Briuselis keičia toną: gyvulininkystė įvardijama kaip strateginė Europos maisto saugumo dalis

Europos Komisija paskelbė naują ES gyvulininkystės strategiją, kurioje gyvulininkystė įvardijama kaip strateginė Europos maisto sistemos, ekonomikos ir kaimo bendruomenių dalis.

Komisija pabrėžia, kad šis sektorius užtikrina aukštos kokybės maistą, palaiko milijonus darbo vietų, prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo, teritorinės sanglaudos ir Europos maisto saugumo.

Pagal Komisijos duomenis, gyvulininkystė sudaro apie 40 proc. ES žemės ūkio pridėtinės vertės, sukuria apie 400 mlrd. eurų metinę apyvartą, palaiko apie 7 mln. darbo vietų visoje vertės grandinėje ir apima apie 4 mln. ūkių.

Strategijoje akcentuojama, kad sektorius susiduria su rimtais iššūkiais – mažėjančiu gyvulių skaičiumi, rinkos svyravimais, klimato kaita, gyvūnų ligomis, augančiomis sąnaudomis ir priklausomybe nuo importuojamų baltyminių pašarų.

Todėl Komisija siūlo stiprinti gyvulininkystės atsparumą krizėms, mažinti priklausomybę nuo importo, remti vietinę pašarų gamybą, investuoti į gyvūnų sveikatą, gerovę, klimato prisitaikymą, vietinę perdirbimo infrastruktūrą ir trumpesnes tiekimo grandines.

Kartu pristatomas ir ES baltymų veiksmų planas, kuriuo siekiama didinti Europoje užauginamų baltyminių kultūrų dalį ir taip mažinti strategines priklausomybes.

Įdomiausia šio Briuselio posūkio dalis yra ta, kad dar visai neseniai ta pati Europos Komisija gyvulininkystę ir mėsos vartojimą pirmiausia siejo su klimato, metano ir aplinkosaugos problemomis. „Farm to Fork“ strategijoje buvo aiškinama, kad europiečiai turėtų pereiti prie labiau augalinės mitybos, vartoti mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos, nes tai mažintų tiek ligų riziką, tiek maisto sistemos poveikį aplinkai.

ES metano strategijoje taip pat buvo pabrėžiama, kad metanas yra vienas svarbiausių klimato kaitos veiksnių, o Europoje didžiausia žmogaus sukuriamo metano dalis siejama su žemės ūkiu.

Tačiau dabar tonas keičiasi. Gyvulininkystė jau pristatoma ne tik kaip emisijų problema, bet kaip strateginė Europos maisto saugumo, ekonomikos, kaimo gyvybingumo ir savarankiškumo dalis. Kitaip tariant, tas pats sektorius, kurį ilgą laiką raginta riboti dėl klimato, šiandien jau vadinamas vienu iš Europos atsparumo garantų.

Šaltinis: agriculture.ec.europa.eu