekti į LRTK priežiūrą ir deklaruoti politinę reklamą VRK. Šveicarijoje įprastam naujienų portalui tokio paties pareigų rinkinio nėra.