Galima nesunkiai nuspėti, kaip prokuratūrai vadovaujantys berniukai tiria, pavyzdžiui, milijardinę Snoro aferą(24)

sau is mokesciu moketoju pinigu ir tiesiai sako,kad tai ne jusu reikalas.Vien uz toki atsakyma, normalioje salyje gautu pendeli i sikna.Rodo kazkokias savo vidaus nesamones,o net nepasvargina paskaityti Konstitucijos,kuri yra tiesioginio veikimo istatymas ir kuriai nusispjauti i ju vidaus taisykles.

Na tam Tereodorui buvo gerokai paprasciau..... jis zino, kad pries jauti kaunasi. Ogi musu prokurorai nezino pries ka kaunasi, taigi del viso pikto..... kaunasi uz vagis. Taciau ka noreciau pasakyti. Noreciau pabandyti atskleisti tokiu prokuroru saves ivertinima. Taigi prokuroras, kuris kaunasi uz vagis pats sau viduje, suvokdamas tai ar ne, laiko save nieko nevertu niekseliu, visai nesvarbiu mesos gabalu valstybeje, kuriai turetu dirbti ir pasirenges nuciulpti ka tik pageidaus auksciau stovintis vagiu valdzios atstovas. Taigi tokiam prokurorui yra labai sunku gyventi visa laika save dvasiskai niekinant, nors gal pavalgymui jam ir numetama nuo riebuiliu stalo?

veikla kuo greičiau turi būt stabdyta visoje Lietuvoje ! prokuroru nusikaltimai turi būt išsamiai ištirti ! nusikaltėliai-prokurorai turi būt pasodinti ilgam už grotu !

15. Vytautai B. Ir eiliniai prokurorai čia kalčiausi. Tokiais prie jokios valdžios nebegalima pasitikėti, net reklamas išnešioti.

Ir netik merginasi, dar jie vienas kita myli, o kai atsibosta pamyli vaikucius.

neturi laiko. Berniukai geria ir myli merginas.

Reikia krikšioniui tikėti į dievą, o ne jo sūnų.

didieji prokurorai "NE PRIE KO" kol patupdyta prezidente "dirbs", apacios tyles, o virsuneles veses ir TIESOS rasymas nejudes , ir teisesauga politiku kesenese sedes.

klysta,ponas departamento vyr. prokuroras.Kadangi kalba eina apie mokesciu moketoju pinigus,tai kiekvienas Lietuvos mokesciu moketojas yra sio proceso dalyvis.Ir be reikalo ponas prokuroras,gyvenantis is mokesciu moketoju pinigu leidzia sau taip atsainiai nustatineti,kas gali reiksti pretenzijas ju nutarimams.

Ir ne eiliniai prokurorai cia kalciausi,kol jiems bus tai leidziama ar liepiama taip daryti tai jie ir darys. Kas trukde prezidentei paskirti principinga generalini prokurora ir tokius pat jo pavaduotojus,pakoreguoti auksciausius teismu teisejus,juk tai jos pavaldume sios sistemos,juk teisingumas prasideda cia. Bet,tikriausiai,kaip tik sito ir bijoma,juk puse valdininku reiktu susodinti,o vietu tai tiek nera Lietuvos kalejimuose o sibiro tai mes neturime. Ir dauguma Lietuvos zmoniu tai tenkina,ta rodo rinkimu rezultatai. Tai ir nedejuokime,koki mes patys tokia ir musu valdzia. Amen!

Toreodorų pro-kur-orų "špagos" trumpokos ,tinka tik š... pakasyti.Tiem VEKSO Jaučiams jau seniai reikia rimto proktologinio tyrimo.

