„Forbes“: Europos susiskaldymas silpnina sankcijas Rusijai(1)

Europos Sąjungos sankcijų Rusijai veiksmingumą vis labiau silpnina prieštaravimai tarp politinių pareiškimų, ekonominių interesų ir teismuose taikomų teisinių standartų, rašo „Forbes“ apžvalgininkas Wesley Alexander Hill.

Pasak W. A. Hill, po 2022 m. sukurta sankcijų sistema turėjo ne tik mažinti Rusijos galimybes finansuoti karą, bet ir parodyti, kad Europos Sąjunga geba veikti kaip vieningas geopolitinis blokas. Tam buvo pasitelkti prekybos ir finansiniai ribojimai, turto įšaldymas bei rusiškos naftos kainų ribojimo mechanizmas. Tačiau praėjus beveik penkeriems metams išryškėjo sistemos vidiniai prieštaravimai.

Autorius pripažįsta, kad sankcijos sumažino dalį Rusijos pajamų ir apribojo jos galimybes naudotis Vakarų rinkomis bei technologijomis. Vis dėlto Rusija didelę dalį energetikos eksporto nukreipė į Kiniją, Indiją ir Artimųjų Rytų šalis. Kinija ir Indija gavo galimybę pirkti rusišką naftą palankesnėmis sąlygomis, o pasauliniai prekybos srautai persiskirstė Rusijos visiškai neizoliuojant.

„Forbes“ publikacijoje taip pat pabrėžiama, kad ekonomines sankcijų ir energetikos krizės išlaidas patyrė ne tik Rusija, bet ir pati Europa. Autorius pateikia skirtingus Europos ekonominių nuostolių vertinimus, tačiau šie skaičiai nėra vieningai pripažintas oficialus sankcijų kainos apskaičiavimas, todėl juos reikėtų vertinti kaip publikacijoje cituojamus vertinimus, o ne galutinai nustatytą faktą.

Vienu ryškiausių Europos nenuoseklumo pavyzdžių W. A. Hill vadina rusiškų suskystintų gamtinių dujų importą. Jo teigimu, Europos pirkėjai neseniai įsigijo rekordinį dujų kiekį iš Rusijos Jamalo terminalo. Tokie sandoriai gali būti ekonomiškai naudingi, tačiau kartu silpnina ilgalaikės energetinės izoliacijos logiką: pablogėjus rinkos sąlygoms, rusiški energijos ištekliai vėl tampa priimtina alternatyva.

Sankcijų sistemai kyla ir teisinių problemų. Publikacijoje minimas Vokietijos administracinio teismo sprendimas dėl superjachtos „Dilbar“, anksčiau sietos su Rusijos verslininku Ališeru Usmanovu. Teismui pareikalavus konkrečių nuosavybės ir faktinės kontrolės įrodymų, suabejota, ar laivas gali būti toliau ribojamas vien dėl sudėtingų netiesioginių ryšių su sankcionuotu asmeniu.

Autoriaus nuomone, jeigu Europos teismai ir toliau atmes plačius turto kontrolės aiškinimus, ES institucijoms teks tikslinti sankcijų teisinę bazę. Priešingu atveju gali silpnėti vienas greičiausių sankcijų instrumentų – su sankcionuotais asmenimis siejamo turto įšaldymas.

Straipsnyje taip pat teigiama, kad Europai sudėtinga vienu metu siekti strateginės nepriklausomybės nuo Jungtinių Valstijų, riboti santykius su Rusija ir atlaikyti Kinijos ekonominę konkurenciją. Priklausomybės nuo rusiškų išteklių pakeitimas didele priklausomybe nuo amerikietiškų suskystintų dujų taip pat nesuteikia visiškos strateginės autonomijos.

W. A. Hill ragina Europos Sąjungą apsispręsti: arba sukurti nuoseklią sankcijų sistemą, kurios ekonomines ir politines pasekmes valstybės būtų pasirengusios prisiimti, arba iš naujo įvertinti santykių su Rusija politiką. Dabartinis blaškymasis, autoriaus vertinimu, naudingiausias ne Europai, o Jungtinėms Valstijoms, Kinijai ir kitoms valstybėms, pasinaudojančioms ES nesutarimais.

ES Taryba 2026 m. birželį priėmė naujas sankcijas Rusijos energetikos pajamoms, kariniam pramoniniam kompleksui ir vadinamajam šešėliniam laivynui. ES institucijos teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai jau kainavo apie 1–1,3 trln. eurų.

Šaltinis: forbes.com

Naujausi

Karo grėsmei be perstojo didėjant, NATO galėtų skubiai permesti papildomų pajėgų į LietuvąPolitika · 2026-07-21Donald Trump prieš Europos cenzūrą: perspėjimas aktualus ir LietuvaiPasaulis · 2026-07-21Lengvas ir patvarus vienvietis lauko lovos komplektas pravers ir karo metuPasaulis · 2026-07-20Rizika Lietuvai didėjaNuomonės · 2026-07-20