Bendorių ginanti ministerija siūlo tikėti jos žodžiu

Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius prižiūri sistemą, iš kurios finansuojamas ir jo žmonos verslas. Tokia padėtis reikalauja aiškios kontrolės, kad šeimos interesai nedarytų įtakos viešųjų lėšų skirstymui. Sveikatos apsaugos ministerija tikina (SAM), kad pažeidimų nenustatyta, tačiau konkrečius atsakymus pakeičia bendrais patikinimais ir siūlymu žurnalistams patiems pateikti pažeidimo įrodymų.

2024 m. birželio 17 d. VLK pradėjęs vadovauti G. Bendorius atėjo iš verslo, kuriam jo vadovaujama institucija administruoja kompensacijas. Iki tol jis vadovavo „Optometrijos centrui“. Jo žmonai, gydytojai oftalmologei Jolantai Bendorienei, priklauso kontrolinis šios bendrovės akcijų paketas. Įmonė tiekia akinių lęšius, kurių įsigijimas pacientams kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šis ryšys ir tapo viešai iškeltų abejonių pagrindu: vyras vadovauja valstybės institucijai, nuo kurios administruojamo finansavimo priklauso ir žmonos verslas. Pasitraukus iš bendrovės direktoriaus pareigų, šeimos ekonominis interesas niekur nedingsta. Viešai paskelbtais VLK duomenimis, „Optometrijos centro“ užsakymų kompensuojamoji suma už gaminius 2023 m. siekė 1 606 eurus, 2024 m. – 18 816 eurų, o 2025 m. – 30 443,10 euro. VLK aiškino, kad bendrieji sprendimai dėl akinių lęšių finansavimo taikomi visoms reikalavimus atitinkančioms įmonėms. Vis dėlto per dvejus metus šiai bendrovei tenkanti kompensuojamoji suma išaugo apie 1 796 proc. – 19 kartų. Toks augimas, žinant bendrovės ryšius su VLK vadovo šeima, kelia pagrįstą poreikį išsiaiškinti, kaip kontroliuojama interesų konflikto rizika. Pačios ligonių kasos viešai pateiktas paaiškinimas rodo, kad interesų konflikto rizika buvo pripažinta. Jai valdyti numatytas interesų deklaravimas, nusišalinimas ir vadovą pavaduojantys asmenys. Tačiau ir pati tvarka reikalauja patikrinamos kontrolės. 2025 m. gruodį G. Bendoriaus nušalinimas išplėstas ir su „MediFocus“ susijusiems sprendimams. Šiai bendrovei jis pats vadovavo, todėl redakcija domėjosi, kaip SAM kontroliavo ir šį jo profesinį ryšį. Lino Kukuraičio atsakyme teigiama: „VLK direktorius Gytis Bendorius vadovaudamas įstaigai nerengė, nederino ir nepasirašė jokių su UAB „MediFocus“ susijusių sprendimų“, o pažeidimų nenustatyta. Ar ministerija peržiūrėjo sprendimus ir jų rengimo dokumentus, ar tiesiog pakartojo jai pateiktą patikinimą, nepaaiškėjo, nes į klausimą, ar tokį patikrinimą atliko, SAM tiesiai neatsakė. Taip pat domėjomės, ar pradėdamas vadovauti VLK G. Bendorius tebebuvo „MediFocus“ direktorius. Į klausimą, į kurį galima atsakyti „taip“ arba „ne“, atsakyta, kad G. Bendorius „atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus“. Pareigų pabaigą patvirtinantis dokumentas nenurodytas, o redakcija nukreipta į Juridinių asmenų registrą. Paklausus, kada ministerija sužinojo apie galimą pareigų sutapimą, SAM atsakė: „Prieš skiriant asmenį į VLK direktoriaus pareigas, kandidato atitiktis reikalavimams buvo patikrinta teisės aktų nustatyta tvarka, jokių įstatymams prieštaraujančių pareigų sutapimo ar nesuderinamumo aplinkybių nenustatyta. Privačių interesų deklaracija pateikta teisės aktų nustatyta tvarka PINREG sistemoje.“ Nesuprantama, kodėl ministerija vengia konkretaus atsakymo, kuris padėtų išsiaiškinti, ar turėdama informacijos apie galimą pareigų sutapimą ji reagavo laiku. Vietoj prašytos pirmojo rašytinio nušalinimo sprendimo datos ir numerio ministerija tiesiog priminė įstatyme nustatytą pareigą nusišalinti. Būtent šios pareigos įgyvendinimą mes ir bandėme patikrinti, tačiau ministras nepaaiškino, kaip prižiūrėjo, kad G. Bendorius jos laikytųsi. Užuot konkrečiais atsakymais išsklaidžiusi abejones dėl savo vykdytos kontrolės, ministerija žurnalistams keturis kartus pasiūlė patiems pateikti faktinius įrodymus atsakingoms institucijoms. Tokiu būdu žurnalistams perkeliamas ministerijos ir teisėsaugos darbas, nors pati ministerija nesugeba paaiškinti, kaip atliko savąjį.