Laiškas iš netolimos ateities 1dalis Kažkur gilai praeity prisiminimai tų metų, kaip žmonės laukė pasaulio pabaigos 2012. 12. 21. Tačiau ta skelbta data ėjo ir praėjo kaip iki tol buvusios. Žmonės pasiskirstė į grupes, kurie tikėjo, kad ji įvyks ir tie kurie netikėjo, kad ji įvyks. Tų kurie skelbė apie pasaulio pabaigą ir kai ji neįvyko buvo išjuokti, purvais apdrabstyti, kiti prarado tikėjimą. Ir tik keletas pavienių žmonių giliai užsidarę savyje jautė, kad tikrai ji įvyks. Kiti studijavo Šventą Raštą ir pranašus ir taip pat jautė, kad yra kažkas dar kad neįvyksta tai kas pranašauta, bet tam maryt yra svarbių priežasčių. Buvo ir pas mus tokių kurie savotiškai skelbė ir liepė ruoštis, to dar neužteko jie savo įsitikinimą grindė veiksmai ir tai darė netradicinėmis priemonėmis, o nešdami kryžių aplinkui Lietuvą. Pradėjo nešti kryžių 2012 ir užsibrėžę nešti jį septynis kartus aplinkui Lietuvą. Jie nebuvo tikri, kad Dievas dėl jų nešamo kryžiaus atitolins pasaulio pabaigą, bet jie buvo tikri, kad tuo atsiprašys Dievo už savo klaidas ir išmels malonės savo Tėvynei. Turėjo jie dar ir kitą tikslą, troško savo Tėvynę matyti gražią dorą, klestinčią ir teisingą. Jau tada buvo aišku, kad viso to žmonės nebepajėgūs padaryti, o jų Tėvynę begali išgelbėti tik Dievas. Todėl ėmėsi permaldavimo žygio už Tėvynę Lietuvą. Jie stengėsi permaldauti Dievą už savo gyvenimo padarytas klaidas, už savo Tautos klaidas ir savo malda išgelbės daug sielų, kurios būtų patekusios tiesiai į pragarą. Ir tikrai taip pranašautais metais pasaulio pabaigos neįvyko. Ėjo ir praėjo ta diena. Televizijos ir spauda ir apsukrūs verslininkai dar sugebėjo iš to padaryti šou ir užsidirbti gražaus pinigėlio. Kai ta diena praėjo, tai ir „garas“ buvo nuleistas ir palaipsniui niekas nebekalbėjo ta tema, bijodami apsijuokti. O tie, pasaulio pabaigos galimumo šalininkai, tyliai ruošėsi. Išstudijavę Bibliją ir pranašus. Pažinę Dievo žodžio galią ir Jo veikimo būdus, jie žinojo, kad šį kartą Dievas nenaikins pasaulio tvanu ir Nojaus arkos išsigelbėti niekas naujos nepastatys. Kaskart kai danguje išvysdavo vaivorykštę, jie tik atsidusdavo ir prisimindavo šį Dievo pažadą, kad tvanu žmonijos Dievas nebenaikins, bet žinojo, kad tai ne kiek jų nedžiugina, nes sekanti bausmė bus žemė deginama ugnimi kaip Loto laikais buvo sudeginta Sodoma ir Gomora, o tada nepaklusnioji Sara, Loto žmona buvo paversta druskos stulpu. Bažnyčia ir Popiežius tvirtai gynė savo autoritetą ir pozicijas, skelbdama laikytis rimties ir ramiai gyventi. Kai tos žadėtos pasaulio pabaigos tais metais taip ir neįvyko, jie dar tvirčiau pasijautė ir triumfavo savo tiesoje. Nors pasaulyje vykstantys kataklizmai, katastrofos, cunamiai ir kitos nelaimės drebino pasaulį ir buvo rūstus perspėjimas atsibusti ir susimąstyti. Lietuvoje niekas nuo to metų nepasikeitė, Lietuva dar giliu klimpo į valstybės skolas,. Kurios seniai perkopė jos pačios nacionalinį turtą. Teisingumo taip pat nebuvo sulaukta, nors ir buvo partijų ir politikų pažadų kad juos išrinktų į valdžias. Žmonės taip pat vos galą su galu besudurdavo, o turtuoliai, monopolijos ir oligarchai plėšė savo tautiečius, kaip okupantai svetimus ir plėšė tiek, kad tie nuo to badu nemirtų, bet ir nesuklestėtų. Tik ta maža saujelė save laikančiu tikinčiais į Gyvąjį Dievą ir toliau kasmet nešė kryžių aplinkui Lietuvą. Jie tam aukojo savo finansus ir vargą, nes daugiau nieko ir negalėjo padaryti. Žinojimas buvo toks, kad bus bausmės dienos ir bus žemės apvalymas ugnimi, ir žemę Dievas degins tris paras ugnies lietumi iš dangaus. Tada susprogs visas atomas esantis pagamintas žemėje, sudegs viskas kas degama, bet išliks tik tai, kad bus apsaugota angelų.

