Anti – konstitucinės dvasios(30)

ekspertai.eu primena, kad straipsnių autorių nuomonės ne visada sutampa su redakcijos nuomone. Šiuo atveju laikomės kitokios pozicijos dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje.

Kiekviena demokratinė valstybė teisine gali vadintis tik tada, jei jos valstybinė valdžia, valdymo institucijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, juridiniai asmenys, pareigūnai ir visi piliečiai gerbia ir vykdo savo valstybės Konstituciją bei įstatymus. Kai už Konstitucijos ar įstatymų pažeidimus neišvengiama atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.

Drįstu teigti, kad teisine valstybe mes dar negalime vadintis. Svarbiausia, kad teisinės valstybės pamatus dažnai griauna patys teismai, kai kuriais savo sprendimais visiškai ignoruodami tiek Konstituciją, tiek įstatymus.

Žuvis genda nuo galvos

Mūsų valstybės Konstitucijos 102 straipsnyje nurodyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai arba įstatymams. 104 straipsnyje nurodyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo bet kokių valstybinių institucijų, asmenų ar organizacijų ir vadovaujasi tik Konstitucija.

Konstitucinio teismo teisėjo priesaikoje dar kartą akcentuojama: „prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Konstitucijai...“

Galiu atsakingai pareikšti, kad jau seniai mūsų Konstitucinis teismas viešai demonstruoja nepagarbą Konstitucijai, savo valstybei ir Tautai. Atrodo, kad jis pasijuto esąs aukščiau valstybės ir visuomenės, užmiršdamas, kad pagal Konstituciją yra tik viena iš teisminių institucijų, o Aukščiausioji suvereni galia priklauso tik tautai.

Faktiškai Konstitucinis teismas jau seniai pasisavino išimtinę Tautos teisę ir pats kuria naują Konstituciją. Manyčiau, kad toks Konstitucinis teismas mūsų valstybei visai nereikalingas, kad jis ją tik kompromituoja.

Manau, kad didelė klaida buvo padaryta 2002 metais Konstitucinio teismo pirmininku paskiriant Egidijų Kūrį. Jam vadovaujant, kai kurie Konstitucinio teismo nutarimai tapo teisinio nihilizmo etalonu, kai priimant sprendimus buvo vadovaujamasi ne Konstitucija, bet mistine jos „dvasia“. Deja, E. Kūrio dvasios, kaip paaiškėjo, lieka nemirtingos Konstituciniame teisme ir šiandien.

Rugsėjo 5 dieną Konstitucinis teismas paskelbė Nutarimą dėl apkaltos tvarka pašalinto Prezidento Rolando Pakso dalyvavimo 2012 metų Seimo rinkimuose.

Jame konstatavo, kad Seimo priimtas Įstatymas, kuriuo Rolandui Paksui leidžiama dalyvauti Seimo rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai.

Priimdamas tokį Nutarimą, Konstitucinis teismas iš esmės rėmėsi 2004 metų E. Kūrio vadovaujamo Konstitucinio teismo nutarimu, kuriuo buvo konstatuota, kad asmenys, sulaužę priesaiką, niekada negali eiti pareigų, susijusių su priesaikos davimu, nes tai prieštarautų Konstitucijai, o tiksliau – jos dvasiai.

Konstitucinis teismas savo nutarime aptarė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad draudimas asmenims, sulaužusiems priesaiką, kada nors ateityje dalyvauti rinkimuose prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijai. Mūsų Konstitucinis teismas konstatavo, kad šiam prieštaravimui pašalinti reikia keisti mūsų valstybės Konstituciją.

Konstitucinis teismas pats pažeidė Konstituciją ir ta prasme, kad faktiškai uždraudė patiems rinkėjams, realizuojant konstitucines garantijas, laisvai įgyvendinti savo teisę rinktis bei pasirinkimo laisvę.

Aš nežinau, ar buvo įmanoma viešai pademonstruoti dar didesnį teisinį nihilizmą ir nepagarbą Konstitucijai?!..

