Europos paketas stringa, Lietuva spaudžia: sankcijų fronte – kova dėl ryžto

Europos Sąjungai ir vėl nepavyko susitarti dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo. Kol trečdalis Bendrijos valstybių ginčija atskiras priemones ir mėgina apsaugoti savo ekonominius interesus, sankcijų priėmimas nukeltas dar savaitei.

Daugiausia nesutarimų kyla dėl rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų ir rusiškos naftos kainos lubų. Tačiau bendrame Europos nuovargio ir abejonių fone Lietuva išlieka viena ryžtingiausių valstybių, reikalaujančių nesitraukti ir nemažinti spaudimo Kremliui.

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Nerijus Aleksiejūnas pripažįsta jaučiantis didėjantį Europos nuovargį bausti Rusiją.

„Dažniausiai girdimas argumentas – kad sankcijos nepaveiktų pačių Europos Sąjungos šalių ir jų ekonomikų labiau nei Rusijos“, – pasakį N. Aleksiejūnas.

Kol Lietuva siekia išlaikyti tvirtą sankcijų liniją, dalis kitų valstybių stabdo net konkrečias priemones. Iš sankcijų paketo jau išbraukti ribojimai Rusijos žuvies sektoriui. Bulgarija vetuoja sankcijas Rusijos stačiatikių patriarchui Kirilui.

Draudimui rusų kariams atvykti į Europą labiausiai priešinasi Prancūzija, Italija ir Ispanija – valstybės, pernai išdavusios daugiausia vizų Rusijos piliečiams.

Ypač ryškus ir Graikijos vaidmuo. Graikai ne tik tiekia tanklaivius Rusijai, bet ir gabena rusiškas dujas – pernai jų vertė siekė 2 milijardus eurų.

Skelbiama, kad Graikai – didžiausi Rusijos SGD aptarnautojai.

Mūšis vyksta ir dėl rusiškos naftos kainų. Lietuvos tikslas aiškus – neleisti švelninti spaudimo ir palikti kainos ribą įšaldytą ties 44 doleriais už barelį.

Yad kol didžiosios Europos valstybės skaičiuoja galimus nuostolius, Lietuva išlieka sankcijų politikos priešakyje. Vilnius ragina Bendriją nepasiduoti nuovargiui ir primena: kiekvienas sušvelnintas ribojimas reiškia daugiau pinigų Rusijos karo mašinai, kuri vis akivaizdžiau pralaimi karą.