Laiškas iš netolimos ateities 2 DALIS Japonijoje, kai buvo ant Hirosimos ir Nagasakio numestos atominės bombos taip pat ne visi nukentėjo. Prieš tai buvo praėję liudytojai skelbdami, kad laukia nelaimė ir visi žus, o išliks tik tie kurie kalbės rožančių. Taip ir įvyko. Tų kurie patikėjo ir meldėsi rožančių, net jų namams esant sprogimo epicentre nieko neatsitiko ir iškliko kaip niekur nieko, ir net radiacijos nebuvo paliesti. Apie tai stengėsi visi nutylėti ir nuslėpti, nes nenorėjo, kad Japonija ir visas pasaulis įtikėtų ir taptų katalikiškas. Tais laikais Dievas kalbėjo Amerikos pranašams, Dievas kalbėjo ir Europos pranašams, Dievas kalbėjo ir Lietuvos pranašams, bet jų niekas nesiklausė. Tada Dievas kalbėjo darbais. Prie Merkinės Česukuose, iškilo trišonė piramidė ir vyko stebuklai joje... Dievo pranašas ir Dievo žmogus nešė kryžių aplinkui Lietuvą, bet niekas į tai nekreipė dėmesio... Amerikos tikintieji žmonės pasiruošimui toms lemiamoms dienoms ruošėsi maisto atsargų ir tikėjo, kad atėjus toms dienoms jie bus nuvesti į saugias vietas apsaugoti angelų ir tenai vadovaujami ištikimojo Bažnyčios mažutėlių kunigų pasislėpė olose išliks. Tikintieji Europos žmonės tikėjo ką jiems kalba apsireiškusioji Mergelė Marija Medžiugorijoje, Fatimoje, Lurde. Tikintieji katalikai sudėjo savo viltis į Švenčiausiąją Mergelė Mariją į Naująją Nojaus Arką ir ramiai toliau sau gyveno, meldėsi dirbo ir vargo. Lietuvos tikėjimo likutis važiavo į Keturnaujieną ir studijavo viską, ką kalbėjo Jėzus ir Marija tikėjimo seseriai Anelei. Bažnyčia darė savo darbą ir tikėjimu neužsiėmė. Bažnyčia per vyskupus paskelbė, kad naujo Apreiškimo nebus ir tai padariusi užmerkė akis ir užsiėmė žemiškais reikalais. Statė naujas bažnyčias ir modernizavo senas. Plėšė senas grindis ir dėjo naujas tviskančias, marmurines. Griovė ir perstatinėjo altorius, atvėrinėjo bažnyčių pažemius turistams ir šiaip stengėsi įsisavinti ES pinigus ir gauti jų dar daugiau. Bet kaip žinome pinigai yra tarsi bedugnė ir kuo daugiau jų išleidi tuo daugiau jų reikia ir taip palaipsniui įvedė savo mokesčius. Nors viešai nebuvo skelbiama, bet visi žinojo kiek reikės kunigui duoti už laidotuves, už užsakytas Šv. Mišias, kiek reikės duot vargonininkui, pročkelėj, kiek kainuos krikštynos, vestuvės, laidotuvės, o taip pat vaikų paruošimas pirmai Komunijai, Sutvirtinimui ir kitiems sakramentams. Tik oficialiai dar buvo įvestas ir metinis mokestis Bažnyčiai... Tais laikais pasaulis neįvykus žadėtai pasaulio pabaigai ir toliau ėjo iš proto. Europa stengėsi įgyvendinti savo pompastiškas idėjas ir stulbinti visus ypatingais pasiekimais. Visa Europa tapo tarsi policinė valstybė be teisių apginti savo teises ir pinigas tapo viešpačiu. Į valdžią patekdavo tik tie kurie vykdė tą pinigų ES politiką, o dori ir blaiviai mąstantys buvo eliminuojami iš valdžių ir rinkimų. Amerika sučipavo savo žmones ir dabar juos sugebėjo elektronikos pagalba rasti bet kur esantį žmogų, bet ir paveikti jų centrinę nervų sistemą, kad jie tapo bio robotais. Kompiuterinė programa juos užprogramavo laimės pojūčiui ir taip jie neteko savęs paties ir tapo gyvais robotais. Jiems į rankas implantavo mikroschemą ir taip jie galėjo skenerio pagalba atsiskaityti parduotuvėje ir kitus mokėjimus tik brūkštelėję ranka. Amerika įvedė absoliučią elekronifikavimo programą ir panaikino grynuosius pinigus, Įkūrė naują čipuotą armiją ir policiją, ir gaudė tuos kurie dar neturi čipo ir visur juos persekiojo, kad taip padarytų net per prievartą. Pasaulis kalbėjo apie taiką ir skubėjo čipuoti žmones ir atrodė, kad sučirpavus visus tikrai įsigalės taika. Europa ir kitos pasaulio šalys matydamos, kad taip pasiseka sutramdyti liaudį ir baigiasi streikai, riaušės ruošėsi irgi taip padaryti, bet nebespėjo.