Žmogui, kuris niekada nėra skaitęs mūsų šalies Pagrindinio įstatymo – Konstitucijos – tikrai gali atrodyti, kad Konstitucinis teismas tiek dabar, tiek ir 2004 metais priėmė visiškai teisingus ir logiškus sprendimus, kad jis, priimdamas tokius sprendimus, tikrai vadovavosi Konstitucijos nuostatomis, kuriose tikrai yra nustatytas toks draudimas dalyvauti rinkimuose.

Tačiau mūsų valstybės piliečių Referendumu priimtoje Konstitucijoje nėra jokio draudimo asmenims, kada nors sulaužiusiems priesaiką, ateityje dalyvauti Prezidento ar Seimo rinkimuose.

Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris priešingas Konstitucijai.

Tai reiškia, kad turėtų negalioti ir šis bei kiti Konstitucinio teismo nutarimai, nes jie priimti pažeidžiant Konstituciją, vadovaujantis visiškai išgalvotomis nuostatomis, kurių faktiškai Konstitucijoje visiškai nėra.

Kad Konstitucijoje būtų nustatyti tokie draudimai, reikėtų Referendumu ar Konstitucijos nustatyta tvarka Seime priimti jos pataisas, bet tai prieštarautų Europos Žmogaus Teisių Konvencijai.

Regis, Konstitucinis teismas eilinį kartą gynė savo mundurą dėl ankstesnių neteisėtų nutarimų, kurie priimti vadovaujantis „konstitucinėmis dvasiomis“, arba vykdė valdžios užsakymą – bet kokiu būdu neleisti R. Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Bet nepaisant to, ar kam nors patinka R. Paksas, ar ne, prieš Konstituciją visi yra lygūs ir jos pažeidinėti nevalia niekam.

Manau, kad tikrai garbingai pasielgė Konstitucinio teismo teisėjas Gediminas Mesonis, priimdamas atskirąją nuomonę, kurioje iš esmės pasisakė, kad Konstituciją ir tarptautinės teisės normas privalu vykdyti ir pačiam Konstituciniam teismui. (Prieš kelias dienas atskirąją nuomonę pareiškė ir Egidijus Šileikis. Su dokumentais galima susipažinti čia atsk_nuom_20120905_n20120905_GMesonis-1 ir čia atsk_nuom_20120905_n20120908_ESileikis-1 – red. past. ).

Manyčiau, kad kiti Konstitucinio teismo teisėjai privalėtų nusileisti ant žemės ir dar kartą atidžiai pasiskaityti Konstituciją, kurioje tikrai nėra jokių „dvasių“, bet yra griežtai konstitucinėmis normomis išreikšta Tautos valia, kurią visiems privalu vykdyti, o ne klastoti. Pasiskaitę jie suprastų ir tai, kad už Konstitucijos nevykdymą, duotos priesaikos sulaužymą patys Konstitucinio teismo teisėjai privalo būti apkaltos tvarka pašalinti.

Konstitucinis teismas nuolat pats pažeidinėja Konstituciją, kai pasitaręs su „dvasiomis“ priminėja įvairius nutarimus.

Tikriausiai visai visuomenei tik juoką kelia 1998 metų Konstitucinio teismo Nutarimas, kuriuo buvo įteisintos Prezidento rinkimuose dalyvavusios V. Adamkaus „šlepetės“. Šio nutarimo net komentuoti neverta – tobula nesąmonė!..

Šiuo metu dar nerimsta aistros dėl statybų Kuršių Nerijoje. Dauguma pastatų buvo pastatyti įstatymų nustatyta tvarka, įforminus visus projektavimo dokumentus bei gavus statybų leidimus, bet vėliau paaiškėjus, kad šios statybos prieštarauja Kuršių Nerijos Nacionalinio parko Generaliniam planui (schemai), Vyriausybė sprendė, ar vykdant Aukščiausiojo teismo sprendimą šiuos pastatus nugriauti, ar rasti kitą išeitį, nes valstybei gali tekti atlyginti pastatų savininkams daugiamilijoninę žalą.

