Ir kas gi laimėjo Kazachstane?

Pirmą kartą per 30 savo egzistavimo metų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) jai priklausančios valstybės – Kazachstano – prašymu įvedė į jos teritoriją savo karines („taikos palaikymo“) pajėgas.

Kai kas tik dabar prisiminė, kad egzistuoja tokia organizacija kaip KSSO. Paprastai visi buvo įpratę girdėti apie NATO veiklą.

Rusijos „demokratinė inteligentija“ jau pasmerkė šią „intervenciją“. Tai taip pat padarė buvę Ukrainos ir Gruzijos lyderiai Porošenko ir Saakašvilis. Kai kurie Vakarų politikai pareiškė „susirūpinimą“.

Kai savo pajėgas į kitas šalis – paprastai joms neprašant – įvesdavo NATO, susirūpinimas kažkodėl nebūdavo reiškiamas.

KSSO pajėgų įvedimas išėjo į naudą Kazachstano jėgos struktūroms. Jos pradėjo efektyviau dorotis su maištininkais.

Atsitiktinai ar ne įvykiai Kazachstane sutapo su netrukus prasidėsiančiomis JAV ir Rusijos derybomis.

Kazachstano destabilizavimas susilpnintų Rusijos derybines pozicijas. Dabar gi, panašu, gaunasi atvirkščiai.

Ar tik neatsitiks taip, kad tie, kurie vakar kvietė kazachus kovoti už demokratiją ir versti režimą, rytoj šauks, jog visą Kazachstano krizę specialiai sugalvojo ir režisavo Putinas?

Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „PressJazz TV“ kanale.