Laiškas iš netolimos ateities 3 dalis Buvo tada, berods, 2017 žiema, kai tai įvyko. Bet prieš tai jau vasarą žmonės pradėjo matyti šviečiantį kryžių danguje. Ne visi jį matė, kurie nematė, tie tuos matančius kvailiais laikė ir išjuokė. Tada vėl visi prisiminė pasaulio pabaigą ir pranašystes. Prisiminė ir pranašautą Žmogaus Sūnaus atėjimo ženklą - Saulėtą kryžių laikų pabaigoje. Vėl atgijo pasaulio pabaigos skelbimo bumas, o dar ir atsiradęs nerimas ir nepraeinantis žmonių širdyse. Visus kamavo keista nuojauta ir atsiradusi širdyje baimė. Keista buvo tai, kad visi prisiminė savo nuodėmes ir jautė, kad Dievas juos stebi. Ramūs buvo tik tie kurie tikėjo ir dorai gyveno, bet jiems Dievas teikė ir malonę priimti ir atskirti tiesą. Tomis dienomis vėl atsirado eilės. Eilės pasiruošti pasaulio pabaigai perkant, eilės prie klausyklos bažnyčiose. Eilės prie psichologų ir psichiatrų kabinetų poliklinikose. Psichiatrinės ligoninės buvo perpildytos pacientų, nors ir taip jos būdavo ir anksčiau pilnos. Keistai elgėsi ir gyvoji gamta, nerimo naminiai gyvuliai. Šunys baukščiai pabrukę uodegas lakstė be priežasties neramiai po kiemą ir vis pribėgę prie šeimininko ar šeimininkės stengėsi jiems pažiūrėt į akis tarsi kažko norėtų paklausti. Katės, net tos, pasidarė baigščios ir taip pat neramios. Pradėjo drebėti žemė. Nestipriai, bet dažnai. Iš pradžių silpnai, o po to virpesiai dar ir sustiprėdavo. Šiaip tai buvo kiek neįprasta, nes ji drebėjo net ten kur visąlaik to nebūdavo. Tai dar labiau didino nerimą. Amerika vėl tada prisiminė savo pranašus, Even ir kitus ir puolę juos skaityti. Bijodami būti sučipuoti, bėgo į kalnus slėptis. Viską metę paliko namus ir pasiėmę kas būtina tik išgyvenimui bėgo į atokias vietoves, kur galėtų slėptis. Europos žmonės ir Lietuvoj, nebėgo niekur slėptis, o ruošėsi tam namie ir savo namus. Kurių išgalės leido tie įsidėjo nepermatomas langines ant langu. Kurie to padaryti negalėjo, tai pasisiūdino juodas storas užuolaidas, kad galėtų sandariai uždengti langus. Apsirūpino maisto atsargomis, kad galėtų išgyventi bent mėnesį. Jie tam tikslui įsirengė net lentynas. Kur visos maisto atsargos būdavo išrikiuotos pagal suvartojimo eiliškumą ir kas savaitę jas atnaujindavo. Tamsos dienoms ruošėsi ir nelikti tamsoje. Vieni užsipirko baterijų ir žvakių, kiti pasistatė velogeneratorius. (Mechaniniai generatoriai gaminantys srovę minant pedalus ir kraunantis akumuliatorius) ir persitvarkė visą savo namų ūkį, kad turėtų absoliučia elektros nepriklausomybę. Tam jie pasikeitė visas elektros lemputes į pačias ekonomiškiausias ir visus buitinius reikalingiausius prietaisus įsigijo, kad tiktų šiai nepriklausomai elektros rūšiai. Tikro tikėjimo žmonės žinojo, kad tamsos dienomis išlikti galės tik tie kurie melsis ir tam paruošė namuose atskirą kambarį ar kambario kampe įsirengė savo namų altorėlius. Taip pat visi atsispausdino išlikimo maldas kurias rado patalpintas internete savo pranašo, kuriuo patikėjo, nes jis kėlė žmonės atgailai ir nešė kryžių aplinkui Lietuvą.