Visi teismai, tarp jų ir Aukščiausiasis, savo sprendimuose rėmėsi 2007 metų birželio 27 dienos Konstitucinio teismo Nutarimu, kad Kuršių Nerijos Generalinio plano (schemos) nepaskelbimas neprieštarauja Konstitucijai. Tokį Nutarimą Konstitucinis teismas priėmė nagrinėdamas bylą pagal teismų prašymus išaiškinti, ar šio plano nepaskelbimas neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsniui.

Manau, kad visi teismai, Vyriausybė ir piliečiai tapo E. Kūrio vadovaujamo Konstitucinio teismo įkaitais, nes jis dar kartą pademonstravo nepagarbą Konstitucijai, jos ignoravimą ir visišką teisinį nihilizmą.

Mūsų Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta: „Galioja tik paskelbti įstatymai“.

Kuršių Nerijos Generalinis planas (schema) niekur skelbtas nebuvo. Tai reiškia, kad jis yra negaliojantis.

Konstitucinis teismas ignoravo ne tik šią konstitucinę nuostatą, bet ir ankstesnius Konstitucinio teismo nutarimus, kuriuose taip pat nurodoma, kad negalioja jokie norminiai teisės aktai, jei jie nebuvo paskelbti.

Konstitucinis teismas motyvavo, kad planas didelės apimties, kad jo paskelbimas valstybei būtų daug kainavęs. Rėmėsi Saugojamų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės liudijimu teisme, kad su planu visi, kas norėjo, galėjo susipažinti šioje tarnyboje, net buvo nemokamai daromos kopijos.

Visiškai absurdiškai skamba vienas iš Konstitucinio teismo motyvų: „...vien tai, kad ...planavimo schema (generalinis planas) nebuvo visa paskelbta „Valstybės žiniose“ savaime neduoda pagrindo teigti, kad Schema buvo „nepaskelbta“. Tikrai, tik medituojant su dvasiomis galima tokią nesąmonę išmąstyti – aš nematau, bet tai nereiškia, kad aš nematau.

Visi šie motyvai yra niekiniai, nes Konstitucijos pažeisti niekam nevalia ir negali būti jokių motyvų, kodėl nevykdoma joje išreikšta tautos valia.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad R. Baškytė Konstituciniam teismui MELAVO.

Visos statybos Kuršių Nerijoje vyko su jos žinia ir kartais net raštiškai su ja suderinus. Kuršių Nerijos Generalinį Planą R. Baškytė sąmoningai slėpė. Nors pagal tarnybos nuostatus ji privalėjo aprūpinti planu visas su juo susijusias aplinkos apsaugos tarnybas, tačiau ignoravo daugkartinius prašymus ir jokių kopijų niekam, niekada nedarė.

Pagal mano pateiktą medžiagą Seimo Aplinkos apsaugos komitetas visa tai patvirtino 2007 metų spalio 17 dienos nutarime, konstatuodamas, kad R. Baškytė savo pareigas atliko netinkamai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarė didelę žalą valstybei ir melavo Konstituciniam teismui.

Visą medžiagą buvo nuspręsta perduoti Generalinei prokuratūrai.

Pagal tarnybos nuostatus pati R. Baškytė ir buvo atsakinga už visų planų įgyvendinimo saugojamose teritorijose kontrolę. O gal ji suprato, kad Generalinis planas yra niekinis ir todėl juo savo tarnyboje nesivadovavo? Tada aš visiškai ją suprasčiau.

Tuometis Generalinis prokuroras A. Valantinas, užuot principingai sureagavęs, kitą dieną – 2007 metų spalio 18 – man pačiam iškėlė baudžiamąją bylą už tai, kad aš neva prieš metus iššvaisčiau savo draugų turtą, nors nėra jokių pareiškimų ir niekam nebuvo padaryta jokia žala. Buvo daromas didžiulis poveikis teismams, kad aš ir tie patys draugai būtume nuteisti. Absurdas. Tik vėliau paaiškėjo, kad R. Baškytė – prezidento V. Adamkaus „numylėtinė“.

