ES užveria duris nuo pareigos kariauti bėgantiems ukrainiečiams(2)

Europos Sąjunga pakeitė laikinosios apsaugos ukrainiečiams taisykles. Naujai iš Ukrainos į ES atvykstančiam žmogui, kuriam taikomos karinės prievolės, vien fakto, kad jis bėga nuo karo, nebepakaks.

Jis turės įrodyti, kad Ukrainą paliko teisėtai ir savo karinių prievolių nepažeidė.

Kitaip tariant, žmogui, kuris turi karinę prievolę, neturi teisėto pagrindo išvykti iš Ukrainos ir nori pasitraukti iš šalies tam, kad išvengtų tarnybos ar mobilizacijos, gauti ES laikinąją apsaugą dabar bus gerokai sunkiau.

Karui reikia ne tik ginklų, pinigų ir politinių deklaracijų. Karui reikia žmonių. Ukrainai karių fronto linijoje trūksta, todėl sprendimas, kuriuo Europa apsunkina galimybę karines prievoles turintiems žmonėms išvykti į ES ir čia gauti laikinąją apsaugą, yra visiškai nuoseklus su iki šiol skelbta politika.

2026 m. liepos 30 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2026/1912. Rugpjūčio 4 d. jis paskelbtas oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje. Naujoji karinių prievolių sąlyga taikoma nuo liepos 31 d.

Tuo pačiu sprendimu laikinoji apsauga nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams pratęsta iki 2028 m. kovo 4 d.

Tačiau naujiems pareiškėjams atsirado esminis apribojimas.

ES sprendime tiesiai nustatyta, kad laikinoji apsauga suteikiama tiems, kurie vykdo jiems Ukrainoje taikomas karines prievoles ir prireikus gali tai įrodyti.
Reikės įrodyti, kad iš Ukrainos išvykai teisėtai

Europos Sąjungos Taryba labai konkrečiai nurodo, kaip tai gali būti tikrinama.

Įrodymu gali tapti teisėtas Ukrainos sienos kirtimas, išvykimo antspaudas pase, oficialus popierinis ar elektroninis dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo nuo atitinkamos karinės prievolės atleistas arba ją vykdo.

Oficialiame ES dokumente tiesiogiai paminėta ir Ukrainos elektroninė sistema „Reserve+“. Be to, nustatyta, kad įrodymo pareiga tenka pačiam laikinosios apsaugos prašančiam žmogui.

Todėl praktinė naujosios tvarkos esmė labai aiški: jeigu žmogus pagal Ukrainos įstatymus negali teisėtai išvykti, tačiau vis tiek pasitraukia iš šalies vengdamas karinės prievolės, ES laikinosios apsaugos sistema jam nebebus paprastas atsarginis kelias.

Vien pasakyti – „bėgu nuo karo“ – nebepakaks.

Šis apribojimas įvestas neatsitiktinai.

Europos Sąjungos Taryba savo sprendime tiesiogiai kalba apie besikeičiančius Ukrainos karinius poreikius, mobilizacines prievoles ir būtinybę nepakenkti Ukrainos gebėjimui gintis nuo Rusijos.

Dar 2026 m. liepos 15 d., paskelbdama apie ES valstybių susitarimą, Taryba aiškiai nurodė: atsižvelgiant ir į pabėgėlių apsaugą, ir į Ukrainos poreikį gintis, laikinoji apsauga ateityje turi būti suteikiama tik tiems naujiems pareiškėjams, kurie vykdo savo karines prievoles Ukrainoje.

Taigi sprendimo kryptis nedviprasmiška – Europos Sąjunga nenori, kad jos laikinosios apsaugos sistema silpnintų Ukrainos galimybes surinkti žmones šalies gynybai.

Naujoji taisyklė nereiškia, kad milijonai jau Europos Sąjungoje gyvenančių ukrainiečių dabar neteks apsaugos.

Apribojimas netaikomas žmonėms, kurie konkrečioje ES valstybėje laikinąją apsaugą turėjo iki 2026 m. liepos 30 d. arba tą dieną ir po jos ją išlaiko nepertraukiamai.

Todėl pagrindinis pokytis liečia naujai laikinosios apsaugos prašančius žmones. Tai oficialiai pabrėžia ir pati ES Taryba.

ES teisės akte taip pat nėra parašyta, kad nauja tvarka automatiškai taikoma „visiems vyrams nuo 18 iki 60 metų“. Dokumente vartojama tikslesnė sąvoka – asmenys, kuriems taikomos karinės prievolės. Tokias prievoles tam tikrais atvejais gali turėti ir šaukimui nepriklausantys žmonės.

Tačiau pagrindinė žinia nuo to nesikeičia: jeigu Ukrainos pilietis turi karinę prievolę, negali teisėtai išvykti ir bando pasitraukti iš Ukrainos tam, kad išvengtų tarnybos ar mobilizacijos, gauti ES laikinąją apsaugą jam nuo šiol bus gerokai sunkiau.

Lietuvos politikos lyderiai – prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Mindaugas Sinkevičius ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas – šio ES sprendimo dėl ukrainiečių viešai nekomentavo. Viešo Lietuvos politinės vadovybės nepritarimo šiai tvarkai taip pat negirdėti.

Todėl politinė išvada gana aiški: Lietuva šiai ES krypčiai neprieštarauja – nuo karo ir mobilizacijos bėgantis Ukrainos pilietis, neturintis teisės išvykti iš savo šalies, Lietuvoje nebegalės taip paprastai pasinaudoti ES laikinosios apsaugos režimu.

Ir tokio sprendimo logika suprantama.

Ukraina kovoja ne tik už savo valstybės išlikimą. Lietuvos ir kitų Europos šalių vadovai nuolat pabrėžia, kad Ukraina gina ir Europos saugumą, demokratiją bei viso Vakarų pasaulio vertybes.

Tačiau karui reikia ne tik ginklų, pinigų ir politinių deklaracijų. Karui reikia žmonių.

Ukrainai karių fronto linijoje trūksta, todėl sprendimas, kuriuo Europa apsunkina galimybę karines prievoles turintiems žmonėms išvykti į ES ir čia gauti laikinąją apsaugą, yra visiškai nuoseklus su iki šiol skelbta politika.

O tuo metu Ukrainos gatvėse, kiemuose ir visur kitur, kur tik įmanoma, tęsiasi ukrainiečių gaudytojų diskusijos su tais, kurie vis dar nesupranta, kad kiekvieno ukrainiečio pareiga – kariauti už mūsų visų puoselėjamas vertybes.

Šaltinis: eur-lex.europa.eu, consilium.europa.eu

Naujausi

Kaunui atsiranda viltis – TS-LKD renka kandidatą į merusPolitika · 2026-08-08Ispanija smogia Italijai atgal – atnaujina pasienio kontrolęPasaulis · 2026-08-08Artėja susitarimas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimoPasaulis · 2026-08-08Medininkų „muitininkus“ nužudė LandsbergisNuomonės · 2026-08-07