Arūnas 4 dalis laiškas i6 netolimos ateities 2012-12-13 00:52 Tada, netikėtai vieną dieną priskrido visas dangus iš Rytų pusės nematyto reiškinio. Visas dangus priskrido skraidančių lėkščių, kokių tenai nebuvo ir didelių ir mažų ir lėkščių ir cigaro formos skraidančių objektų, kokių tiktai tenai nebuvo. Nei valdžios, nei policija, nei kariuomenė negalėjo padaryti nieko, nes, kai žemės kariūnai paleisdavo į juos raketas, šios būdavo ateivių išgarinamos dar nespėjus joms jų pasiekti. Matydami jų technologijų pranašumus ir galią. Kariuomenė ir valdžios nuščiuvo ir laukė kas toliau bus. O pasirodo, jos tik paėmė iš žemės žmones iš tam tikrų vietų ir vėl dingo taip ir neužmezgusio ryšio su ateiviais. Visi pasijuto dar nejaukiau, nes jų namai ištuštėjo. Beveik iš kiekvienos šeimos buvo dingusių artimųjų. Buvo tokių, kad net kaimynų visų išviso nebeliko. Tada žmonės atsivertė Biblijas ir rado Jėzaus žodžius, kad lovoje gulės dviese. Viena iš jų bus paimta, o kita palikta, kad prie girnų mals dviese, viena bus paimta kita palikta. Tad jau ir televizija ir spauda pranešė, ir garsiai perskaitė tą Evangelijos vietą. Tada visi pripažino, kad pabaiga neišvengiama ir tie kurie dar liko suprato, kad paskutinė viltis išlikti yra susitaikyti su Dievu, užsidangstyt langus ir melstis, ir laukti. Bažnyčia tylėjo, vyskupai tylėjo, ne iš jų tarpo dingo nemažai kunigų, o tie kurie liko tylėjo, nes buvo gėda prisipažinti, kad netikėjo ir kovojo prieš tuos kurie, pasirodo, sakė tiesą. Deja, nebespėjo, tai buvo šalta žiemos naktis, pradėjo drebėti žemė, klaikus garsas apėmė visą žemę ir pradėjo lyti iš dangaus ugnimi. Visi puolė slėptis, kas į bunkerius, kas tiesiog namuose užsidarė. Kas buvo tam pasiruošę, tie tuoj užsirakino duris, užsidangstė langus, nes žinojo, kad tomis dienomis bus išleisti iš pragaro visi demonai ir jie rodys savo galybe. Ir tada bus išlietas Dievo pyktis žemei. Demonai gundys žmones, net artimųjų balsais, belsdamiesi į duris, kad jiems atidarytų ir juos įsileistų. Ir kurie atidarė duris tiems demonams tie pražuvo. Kai krito ugnis iš dangaus viskas sudegė, viskas susprogo, net giliausiuose požemių bunkeriuose susprogo branduoliniai užtaisai. Žemė drebėjo nuo tų sprogimų tarsi epušės lapas. Daug žmonių paprasčiausiai mirė iš baimės, visi kiti iš nežinojimo ir netikėjimo. Generolai, tarsi išprotėję žudėsi išsigandę to kas vyksta, labiau nei karo. Viskas sudegė. Jei kas būtų matęs kaip tada atrodė žemė būtų pasakęs, kad regime nebe žemę, o regime tikrą pragarą. Garsas buvo toks baisus, kad atrodė aplinkui kyla tūkstančiai lėktuvų su forsuotais reaktyviniais varikliais. Šiurpą dar didino už langų staugiančios įvairios pragaro dvasios. Nieko, nei elektros, nei radijo, nei ko kito neliko. Kiekvienas buvo tik su savimi uždarytame kambaryje. Ir po kurio laiko viskas nutilo, nurimo, į žmonių širdis sugrįžo ramybė. Tada visi sutartinai nuėjo miegoti, nes buvo tiek išvarginti to kas vyksta ir įbauginti nežinios, kad tuoj visi smigte nusmigo. Kai prabudo atsitraukė langus į kuriuos meiliai švietė saulė, už lango žydėjo sodai su žiedais ir vaisiais, ore sklandė ir čiulbėjo nematyto grožio paukščiai ir plazdeno didžiuliai nepaprasto grožio drugiai, girdėjosi upelio čiurlenimas ir kaip ne keista vaikštinėjo ir skraidė, niekada nematyti angelai. Žmonės žvelgdami į naują nepaprastą pasaulį iškėlę rankas į dangų džiūgavo ir garbino Dievą. Po to vėl priskrido pilnas dangus skraidančių objektų kurie nusileido ant žemės ir atvėrę savo duris nuleido trapus. Iš jų pasipylė tekini vaikai ir skubėjo apkabinti išlikusius savo mamas ir tėčius. Po to jau iš jų lipo jaunuoliai ir jaunuolės, o po to ir visi suaugę, bet visi jauni. Tik dabar visi pradėjo dairytis ir pamatė, kad visi yra jauni, stebuklingai tapė jaunais. Nebebuvo žemėje mums pažįstamų miestų, jie buvo atnaujinti ir perkeisti. Pats gražiausias miestas tada buvo iki tol buvę Mažeikiai. Dabar jis vadinosi Mažojo Broliuko miestu. Angelų vadovaujami ir jų vedini visi užvertę aukštyn galvas į dangų laukė iš dangaus nužengiančios Naujosios Jeruzalės,