E. Kūrio vadovaujamas Konstitucinis teismas, priimdamas nutarimą, ne tik pats pažeidė Konstituciją, bet visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad ėmėsi spręsti ne norminio teisės akto nepaskelbimo atitikimo Konstitucijai klausimą, bet teisės akto projekto atitikimą Konstitucijai, t.

y. peržengė savo kompetenciją, nes projektų svarstymas Konstituciniame teisme nėra numatytas.

Teismas nekreipė dėmesio, kad svarsto niekinį dokumentą, o tiksliau, tik jo projektą.

1994 metų spalio 11 dieną į Vyriausybę Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) kreipėsi tuometė Statybos ir urbanistikos ministerija, prašydama jį patvirtinti. Nurodė, kad prideda pagrindinius Plano teiginius. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybė, žinodama, kad planas jai nėra pateiktas, savo 1994 metų gruodžio 19 dienos Nutarimu patvirtino visą Generalinį planą, net nemačiusi jo akyse.

Buvo pažeisti tiek tuo metu galiojęs Vyriausybės įstatymas, tiek Vyriausybės darbo reglamentas bei juose nurodytas reikalavimas, kad visi projektai turi būti suderinti su Teisingumo ministru. Tokio suderinimo taip pat nėra, nors Reglamente nurodyta, kad tokiu atveju visi projektai gražinami atgal, jų nesvarsčius.

Kadangi Kuršių Nerijos Nacionalinio parko schema (generalinis planas) niekada nebuvo Vyriausybei pateikta svarstymui, tai ir Vyriausybės nutarimas bei pats planas yra niekiniai.

Ar kas nors gali įsivaizduoti situaciją, kad Seimas svarstytų ir priimtų kokį nors įstatymą, visai nematęs paties įstatymo, o tik kelias jo ištraukas, po to šis „įstatymas“ niekur nebūtų paskelbtas, bet praėjus keleriems metams būtų pareikštos pretenzijos piliečiams ar pareigūnams, kodėl jie jo nevykdė? Konstitucinis teismas pripažintų, kad visa ši nesąmonė Konstitucijai neprieštarauja.

Manau, kad tai įmanoma tik bananinėse (papuasų) šalyse.

Kažkodėl galvoju, kad E. Kūrio „ konstitucinė dvasia“ yra nemirtinga iki šiol, jai „tebesimeldžiama“ kai kuriuose teismuose ir buvusioje darbovietėje – Konstituciniame teisme.

Didelio visos visuomenės pasipiktinimo susilaukė 2011 metų rugsėjo 28 dienos Konstitucinio teismo Nutarimas „ Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos“.

Konstitucinis teismas nusprendė, kad dabartinė patvirtinta Šeimos koncepcija, pagal kurią šeima laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras, moteris, taip pat jų vaikai, įvaikiai, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui.

Prieš bylos nagrinėjimą Konstituciniame teisme E. Kūris 2011 metų birželio 21 dieną viešai pareiškė: „Šeimos koncepcijos reikėtų atsisakyti kaip antikonstitucinės“.

Kaip „dvasių tėvas“ tarė, taip Konstitucinis teismas ir padarė!..

Iš Konstitucinio teismo motyvų vėl matyti, kad jie neturi nieko bendro su Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta šeimos samprata. Nutarimo motyvuose nurodoma, kad nėra ginami kaip šeimos nesusituokusiųjų vyro ir moters santykiai, taip pat jų vaikų ( įvaikių) bendro gyvenimo santykiai...

Visuomenė padarė tiesiogines išvadas, kad Konstitucinis teismas savo nutarimu iš esmės įtvirtino paleistuvystę.

Mūsų tautoje per amžius buvo saugomos ir puoselėjamos krikščioniškosios vertybės, kur šeimos supratimas buvo grindžiamas santuoka tarp vyro ir moters, kurioje gimę ar įvaikinti vaikai. Niekada nebuvo skatinami ar puoselėjami atsitiktiniai santykiai ar gyvenimas nesusituokus.

Žinoma, tokių nesantuokinių, niekuo vienas kito neįpareigojančių santykių buvo ir bus, bet tai nereiškia, kad juos reikia įstatymais pripažinti kaip šeimas. Ar tai nereiškia, kad Konstitucinis teismas skatina nesantuokinius ryšius, ar tai nėra amoralu?..

Esu įsitikinęs, kad niekas, nei Briuselis, nei kas nors kitas, neturi teisės diktuoti savo valios ir kėsintis į mūsų Tautos, visos visuomenės prigimtines nacionalines vertybes.

Mūsų Valstybės Konstitucijos 38 straipsnyje, kuriuo remiasi Konstitucinis teismas, nurodyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šiame straipsnyje visur kalbama apie sutuoktinių teises ir pareigas, apie santuoką, tėvus ir vaikus.

Nežinau, kokios dvasios pakuždėjo teisėjams, kad jie „išfantazavo“, jog Konstitucija gina nesantuokinius ryšius ir nuo šiol mūsų valstybės pagrindas bus nesantuokiniai ryšiai. E. Kūris tikrai turėjo pareikšti, kad Konstitucijos 37 straipsnis visas „persunktas santuokiniais ryšiais pagrįstos šeimos dvasia“.

Konstitucinis teismas vėl priėmė antikonstitucinį įstatymą. Ar kas nors sureagavo? Ar kas nors susimąstė, kokios „aukštos moralės“ teisėjai vykdo teisingumą?

Seimo narys Mantas Adomėnas dar bandė prieštarauti, Konstitucinį teismą išvadindamas „chunta“. Deja, jis pats iš savo kolegų Seimo narių susilaukė ne palaikymo, bet vien kritikos ir vos ne apkaltos: neva, kaip drįsęs įžeisti „jo prakilnybes“ Konstitucinio teismo teisėjus. Taip, Seimo narys gal per griežtai pasisakė, bet apkalta reikalinga ne jam, o tokiems Konstitucijos ir valstybės negerbiantiems teisėjams.

Aš niekaip negaliu suprasti – iš kur toks vergiškas mūsų rinktos valdžios paklusnumas jų pačių paskirtiems Konstitucinio teismo teisėjams, kurie tiesiog tyčiojasi iš valstybės, visuomenės, Konstitucijos ir įstatymų?!..

Nusigyvenome net iki to, kad Konstitucinio teismo teisėjai priiminėja sprendimus galimai pažeisdami prievolę nepainioti viešųjų ir privačių interesų. 2011 metų gruodžio 22 dieną Konstitucinis teismas priėmė Nutarimą „Dėl mokslo studijų įstatymo“.

Priimtas naudingas Vilnius Universitetui sprendimas. Kadangi net keli Konstitucinio teismo teisėjai dirba dėstytojais V. Nekrošiaus vadovaujamame teisės fakultete (ten pat, kur ir E. Kūris), tai jie privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

Arba štai – Konstitucinio teismo nutarimai, konstatuojantys, kad vien teisėjams (tarp jų ir Konstitucinio teismo) negalima mažinti atlyginimų. Tuo metu atlyginimai buvo mažinami visoje valstybėje. Faktiškai iš visų piliečių buvo išsityčiota – lyg teisėjai būtų nupildyti iš „kitokio molio“ arba turėtų po dvi burnas. Faktiškai jau tada buvo pagrindas ruošti tokiems teisėjams APKALTĄ. Tokių pavyzdžių yra ne vienas.

Manau, kad Konstitucijos ir įstatymų negerbiantis Konstitucinis teismas savo pavyzdžiu užkrečia ir kai kuriuos kitus teisėjus, kurie mato, kad Konstituciją ir įstatymus gali pažeidinėti kiek nori – už tai nesulauksi jokios atsakomybės. Pabandyk išreikšti savo nuomonę, viešais pareiškimais pasipriešinti teisiniam nihilizmui – nedelsiant susilauksi atkirčio iš visokių kūrių, nekrošių, sakalų, adamkų, kondratjevų: esą „teisėjai nepriklausomi, jūs neturite teisės kištis“.