O man ta svetainė patinka. Tiesiog tai Lietuvos vizija 2020 metais. O ką, manote kad bus kitaip? 404 - reiškia, kad tiek dar tais metais bus lietuvių ant Lietuvos.

Dangstyti nusikaltėlius yra baisiai nekultūringa.

Drasiaus kelias

Kur „mailiaus“ byla? Kur tos visos žiaurios istorijos, kurios buvo kuriamos 3 metus, apie „mailiaus“ bylos sukčius, aferistus? Kodėl visi tyli? Kodėl neberėkia tie sukčiai ir aferistai, kurie kitus vadino sukčiais ir aferistais? Tyli „tyrėjai“, tyli „politikai“, tyli „žiniasklaida“, visi palindo po krūmais, nes „mailiaus“ byla buvo ir yra tik šnipštas, sprogęs muilo burbulas, vien tik pagaminta netikra byla, vien tik melas ir blefas ir šios bylos gamintojai ir užsakytojai turės atsakyti pagal įstatymus. Reikės atsakyti ir ES paramos „skirstytojams“, nes visiškai be jokio pagrindo atmetė „mailiaus“ projektus, o be to šie „skirstytojai“ tylėjo ir šiuo tylėjimu padėjo užsakytos „mailiaus“ bylos gamintojams skleisti visuomenei melą apie šiuos projektus ir jų dalyvius. Artėja laikas, kai bus garsiai pasakyta ir parašyta, kas yra dirbtinai sukurtos „mailiaus“ bylos kaltininkai. Ačiū Dievui, kitais metais (Europos Komisija nusprendė) pradės veikti Europos prokuratūra, kuri kontroliuos ES valstybių teisėsaugą ir tiriamas bylas ir dėl to visiems „veikėjams“ iš įvairių institucijų liks vis mažiau galimybių mulkinti Lietuvos visuomenę ir valdžią.