Pradedama tyčiotis net iš šalies vadovės ar parlamentarų, išdrįsusių pareikšti savo nuomonę.

Pasitikėjimas teismais ir prokuratūra artėja prie nulio. Ikiteisminiai tyrimai ir Teismų procesai tęsiasi iki begalybės. Nuolat pažeidinėjamos žmonių teisės ir teisėti interesai, persekiojami nekalti valstybės piliečiai. Prisidengiant teisingumo vykdymu, faktiškai vykdomas NETEISINGUMAS. Kai kurie teisėjai ir prokurorai galimai vykdo nusikalstamo pasaulio užsakymus.

Akivaizdus pavyzdys – neteisingumo vykdymas ir įvykdymas, įgyvendinant, mano įsitikinimu, neteisėtą V. Kondratjevo sprendimą, visiškas teisinis nihilizmas ir nenoras atlikti savo pareigą ištirti pedofilijos ir Kauno tragedijos aplinkybes, akivaizdžiai neteisėtas Neringos Venckienės ir jos artimųjų persekiojimas baudžiamąja tvarka.

Kadangi dauguma teisėjų ir prokurorų yra dori ir garbingi, manau, kad jie ir patys supranta, kas iš tiesų vyksta. Gal jau laikas ir jiems pasipriešinti ir viešai pareikšti savo nuomonę?

Ar mūsų rinktai valdžiai neatrodo, kad pribrendo būtinybė daryti esminę teisėsaugos reformą? Mūsų valstybės teisėsaugos sistema yra gremėzdiška.

Mažytėje valstybėje tikrai yra per daug teismų ir prokuratūrų. Būtina įgyvendinti tokią reformą, kad šios teisėsaugos institucijos būtų arčiau žmogaus ir tarnautų tik valstybei ir jam.

Spręstinas klausimas dėl apygardos teismų ir apygardos prokuratūrų panaikinimo, jų kadrais sustiprinant Aukščiausiąjį, Apeliacinį teismą, Generalinę prokuratūrą, miestų, rajonų teismus ir prokuratūras bei didinant kiekvieno teisėjo, prokuroro asmeninę atsakomybę...

Manau, kad toks, koks yra, Konstitucinis teismas valstybei NEREIKALINGAS. Jo funkcijas kuo puikiausiai sugebėtų atlikti šalies Aukščiausiasis teismas, kaip yra daugelyje valstybių.

Tokiai reformai referendumas nereikalingas. Tokios konstitucinės pataisos gali būti priimtos Konstitucijos nustatyta tvarka Seime.

Kadangi mūsų Seimas dažnai demonstruoja neveiksnumą ir abejingumą, manyčiau, kad jau seniai reikėjo sumažinti Seimo narių skaičių nors iki 101, nes ir rinkėjų jau sumažėjo trečdaliu.

Kažkas labai norėtų, kad Lietuva taptų zombių valstybe, kur gyventų tik nieko nemąstančios „daržovės“, aklai vykdančios bet kokius nurodymus ir nedrįstančios ištarti nė žodžio, kad apgintų valstybę ir visuomenę. Tada reikėtų iš mūsų Konstitucijos išbraukti žodžius „demokratinė valstybė“ ir įrašyti: „teismokratinė valstybė“, kurioje nebereiktų nei Seimo, nei Prezidento.

Beveik milijonas tautiečių duonos ir tiesos jau ieško svetur. Ar neateis toks metas, kai šalyje liks vieni pensininkai ir „zombiais“ paverstos tautos likučiai?

Artėja rinkimai į Seimą. Gal naujai išrinkta valdžia pagaliau supras, kad ji privalo vykdyti savo valstybės Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės normas ir tarnauti tik savo TAUTAI – VISAI VISUOMENEI.