Nuosavybes iliuzija. Kazka "tureti"- ka is tiesu tai reiskia? Ka reiskia padaryti kazka "mano"? Jei tu atsistosi Niujorko gatveje,rodusi i dangoraizi ir sakysi "sis pasatatas mano,as ji isigijau",reikstu kad tu esi labai turtingas,suklaidintas arba melagis. Bet kuriuo atveju,tu pasakoji istorija,kurioje minciu forma "as" ir minciu forma "pastatas" susilieja i viena. Taip veikia proto sukurta nuosavybes koncepsija. Jei visi sutiks su sia istorija ir bus pasirasyti popieriaus lapai,kurie patvirtins si susitarima. Tu esi turtingas. Jei niekas nesutiks su tavo istorija tai pasius tave pas psichatra. Arba tu esi suklaidintas arba melagis. Cia yra svarbu suvokti,kad pati istorija ir minciu formos kurios ja sukure,neziurint i tai ar zmones sutiks su tuo ar ne,neturi absoliuciai nieko bendra su tuo kas tu esi. Net jei zmones sutiks su tuo ,tai vis tiek yra visiska fikcija. Daugelis zmoniu,kol jie neguli mirties patale,kol viskas ju akyse pradeda griuti,nesuvokia kad jokie daiktai niekada neturejo nieko bendra su tuo kas jie yra. Besiartinant mirciai ,visos nuosavybes koncepsijos atsiskleidzia kaip visiska beprasmybe. Paskutinemis ju gyvenimo akimirkomis,tai ko jie ieskojo visa gyvenima,kad labiau patenkintu saves jausma,tai ko is tikruju ieskojo -Buties,is tiesu tai visada buvo cia pat,bet buvo labai uzgozta ju susitapatinimo su daiktais,kas reiskia susitapatinimo su protu. "Tebunie palaimintieji tyrieji dvasia" pasake Jezus,"jiems bus dangaus karalyste". Ka reiskia "tyri dvasia"? Neturintys vidinio bagazo,su niekuo nesusitapatine. Nei su daiktais,nei su jokiomis,turinciomis saves pojuti jose,proto nuostatomis. O kas yra "dangaus karalyste"? Paprastas bet tikras Buties dziaugsmas,kuri patiriame kada atsisakome visu tapatinimusi ir tampame "tyri dvasia". Stai todel senoves Rytu ir Vakaru dvasinese praktikose buvo atsisakoma visu turtu. Taciau turtu atsisakymas automatiskai jusu neislaisvins nuo ego. Jis bandys surasti ir uzsitikrinti savi islikima susitapatindamas su kazkuo kitu,pavyzdziui proto sukurtu saves,kaip kazko atsisakiusio bet kokio materialinio suinteresuotumo ir nuosavybes ir todel esancio pranasesniu,ivaizdziu. Yra zmoniu kurie atsisake viso savo turto,bet turi ego didesni nei kai kurie milijonieriai. Jei tu atsisakysi vieno tapatinimosi budo,ego greitai suras kita. Jam nera svarbu su kuo tapatintis,svarbu buti susitapatinus. Antivartotojiskumas ir antinuosavybiskumas,butu kita minciu forma,kita proto pozicija. ,kuri pakeistu tapatinimasi su nuosavybe. Per ja tu gali daryti save teisiu ir kitus neteisiais. O saves darymas teisiu,o kitus neteisiais yra viena principiniu egoistinio proto pastangu,viena pagrindiniu nesamoningumo formu. Kitais zodziais,ego turinys gali kisti; proto struktura kuri daro ego gyvybingu,nekinta. Viena is savininkiskumo tapatinimosi su objektu fikcija,yra nesamoningas tikejimas kad isorinis materialaus objekto tvirtumas ir ilgaamziskumas kazkokiu budu suteiks ir tavo paties saves pojuciui tvirtumo ir ilgaamziskumo. Tai taikoma konkreciai pastatams ir dar labiau zemei,nes tu manai kad tai vienintelis dalykas kuris yra nesunaikinamas ir kuri tu gali tureti. Kazko turejimo absurdiskumas tampa dar labiau matomas zemes atveju. Tais laikais, baltuju apsigyvenimo laikais,Siaures Amerikos indenams zems nuosavybes koncepsija buvo jiems nesuvokiama. Jie prarasdavo ja kai europieciai pasirasydavo popieriaus lapus ir tai taip pat buvo jiems nesuvokiama. Jie jaute,kad jie priklauso zemei,o ne zeme priklauso jiems. Ego stengiasi prilyginti turejima,- Buvimui. As turiu reiskia as esu. Ir kuo daugiau turiu,tuo didesnis esu. Ego gyvena palyginimais. Toki koki tave mato kiti,tampa tuo koki tu matai save. Jei visi gyventu prabangiuose namuose arba visi butu turtingi,tavo paties namas ir turtai nebetarnautu tavo paties pojucio stiprinimui. Tuomet tu persikraustytumei i kuklia budele,atsisakytum turto, ir atstatytum savo kaip dvasingesnio nei kiti, tapatybe. Toks koki tave mato kiti tampa veidrodziu pasakanciu koks tu esi ir kas tu esi. Ego saviverte dauguma atveju apsiriboja tuo,kaip tave vertina kiti. Tau reikia kitu,kad suteiktu tau saves pojuti,ir jei gyveni kulturoje kurioje daugumoje vertinamas pagal tai ka ir kiek turi,ir jei negali sios kolektyvines iliuzijos permatyti,tu busi pasmerktas iki savo gyvenimo pabaigos vaikytis daiktu siekdamas tuscios vilties cia rasti savo verte ir isbaigtuma. Kaip atsisakyti susitapatinimo su daiktais? Net nebandyk. Tai neimanoma. Susitapatinimas su daiktais isnyks pats kai tu nustosi ieskoti saves juose. Siuo metu tik stebek savo susitapatinima. Kartais gal tu net nezinai,kad esi prisirises prie kazko,tai yra susitapatines,kol tu neprarandi arba iskyla pavojus netekti to. Jei tu tuomet nuliusti , prarandi ramybe susierzini ir panasiai,reiskia tu prisirises. Jei tu pastebi kad esi susitapatines su daiktais,tuomet susitapatinimas nebera toks stiprus." As esu demesys kuris pastebi,kad cia buta susitapatinimo". Tai samones trasformacijos pradzia. Eckhart Tolle

Įdomu, ką pasakytų Strasbūro "teisininkai", tik greičiausiai šis projektas nebuvo finansuotas iš EU lėšų. Tada aišku galima naglai vogti ir nieko visai nebijoti.

Eikite kitu keliu. Klauskite PROKURATŪROS kaip įeiti į sukurtą pagal galiojančią sutartį SVETAINĘ.

Ir tycia nesugalvosi tokio akibroksto !!!!!!!!!!

Tai jau prokurorai atvirai tyciojasi is valstybes ir ju zmoniu. Ekspertai ziurekite kad dar jums bylos neiskeltu uz turto grobstyma ta musu nusususi prokuratura tikrai gali,juk ja ikvepia Maskvos prokuroru pavyzdys garsiausia Magnickio byla. Taip kad musu prokurorams yra kur tobulintis ir semtis patyrimo. Man atrodo viienintele iseitis kelti musu teisesaugos ,prezidentes ir daugelio valdzios vyru dviveidiskumo nusikalstamumo klausima Europos instituciju lygiu,nes patys jau nebesusitvarkysime. Dauguma teisiniu procesu pas mus vyksta atvirksciai kaltieji isteisinami ,onukentejusieji apkaltinami nebutais dalykais